2015-03-29

Keturių signatarų kreipimasis

Maištas ar bėga pelės?

Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos banko valdybai
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DALYVAVIMO EUROZONOJE
Konstatuotina tai, kad po Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą ir 2007-12-13 d. pasirašytai Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo, 2012-10-26 d. jos pakeitimui dėl Europos Stabilumo Mechanizmo steigimo, bei kitoms euro-integracinėms sutartims, įskaitant ir Protokolą Nr.4 dėl Europos Centrinių Bankų Sistemos ir Europos Centrinio Banko Statuto, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimais nėra pritarusi Lietuvos Tauta.
Atsižvelgiant į šiais metais euro zonoje įvykusius esminius įvykius:
1. paaiškėjo galimas Graikijos išstojimas iš euro zonos (Graikijos skola didesnė nei 175% BVP) ir galimas domino efektas dėl kitų šalių išstojimo (valstybių, kurių skolos didesnės nei 100% BVP – Italija, Portugalija, Airija, Kipras, Belgija, o Ispanijos ir Prancūzijos skolos didesnės nei 92% BVP), o visos euro zonos valstybių skolos pasiekė apie 91% BVP (tradingeconomics.com duomenys);
2. ruošiamasi euro zonos valstybių skolų nurašymui, įskaitant ir Europos Stabilumo Mechanizmo šioms valstybėms suteiktų lėšų galimą nurašymą;
3. parama Graikijai ir kitoms faktiškai bankrutavusioms euro zonos valstybėms naudota šių valstybių strateginių objektų išvalstybinimui pasiekti;
4. Lietuvos Respublikos Seimas sprendžia pagalbos Graikijai ir kitoms euro zonos valstybėms sutarčių ratifikavimo ar kitokio joms pritarimo dalykus, kitų Lietuvos tolimesnės integracijos į euro zoną susitarimų reikalus;
5. Viršvalstybinis Europos Centrinis Bankas, siekdamas dirbtinai didinti euro zonos valstybių infliaciją perkant iš komercinių bankų euro zonos valstybių skolas, nesuderinęs su euro zonos valstybėmis, o Vokietijai tam ir prieštaraujant, paskelbė bei pradėjo nepadengtą 1,1 trln. EUR emisiją;
6. 2014 m. Lietuvos valstybės atsargas, dengusias emituotus litus, nuosavybės teises perdavus Lietuvos bankui, o šiam nuo 2015 m. sausio 1 d. tapus sudėtine ECBS dalimi, šios atsargos valdomos ne Lietuvos valstybės, o ECBS.
Pabrėžiant konkurencinėje geopolitinėje JAV ir Kinijos kovoje dėl pasaulinės rezervinės valiutos (JAV dolerio ar Kinijos juanio-renminbi) šiuos naujausius esminius įvykius:
1. 2014 m. Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika įsteigė geopolitinį vienetą BRICS ir jo Naująjį Vystymo Banką (NVB) kaip alternatyvą JAV kontroliuojamai JAV doleriu pagrįstai tarptautinei bankų sistemai, Pasaulio Bankui ir Tarptautiniam Valiutos Fondui, o 2015 m. juos ratifikavo;
2. 2014 m. Kinija drauge su Bangladešu, Brunėjumi, Filipinais, Kambodža, Indija, Indonezija, Kataru, Kazachstanu, Kuveitu, Laosu, Malaizija, Maldivais, Mongolija, Mianmaru, Nepalu, Omanu, Pakistanu, Singapūru, Šri Lanka, Tailandu, Uzbekistanu ir Vietnamu įsteigė Azijos Infrastruktūros Investicinį Banką (AIIB), kaip alternatyvą JAV drauge su Filipinais ir Japonija įsteigtam Azijos Vystymo Bankui (AVB);
3. 2014 m. į AIIB įstojus Naujajai Zelandijai, o 2015 m. - Jordanijai, Saudo Arabijai ir Tadžikistanui, įvyko esminis įvykis – 2015 m. kovo 12 d. paraišką stoti į AIIB pateikė strateginis geopolitinis JAV partneris - Jungtinė Karalystė, ignoruodama JAV spaudimą;
4. po Jungtinės Karalystės stojimo į AIIB paraiškas pateikė Australija, paskelbta, kad tam ruošiasi strateginiai geopolitiniai JAV partneriai Japonija, Pietų Korėja, taip pat Taivanis, Honkongas;
5. 2015 m. kovo 17 d. paraišką stoti į AIIB suderintai ir drauge pateikė pagrindinės euro zonos valstybės Vokietija, Prancūzija ir Italija, tuo vienareikšmiškai pasirinkdamos ne JAV, o Kinijos geopolitinę strateginę partnerystę, taip pat prioritetu laikydamos ne euro zonos bendrą interesą, o savo valstybių interesus;
Priimant dėmesin tai, kad:
a) JAV skola ir įsipareigojimai didesni nei 102% BVP ir 60 mlrd. JAV dolerių didesnė nei visas JAV turtas, kad JAV paruošusi ir atsarginį savo valiutos amero įvedimą;
b) Kinija šių įvykių pasekoje pareiškė, jog suteiks ekonominę paramą Rusijai, jei toji jos paprašys, o prekybiniai Ukrainos ir Kinijos sandoriai didėja net karo sąlygomis;
c) euro zonos iširimo ar griuvimo atveju, ar galimo karinio konflikto Europoje išsiplėtimo atveju, Lietuvos Respublika privalo būti pasiruošusi apsaugoti savo ekonomiką ne tik karinėmis priemonėmis, bet ir išsaugodama savo monetarinę politiką;
Įvertinant:
a) kaimyninės Lenkijos patirtį kryptingai ginant nacionalinius interesus ir palaipsniui 2006 m. pasiektą nacionalinės valiutos zloto atrišimą nuo kitų valiutų ir sėkmingą savarankiškos monetarinės politikos taikymą ekonomikos valdyme bei vienos didžiausių armijų Europos Sąjungoje sukūrimą ir jos šiuolaikišką apginklavimą;
b) vis spartėjantį euro nuvertėjimą, galintį peraugti ir į euro infliaciją, taip pat ir tai, kad ECB vykdo monetarinę ekonominę politiką, nederinamą su euro zonos valstybėmis;
pareiškiame, kad Lietuvos stojimas į euro zoną buvo klaida ir neatitiko jos nacionalinių interesų.
Todėl įvertinant visas išdėstytas aplinkybes ir tai, kad tik valstybė drauge su NATO gali užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos saugumą bei Tautos išlikimą, bet pagrindinėms euro zonos šalims vienareikšmiškai ir savo iniciatyva apsisprendus, visų pirma, rūpintis ne euro zonos, o savo interesais, esant tokiai euro zonos situacijai dėl ECB pradėtos euro emisijos galinčios peraugti ir į hiperinfliaciją ir jos faktiniam pasmerkimui žlugti, būtinos neatidėliotinos priemonės apsaugoti Lietuvos Respublikos piliečių pajamas ir santaupas, gaunamas ir saugomas eurais, nuo vis spartėjančio nuvertėjimo.
2014 m. išryškėjusios tendencijos ir paskutinieji 2015 m. įvykiai, rodo, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė, Seimo ir Vyriausybės nariai, Lietuvos banko valdybos nariai yra asmeniškai atsakingi už neapgalvotą ir be Tautos pritarimo įvykdytą Lietuvos stojimą į euro zoną ir jo pasekmes mūsų valstybei bei jos piliečiams, taip pat dėl galimo neveikimo akivaizdaus pavojaus akivaizdoje.
Suprasdami bendrą atsakomybę dėl mūsų Tautos likimo ir valstybės išsaugojimo, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos signatarų statuso įstatymo nuostatomis, prašome:
1. Sustabdyti naujų euro zonos integracinių sutarčių pasirašymą, jau pasirašytų sutarčių (taip pat ir sutarčių dėl pagalbos Graikijai bei kitoms euro zonos valstybėms) ratifikavimą ar bet kokį kitokį jų aprobavimą Lietuvos Respublikos Seime.
2. Sustabdyti Lietuvos mokėjimus į Europos Stabilumo Mechanizmą.
3. Seimą skubos tvarka pripažinti netekusiais galios LR Lietuvos banko pakeitimus dėl valstybės atsargų nuosavybės teisių perdavimo Lietuvos bankui ir susigrąžinti šias atsargas iš ECBS.
4. Sustabdyti iš apyvartos išimtų litų ir centų naikinimą bei pateikti informaciją, kiek litų ir centų išimta iš apyvartos ir kiek jų sunaikinta, kieno nurodymu ar sprendimu/nutarimu tai daroma, panaikinti šiuos sprendimus/nutarimus, įstatymų nustatyta tvarka nutraukti sutartis dėl litų ir centų naikinimo.
5. Pradėti derybas dėl Lietuvos Respublikos išstojimo iš euro zonos.
6. Seimo nario P. Gražulio Seime suderintо projektо pagrindu priimti Seimo nutarimą dėl referendumo paskelbimo, keičiant LR Konstituciją dėl referendumo inicijavimo teisės sumažinimo iki 200000 piliečių balsų.
7. Dėl įvykdytų euro integracinių sprendimų be Tautos pritarimo visus strateginius sprendimus priiminėti sudaromoje Laikinojoje politinėje konsultacinėje taryboje, į kurią be valdžios atstovų būtų deleguoti/išrinkti visuomenės pasitikėjimą turintys asmenys bei visuomeninės ir politinės organizacijos, negaunančios valstybės ir ES finansavimo.
Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai:
Vilius Baldišis, Eimantas Grakauskas, Egidijus Klumbys, Zigmas Vaišvila


Tikrasis Osama bin Laden.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą