Išmokų įsisavinimas

Pamatai kokią didesnę statybą ar žemes rausiant, supranti, kad Europos Sąjungos išmokos įsisavinamos.

Kartais net imi galvot - gal pasisavinamos?

Pasisavinamos, jei tie, kas išmokų įsisavinimą prižiūri, nusprendžia, kad dokumentai netvarkoj.

Tada blogai.

Reikia, kad būtų įsisavinamos.

Šiandien per radiją sakė, kad Europos valdžia žiūrėsianti, ar europėnai taupiai elgiasi; tiems, kas taupiai, skirsianti išmokas.

Ne tas, kurios iš Mokų, šiuolaikines, iš Vilko Guolio.

Ant Mokų galima išmokti suprasti, kad tai yra

mulkinimas,

valdymas.

Vaikystės mokyklą nesenai mačiau pilnu tempu restauruojant, už Vilko Guolio pinigus, vadinamus Europos išmokomis.

Ne mokykla ten bus, dvaras, kaip ir buvo kažkada.

Dvaras – kunigystės simbolis, Europa jam restauruoti pinigų duoda, naujajam jo savininkui duoda, sako, net dujinis šildymas dujomis iš būsimos dvaro dujų saugyklos, kuri kažin ar kada ten buvusi (keliolika metų tam dvare-mokykloj gyvenau, ir mokiaus kelis metus, menu baltų senovinių koklių krosnis), dvare būsiąs.

O štai mūsų artojams tokių, kiek kitų Europos kraštų artojams, savo išmokų Europa neišmoka kažkodėl.

Todėl mano vaikystės kaime gyvenančios pusseserės vyras, iš ten kilęs, furą gainioja po Europą, ir po Rusiją, ir visai ne ne todėl, kad dar neprisivažinėjo.

Todėl, kad šioj griūvančios pinigų piramidės ekonomikoj tų žlungančių pinigų šeimynai vis dar reikia.

Kaip gi be jų!

O tėviškės laukus be Europos išmokų art neapsimoka, tai jie į Sibirą panašūs ir darosi.

O ką daryt?

Ne visi gi moka iki Europos išmokų prisikasti ir jas įsi/pasi/savinti.

Be to, ir be Lietuvos artojų maisto pernelyg daug.

Todėl, matyt, vieno iš tokios ekonomikos paradoksų dėka, jis ir brangsta.

Negi todėl, kad pinigai pinga...

Dėl QE.

Žemėj Lietuvos tie, kas pinigus valdo, žemes pirks.

Tada gal ir dvarai pravers.

Štai, šalia šaltinio grįstas kelias mišku eina; pirmąsyk pamatęs, labai nustebau.

Pasirodo, dvaran, kurio nebėr, tas brukas vedęs.

O ten smagu būdavę.

Bohema!

P.S. Kaip sugebėjau per trylika Burbišky prabėgusių metų tvenkinio su 7 salomis, kanalais, tilteliais nepastebėti?

Matyt, todėl, kad jų nebuvo.

Medžių retų parke buvo ir tebėr, vieną jų, neįvertinę jo vertingumo, nuleidom ir plaustą pasidirbom, kuris galop įstrigo malūno užtvankoj, kurios nebėr. Aš išvengiau tąsyk tiesioginės bausmės, o draugas, irgi mokytojų sūnus, atsiėmė už botanikos neišmanymą.