Mes nežinom

Ar nepanašu tai į senąją Šventosios Romos imperatoriaus elekcijų tradiciją?

Mes nežinom, ar slaptu balsavimu išrinkom Seimą, ar ne, nors Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino rinkimų rezultatus, atviru balsavimu.

Dar nežino ir teismas, bent jau - nesako.

Mes sužinosim jo sprendimą, per 72 valandas.

Kadangi balsavimas buvo slaptas, jo sprendimas nebus grįstas tuo, kaip iš tikrųjų mes, kiekvienas mūsų, balsavom.

Kaip atsitiko, kad turim pasikliauti sprendimu tų, kurie, vis tik, nežino, kaip mes balsavom?

Žinios juk - jėga.

Kodėl nežinom, kas darosi mums nuosavybės teise priklausančiam banke?

Argi tai konstituciška?

Kodėl mūsų banke privalo būti paslapčių, kurios yra paslaptys mums, bet ne banko valdytojams?

Mįslė.

Todėl?

Ar žinom, kodėl Konstitucijoj įrašėm, kad skolinsimės, o kad skolinsim - neįrašėm?

Nežinom.

Ir šito nežinom.

Kai buvau verslininkas, skaičiau "Valstybės žinias" ir visaip spėliojau, kodėl įstatymai pilni dviprasmybių.

Galop ėmiau manyti, kad - tam, kad tie, kas turi galias, galėtų jiems nesilenkiančius nulenkti.

Ir dabar taip pat manau.

Dar manau, kad per mažai mes, vis tik, žinom.

Bėda ta, kad daugelis ir nenorim, netgi bijom, žinoti.

O kam žinoti?

Nebe žynių gi laikai.

Valdžia - išaiškins.

Palaukim.