Dešimtys ir šimtai

Autorius mano, kad „Swedbank“, kuriam to pats galimai nesuvokdamas padeda Lietuvos bankas, siekia privilegijuoto statuso tarp visų kitų šalies verslo 

 

įmonių, kurioms draudžiama didinti kainas dėl euro įvedimo. 

Palūkanų didinimo galimybę „Swedbank“ numatė sutarčių su klientais punkte, kuriame nurodyta, kad įvedus eurą bus didinama viena palūkanų sudedamoji dalis. Tačiau, teisininkų nuomone, ši sutarties nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, reglamentuojantiems euro įvedimą Lietuvoje ir ES teisės normoms, įsigaliojusioms daug metų iki tokių „Swedbank“ sutarčių sudarymo. 
 

Nuo spalio 6 d., kuomet viešai pasirodė informacija apie tokias „Swedbank“ sutartis, bendravau tiek su „Swedbank“ Vilniuje, tiek su jo motininio banko, įsikūrusio Stokholme, vadovybe. 

Jiems buvo primygtinai siūloma pakeisti savo poziciją ir be išlygų laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų. Apie tai taip pat diskutavau su Lietuvos banko valdybos vadovais, čia išdėstytą poziciją ir siūlymus pristačiau Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto posėdyje š.m. spalio 15 d. 

Padėčiai nepasikeitus, šią savaitę informaciją apie „Swedbank“ būsto paskolų kainodarą PRIME ir galimą jos neatitikimą Lietuvos įstatymams pateikiau Švedijos Finansų inspekcijos pareigūnui, kuris yra atsakingas už bendrą visos „Swedbank“ grupės bankinės veiklos priežiūrą. 

Tačiau visų diskusijų, konsultacijų ir įtikinėjimų rezultatas ir šiandien – niekinis.

:(

Papildomos „Swedbank“ pajamos iš klientų per visą tokių sutarčių galiojimo laiką gali siekti kelias dešimtis milijonų litų ir daugiau.

Čia sykiais ne šimtai milijonų litų?

Stasys Jakeliūnas yra premjero patarėjas finansų klausimais. Straipsnyje išdėstytos mintys yra autoriaus asmeninė nuomonė, ji nebūtinai sutampa su Vyriausybės pozicija.