Kodėl vokiškai?
Tai kad
daug ką,
sako, iš
germanų gavom -
ir litvakai germaniškai šnekėjo, ir
mūsų kilmingieji titulus iš jų parsinešė.
Ordung ist ordnung.
Būna ir nejuokingų dalykų.
1382 m. spalio 31 d.
Dubysos sutartimi Jogaila pasižadėjo lietuvius apkrikštyti per ketverius metus ir Kryžiuočių
ordinui atiduoti Žemaitiją iki Dubysos.
2 òrdinas sm. (1) TrpŽ istor. uždara tikybinė vienuolių bendruomenė; vienuolių riterių karinė organizacija viduramžiais: Kryžiuočių òrdinas DŽ.
ordinãras [lot. ordinarius — eilinis, etatinis], katalikų bažnyčios pareigūnas, vykdantis tam tikroje teritorijoje bažn. jurisdikciją, ppr. vyskupas, valdantis dieceziją.
×ordinárčikas, -ė (l. ordynarczyk) smob. (1) žr. ordinarininkas: Jam tiktai ordinarčiku stoti Žem.
ordinãrininkas, -ė smob. (1) NdŽ kas gauna ordinariją, kumečio atlyginimą.
ordinãlija
sf. (1) žr. ordinarija 2: Bertašiaus bočius gauna gerą ordinãliją Kal.
ordinãrija sf. (1) psn.
1. metinis kumečių, dvarų darbininkų atlyginimas, dažniausiai natūra: Tėvas ėmė ordinariją ir algos dvi dešimti rublių metams Žem. ^ Tavo ranka tik šunims ordinãriją dalyt (apie šykštų žmogų) Skr.
2. išimtinė: Pavedę namus vyriausiajai dukteriai, tėvai užsirašė tam tikrą išimtinę, arba ordinariją, iki gyvos galvos rš.
1 òrdinas sm. (1) TrpŽ tam tikras aukšto vyriausybinio apdovanojimo ženklas, suteikiamas už karinius ir civilinius nuopelnus: 100 tūkstančių lietuvių už dalyvavimą Tėvynės kare yra apdovanoti įvairiais tarybiniais ordinais ir medaliais A.Vencl.
òrdininkas, -ė smob. (1) DŽ kas apdovanotas ordinu.
1 òrderis sm. (1) TrpŽ rašytinis pažymėjimas ar potvarkis kam nors išduoti ar gauti: Butui gauti òrderis DŽ. Kasos òrderis DŽ. Pajamų orderis rš. Išlaidų orderis rš.
òrdelis sm. (1) nj. žr. 1 orderis: Išrašė òrdelį Žal. Gavo òrdelį in naują butą Iš.
Pagal Airijos įstatymus, Garda turi teisę atlikti kratą patalpose, jei turi kratos
orderį.
What does in Ordnung mean?
In Ordnung -
fine,
in order,
ok.
order (n.)
early 13c., "body of persons living under a religious discipline," from O.Fr. ordre (11c.), from earlier ordene, from L. ordinem (nom. ordo) "row, rank, series, arrangement," originally "a row of threads in a loom," from Italic root *ored(h)- "to arrange, arrangement" (cf. ordiri "to begin to weave," e.g. in primordial), of unknown origin. Meaning "a rank in the (secular) community" is first recorded c.1300; meaning "command, directive" is first recorded 1540s, from the notion of "to keep in order." Military and honorary orders grew our of the fraternities of Crusader knights. Business and commerce sense is attested from 1837. In natural history, as a classification of living things, it is first recorded 1760. Meaning "condition of a community which is under the rule of law" is from late 15c. Phrase in order to (1650s) preserves etymological notion of "sequence." The word reflects a medieval notion: "a system of parts subject to certain uniform, established ranks or proportions," and was used of everything from architecture to angels. O.E. expressed many of the same ideas with endebyrdnes. The verb is mid-13c., from the noun. Related: Ordered; ordering. In short order "without delay" is from 1834, Amer.Eng.; order of battle is from 1769.
Of
unknown origin.
Order and justice.
Order.
The German word
Ordnung
Cognates
Dutch orde, Dutch order, English order, French ordre, German Orden, German Order, Icelandic orda, Italian ordine, Latin ordo, Lithuanian ordinas, Norwegian ordre, Polish order, Russian opден, Swedish orden, Swedish order, Yiddish ordenung
From Middle English ordre, from Old French ordre, ordne, ordene (“order, rank”), from Latin ōrdinem, accusative of ōrdō (“row, rank, regular arrangement”, literally “row of threads in a loom”), from Proto-Italic *ored(h)- (“to arrange”),
of unknown origin. Related to Latin ōrdior (“begin”, literally “begin to weave”).
An
orda (also orda, ordu, ordo, ordon) or horde was an historical sociopolitical and military structure found on the Eurasian Steppe, usually associated with the Mongols. This entity can be seen as regional equivalent of a clan or a tribe. Some successful ordas gave rise to khanates.
While the Slavic term, ordo, and western, horde, were in origin a borrowing from the Mongol term ordo for "camp, headquarters", the original term did not carry the meaning of a large khanates such as the Golden Horde.
Etymologically, the word "orda" comes from the Mongolian word ordo, or Turkic "orta", which means side, section, tent or direction.[2] translated as "camp" or "palace, tent". and thence "seat of power" or "royal court".
Vadinasi...
Orda ordinus dalina?
Ne ne ne...
Tai mes manom, kad tai - Orda, o iš tikrųjų -
Horde.
horde 1550s, from W. Turkic (cf. Tatar urda "horde," Turkish ordu "camp, army"), to English via Polish, French, or Spanish. The initial -h- seems to have been acquired in Polish. Transferred sense of "uncivilized gang" is from 1610s. Related: Hordes.
Labai ne
civilizuoti!
Betgi...
Aukso orda (mongolų kalba Altan
Orda; totorių kalba: Altın Urda), dar vadinama Kipčiakų orda. Pusiau nomadiška mongolų (vėliau tiurkizuota) valstybė, gyvavusi nuo XIII a. vidurio iki XVI a. pradžios. Apėmė dideles Rytų Europos ir Vakarų Sibiro teritorijas. Nuo XV a. II pusės, netekusi daugybės sričių, buvo vadinama Didžiąja orda.
Vakariečiams toji Altan Orda nepatinka, Horde pravardžiuoja.
O mums?
Tai kuri orda mielesnė - Aukso, Didžioji orda iš Rytų ar kita, iš Vakarų - Šventosios Romos siųstoji, Kryžiuočių orda?
Protėviams abidvi nepatiko.
the English word
order
derived from the English word baron
using the English suffix -et
derived from the Old French word ordre
derived from the Old French word ordene
derived from the Latin word ordo (row, order, rank)
derived from the Proto-Indo-European root *ar-
*ar-
Miškuose paprastai skiriamas ne vienas medžių ardas, itin jų daug aptinkama tropiniuose pusiaujo miškuose. Vieni medyno medžiai aukštesni, kiti žemesni, vieni auga tankiau, kiti rečiau. Pagal jų aukštį ir augimo tankį medynuose išskiriami
medžių ardai.
1 ar̃das sm. (4)
1. JV540, Kv, Akm, Skr, Jnš, Km, Slk jaujos kartis, ant kurios stato džiovinamus linus ar javus: Tiek linų pridžiovė, kad net ar̃das parlūžo Trs. Pastumk ar̃dą, kad būtų siauresnė lova Kp. Pilnus ardùs linų prikrovė Gr. Džiaudamas linus, neišsklaidyk ardų Sln. Ant ardų̃ pakuro[je] linus džiovina Šv. Ardaĩ ir parardžiai guli ant ardkilų pakuro[je] J. Ardaĩ pilni yra dobilų priardyti Brs. ^ Apsmilkęs kaip jaujos ardas Ps.
2. Dgl vieta ant dviejų ardų arba tai, kas ant jų sukrauta, lova: Dar liko neišmintas vienas ar̃das Lkč. Kelis ardùs pristatėt linų? Trgn. Seniau po kelis ardùs linų pridžiaudavom Rgv. Ardùs prijovė – jaują prišėrė Jnšk.
3. Q480 žr. ardamas.
4. duobė, klanas: Vandens pribėgo pilni ardaĩ Btg. Tiek prilijo, kad didžiausi ardaĩ kieme tyvuliuoja Btg.
5. viename lygyje augantys augalai: Miško augalija atmosferoje išsidėsto ardais, kurių viršutinį sudaro medžiai, vidurinį – krūmai, žemutinį – žolės, samanos, kerpės rš.
6. prk. visuomenės grupė, klodas: Valstiečių yra 3 ardai – ūkininkai, įnamiai ir bernai A.Janul.
O kaip tie ardai tam miške pasidarė?
?
Tai bent paslaptis!
Nei orderių, nei ordinų girioj nedalina...
Mat, ordos tenai nėr.
Ne visiems šitaip patinka.
2 ar̃das sm. (4) Kp suirimas, netvarka; žr. arda 1: Kad ne toji merga, tai nebūtų namuos tokio ar̃do Kvr. Iš pradžių buvo viskas gerai, bet vėliau kad pasidarė ar̃das! Lš. Nedaryk šeimoj ar̃do Tsk. O kas, kad ne tu, tokį ar̃dą sukėlė? Srv.
3 árdas, -a adj. (1) labai piktas, ardus: Senovėje buvo árdas kunigas Srd. Mergaitė buvo árda Ldvn.
Bet negi
ilgai ardysies...
Ar tai tik
Kalėdinė akcija?
Ilga ordnungo istorija...
Miške
gražu.
Kas pikčiausias
miško žvėris?
