Lietuva ginasi nuo prie jos sienų iš Baltarusijos priartėjusio agresyvaus afrikinio kiaulių maro. Ketvirtadienį pasienio punktuose pastatyta dezinfekavimo įranga. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
kreipėsi į Europos Komisiją (EK) prašydama skirti 12 mln. litų specialiems angarams pasienyje su Baltarusija statyti bei dezinfekavimo priemonėms.
Kaip teigė vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas, bus imamasi visų veiksmų, kad afrikinis kiaulių maras, kuris "yra persimetęs į šernų bandas, nepersimestų į kiaulių kompleksus".
Tam Lietuvoje bus aktyviai medžiojami šernai. Tikslinėms medžiotojų grupėms bus leista naudoti "papildomus įrankius ir priemones", užkrėstuose medžioklės plotuose numatyta įrengti gaudykles šernams, įsigyti pašarų šernų jaukinimui ir įrangą, kuria būtų galima sunaikinti užkrėstus šernus. Visi grėsmės zonoje sumedžioti šernai bus tiriami.
Šernų utilizavimui ketinama pirkti du mobiliuosius deginimo įrengimus, kurių vienas kainuoja apie 100 tūkst. eurų. Pašarai šernams vilioti kainuotų dar apie 100 tūkst. litų.
Taip pat bus draudžiama buferinėje zonoje - 10 kilometrų nuo Baltarusijos sienos - pašaru jaukinti ir vilioti šernus.
Tokiu būdu Lietuvoje ketinama palikti iki 10 procentų šernų populiaciją.
Taip pat, pasak ministro,
bus kreipiamasi į Europos Komisiją dėl tvoros pasienyje su Baltarusija statymo. Tokia tvora galėtų kainuoti 15 mln. eurų.
Kiek?
Tvora nuo gyvūnų Baltarusijos pasienyje
kainuotų maždaug 10 milijonų litų. Šių lėšų taip pat bus prašoma EK.
„2012 m. ES eksportas buvo 6 milijardai eurų.
ES turėtų būti suinteresuota skirti lėšų ir barjerui įrengti, ir smulkių ūkių išpirkimui“, – sakė Kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.
... užsimojus sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą
planuojama išnaikinti iki 90 proc. šernų. Medžiotojams už sumedžiotą gyvūną žadama 250 litų premija.
„Šiuo metu statistika yra klaidinga. Vieni sako, kad Lietuvoje yra 100 tūkst., kiti – 60 tūkst. šernų. Tad jei bus nustatytas skaičius, kiek reikia sumedžioti šernų, galima labai paprastai sumedžioti per daug“, – tikino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, gamtininkas Andrejus Gaidamavičius.
Visiems išnaikinti reikėtų 100 000 x 250 = 25 milijonų ar 60 000 x 250 = 15 milijonų litų.
90 proc. nesunku suskaičiuoti.
Atspėkit iš trijų kartų,
kur mūsų valdžia tų milijonų ieškos iš ko mūsų valdžia tų milijonų prašys?
Kaip?
Piramidė
stovi mūsų galvose,
Pinigų Piramidė.
Mes - jos nuolankūs tarnai,
Pinigų Piramidėje.
Mes patys esam kiaulės,
ėdalo belaukiančios ne tik
šitam tvarte, bet ir
globalioj kiaulidėj.
"Mes jau esame užklupti tam tikros nelaimės, dar 2011 metais įkritome į duobę, kai turėjome klasikinio kiaulių maro protrūkį.
Nuo tada, kai mes eksportuodavome apie pusę milijono kiaulių, tai tas eksportas jau yra svajonė. Ji subyrėjo dar keliems metams į priekį", - sakė Kiaulių augintojų asociacijos vadovas A. Baravykas.
Naujiena...
Siūlymas išnaikinti šernus visoje Lietuvoje kol kas yra tik teorinis, mat
dar niekas nėra išbandęs tokios masinės naikinimo priemonės.
Negi aplenksime estus?
Kokios pranašystės...
Kaip portalui lrytas.lt sakė Vilniaus universiteto Ekologijos ir aplinkotyros centro vedėjas doc. dr. Stanislovas Sinkevičius, šernai – ne kiaulės, kurios gyvena aptvaruose ir jas būtų galima vienu sykiu išskersti. „Medžioklės metu yra didelė tikimybė, kad vienas kitas individas iš pastebėtos bandos nebus sumedžiotas. Jis bus nubaidytas, skuos tolyn į mišką ir greičiausiai prisijungs prie kitos bandos“, – tikino S.Sinkevičius.
Fatališkų pasekmių gamtai galėtų būti, jei likusioje šernų populiacijoje liktų afrikiniu kiaulių maru sergančių individų. „
Visi valdžios užmojai nueitų perniek“, – teigė S.Sinkevičius.
Kodėl perniek?
Kiek
išmokų įsisavintume!
Kai kas - tiesiog
ant sofos.
„Masinė medžioklė – žiaurus nusikaltimas gamtai“, – portalui lrytas.lt sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, gamtininkas Andrejus Gaidamavičius.
Pasirodo, šerno vaidmuo miške ir visoje ekosistemoje ypač svarbus. „Šernai padeda daugintis augalijai. Kadangi per miško paklotę sėklai sunku pasiekti dirvožemį, šernai, išknisdami miško žemę, padeda sėklai sudygti“, – tikino A.Gaidamavičius.
Jo įsitikinimu, jei šernų populiacija labai sumažės, vilkai ims gausiai medžioti elnius arba stirnas: „Jei žmogus iššaudytų šernus, prasidėtų užburtas ratas. Be to, gali atsitikti taip, kaip atsitiko su briedžiais Lietuvos miškuose prieš 20 metų.
Briedžių populiacijai atsikurti prireikė dešimtmečio, o jų medžioklė buvo draudžiama kelerius metus“.
Negi jum, šernai,
irgi teks eit bažnyčion, tik pinigų?
Mes tai jau seniai
ten.
Вот вам свинья!
.png)
Pranešimai
