2014-01-26

Pavojingasis referendūmas

Štai, čia paminėtas pavojingasis referendūmas referendumas, kuriame galų gale Konstitucinis Teismas pasakė tai, ką mes bandėme sakyti ir anksčiau, o referendumo šalininkai bandydavo išsisukinėti, kad čia ne taip, ne prieš Europos Sąjungą. Aišku, kad prieš Europos Sąjungą, tai prieš mūsų sutartį. Kitaip sakant, mes pažeidžiame mūsų sutartį. Bet tie propagandistai dar bandydavo sakyti: tai dar neaišku, ar mus išmes? Gal neišmes iš Europos Sąjungos, gal kaip nors kitaip būsime apsijuokę, būsime žeminami, neteksime tam tikrų Europos Sąjungos paramos būdų? Tai ne vien finansinė paramą, tai ir politinė parama“, - šeštadienį vykusiame konservatorių tarybos posėdyje kalbėjo V. Landsbergis.

„Bet galų gale referendumo klasta yra įvardinta, kad tai yra referendumas prieš mūsų buvimą Europos Sąjungoje ir tegul dabar ten ponas Pranciškus Šliužas su Algirdu Paleckiu ir su Juliumi Panka ginčijasi su Konstituciniu Teismu, kad jie už Europos Sąjungą“, - teigė politikas.



Panašiai kaip V. Landsbergis, apie referendumą kalbėjo ir konservatorių lyderis Andrius Kubilius.

„Po vakarykščio Konstitucinio Teismo išaiškinimo turime labai aiškiai pasakyti, kad taip vadinamu žemės referendumu pateikiama Konstitucijos pataisa dėl žemės nepardavimo Europos Sąjungos piliečiams referendume gali būti svarstoma tik kartu su kita Konstitucijos pataisa, kurioje būtų pasakyta, kad mes išstojame iš Europos Sąjungos. Štai kokia yra vakarykščio Konstitucinio Teismo išaiškinimo esmė“, - teigė A. Kubilius.

O Konstitucinio teismo nutarimas, lyg tyčia, dėl Lietuvos banko, visai ne dėl referendūmo.

1) Lietuvos Respublikos Konstitucija aiškiai apibrėžia Konstitucinio teismo kompetenciją – tai Seimo, Vyriausybės ir Prezidento priimtų teisės aktų atitikimo Konstitucijai vertinimas – referendumu priimtų sprendimų vertinimas neįeina į Konstitucinio teismo kompetenciją, todėl neturėtų galios net tuo atveju, jeigu Konstitucinis teismas imtųsi juos vertinti (taigi, kovojantys už tautos interesus žodį „tauta“ rašo iš didžiosios raidės ne be pagrindo);


2) Konstitucinio teismo niekas ir neprašė vertinti Žemės referendumo iniciatyvos atitikimo Konstitucijai.


Kokį gi sprendimą Konstitucinis teismas iš tikrųjų priėmė?

Pernai lapkričio 7 dieną Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas įvertinti, ar dar 2006 m. priimta Lietuvos Konstitucijos 125 straipsnio pataisa, kuria iš Konstitucijos buvo pašalinta Lietuvos Bankui suteikta išimtinė pinigų emisijos teisė, neprieštarauja Konstitucijai. Atsakymą Konstitucinis Teismas paskelbė šių metų sausio 24 dienos nutarimu.

Konstitucinis Teismas iš esmės patvirtino Seimo narių abejones – taip, priimant šią pataisą buvo nesilaikoma Konstitucijos, todėl ji negalioja, bet… Konstitucinio teismo teisėjai čia priėmė išties paradoksalų sprendimą: „pripažinus Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai neįsigalioja Konstitucijos 125 straipsnio redakcija, galiojusi iki šios Konstitucijos pataisos priėmimo. Tai reiškia, kad Konstitucijoje nenustatyta išimtinė Lietuvos banko pinigų emisijos teisė“. Taip esą yra dėl to, kad dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje Lietuvos banko kompetencija pinigų emisijos srityje turi būti patikėta Europos centriniam bankui.

Nutarimas iš tiesų paradoksalus. Po jo lieka neaišku, kokia gi Konstitucijos 125 straipsnio redakcija turėtų galioti, jeigu teisėtai ji niekada nebuvo pakeista? Ar šį kartą Konstitucinis Teismas atsisako principo, kad „iš neteisės negali atsirasti teisė“? Nes jeigu šio straipsnio niekas niekada teisėtai nepakeitė, kada gi jis neteko galios? O gal Konstitucinis Teismas tą galią panaikino? Bet Konstitucinis Teismas turi teisę vertinti tik kitų teisės aktų atitikimą Konstitucijai, o ne pačios Konstitucijos straipsnius išbraukinėti, remiantis tuo, kad jie neva prieštarauja kitoms Konstitucijos dalims… O gal pagal šią naujovišką doktriną paaiškės, kad Lietuvos Konstitucijoje jau seniai pilna nebegaliojančių straipsnių, kuriuos neva paneigė ES teisės aktai? Gal net pirmasis straipsnis, skelbiantis, kad „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ jau nebegalioja arba ateity gali netekti galios, remiantis kokiu nors europiniu dokumentu?

Law Mathematics.

Kur mes gyvename?

Lietuvos valstybė.

Pabandyk ištarti!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą