"Europai tai labai naudingi pakeitimai, ir tas ryžtingas žvilgsnis, aš manau sudarys prielaidas galų gale įveikti persilaužimą ekonominėje krizėje. Bankų specialistai yra išsakę idėją, kad bankus, o ne vyriausybes reikia gelbėti dėl to, kad jie yra prikimšti vyriausybių vertybinių popierių, - bankai buvo skatinami pirkti juos, mažinant palūkanų normas, patys prisiimdavo riziką", - BNS sakė S.Kropas.
"Tai nebus vertybiniai popieriai be rizikos, kaip buvo iki šiol. Rinkos vėl taps pagrindiniais vyriausybių priežiūros instrumentais, nes ką padarė centrinis bankas, tai iš rinkų atėmė to prievaizdo galimybę, pasakęs, kad šitie vertybiniai popieriai yra be rizikos. Rinkoje taip ir buvo traktuojami. Kai paaiškėjo, kad jie turi didžiulę riziką - atsirado problemos", - tvirtino LBA vadovas.
Koks negeras tas centrinis.
Buvo.
Vakar per "Klasikos" radiją tas pats LBA vadovas S.Kropas džiaugėsi, kad Europos bankus prižiūrėsią profesionalai - žinoma, iš ECB.
Nes "EK trečiadienį pateikė pasiūlymus, kaip sukurti bendrą Europos bankų sąjungą. Siūloma, kad galutinė atsakomybė už specialias priežiūros užduotis, susijusias su visų euro zonos bankų finansiniu stabilumu, teks Europos centriniam bankui (ECB). Nacionalinės priežiūros institucijos ir toliau vaidins svarbų vaidmenį, vykdant kasdienę priežiūrą ir rengiant bei įgyvendinant ECB sprendimus."
Buvo negeras centrinis, negerai sakė, "kad šitie vertybiniai popieriai yra be rizikos", dabar sakys gerai.
Ir prižiūrės gerai.
Kaip Lietuvos bankas, kuris nėra centrinis bankas.
Bet to bankų prižiūrėtojo Lietuvoj ne visi klausys, sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas: "Švedija, galbūt nesirinks Europos Komisijos siūlomos naujos bankų priežiūros sistemos, ir kai kurie bankai Lietuvoje liks Švedijos priežiūroje".
Nereikia pergyvent, tik kai kurie.
Šmaikščiausia šitoj istorijoj - profesionalai iš ECB, kuris daro pinigus iš nieko ir skolina juos už palūkanas, profesionaliai prižiūrės perskolintojus, vadinamus bankais, kurie "yra prikimšti vyriausybių vertybinių popierių", apie kuriuos centrinis bankas yra "pasakęs, kad šitie vertybiniai popieriai yra be rizikos", ir šitą tvarką tos vyriausybės žada patvirtinti; matyt, todėl, kad jos pačios visiškai neprofesionaliai darytų pinigus iš nieko ir neprofesionaliai skolintų juos už palūkanas, neprofesionaliai prižiūrėtų perskolintojus, vadinamus bankais, ir t.t.
Baisu ir pagalvoti - bankai nebūtų "prikimšti vyriausybių vertybinių popierių", gal ir išvis jų nebūtų; jie tada nedingtų - nuobodybė.
Neįdomu būtų gyventi nevaldomiems.
Reikėtų patiems galvoti.
Kas gi šito nori?
Beveik niekas.
Tik kam tada save apgaudinėjam, kad turim demokratiją?
Kokia demokratija, kai tas ECB, projektuojamas būti viršiausiu mūsų prižiūrėtojų prižiūrėtoju, net 30 metų gali neaiškinti Europos valstybėms savo veiksmų:
European Central Bank ... is under no obligation to issue details of its decisions for 30 years.
O Anglijos bankas, skaidresnis svarų turėtojams negu eurų gamintojas europiečiams, besantis finansų pasaulio bamboje, patsai pagautas sukčiaujant.
Jei jie profesionalai - kas esame mes?
Kas gi mes?
Ką tik "Klasikos" radijas pranešė, kad mūsų finansų ministrei I.Šimonytei iš to, ką ji girdi Kipre nepatinka, skirtingai negu Lietuvos bankų asociacijos prezidentui Stasiui Kropui, tai, kad Lietuvai Europos bankų priežiūros mechanizme siūlomas tik klusnios vykdytojos be jokio sprendžiamojo balso vaidmuo.
Įdomu, ką pasakytų mūsų nugalėtojas Premjeras?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą