Do We?

Higher standing:

- Do you under stand?

Do you?

supràsti
1. tr., intr. Lz, Knt pagauti, suvokti prasmę: Anies sùpranta lietuviškai Aps. Ana suprañta i lietuviškai, ale nekalba Smal. Čia mūs šalis sùpranta ir lenkiškai, ir gudiškai Dv. Ak, žiūrėk, ir tamsta jau besuprantąs lietuviškai I.Simon. Gal ana suprañta viską, tik kalbėt negalia Ob. Aš visa suprantù, tik kalbėt gerai nemoku Pb. Ana švaba, negalia supràsti J. Lapės žodžių nė praste nesuprato rš. Ilgai nekalbėk – trumpi žodžiai suprantamesni KrvP(Mrk). Painu giedoti, kad yra žodžiai nesuprantami J. To prilyginimo nesuprantate? O kaip kitus prilyginimus suprasite? Ch1Mr4,13. Gryna lietuviška kalba ir lipšnesnė, ir suprastinesnė mūsų žmonėms A1884,147. Ne stebuklas, jog nū nesuprãto apaštalai, ką jiemus kadang ... bylojo DP211.
suprañtamai adv.: Kalbi nesuprañtamai J. Suprañtamai išaiškinti, šnekėti, pasakyti, atsiliepti LKGII519. Suprantamai perteikia pažintinę medžiagą rš. suprañtančiai adv.: Pasakė visiem suprañtančiai Ds. suprastinaĩ adv. J; SD268, Q242: Išplėčiau ausis, kad vislab suprastinai galėčiau girdėti rš. Suprastinai rašyk, adant kiekvienas žmogus skaityt ir išmanyt galėtų tas knygas SPI18. suprastesniai adv.: Kaip suprastesniai apie tą gal kas kitsai pasakyti? IM1851,36. ║ refl. susikalbėti: Buvo be galo sunku su tuo Prūsų lietuviu dėl jo tarmės susiprasti Pt. Aš su jais teturiu gešefto reikalus, tai man vis tasia, kaip (kuria kalba) su jais susiprasti Vaižg. Su laikraščiais dabar sunku susiprasti (rasti bendrą kalbą): nieko neparašo, ko nori arba ko skaitytojai norėtų Žem.
2. tr., intr. Q659, H, SD42,140 suvokti, žinoti, išmanyti: Žmogus supranta savo padėtį, bet neišmano, kaip iš jos išeiti FT. Kolūkiečiai suprato, jog jų gerovės pagrindas yra stiprus visuomeninis ūkis (sov.) sp. Geras daiktas, kas suprañta Sv. Žmonės gali valdyti tik suprantamus gamtos reiškinius rš. Tai suprastinas dalykas V.Piet. Iš pradžių nesuprato, kur jis, ką daro, kas čia atsitiko P.Cvir. Jei nori suprasti kultūrą, pats turi būti kultūringas sp. Nebėra suprastiniau, kad tie upeliai tokio didelio klonio negalėjo padaryti Vr. Jau nebe pirštu žindžiamas: ir pats suprañta, kas reikia daryt Trgn. O aš pažįstu, o ir suprantu, kuris bernytis yr darbininkas RD13. Apautas, aptaisytas, apmautas [sūnus] – nieko jis nesuprañta apie gyvenimą Mžš. Visi suprañta: kožnas del savę Dkš. Supraskitėg ižg to, kad aš esmi anas, kurio tokį atejimą pranašai ižg senų amžių apsakė DP19. Ka i kai būt, būsiu (apsimesiu) nesuprañtąs Škn. I velnias te jų nesupràs! Srj. Visi jį laikė labai nesuprantamu ir keistu žmogum J.Balč. Suprañtąs vaikas jau buvo, mirė Šv. Tokios mokslios, viską suprantančios ir viską apimančios mokinės ji dar nesanti turėjusi I.Simon. Labai suprañtamas (suprantantis) senis buvo jo tėvas Prng. Paskui pasiklausiau ir vieną suprantamesnį žmogų, bet ir tas nieko mums nepadėjo J.Jabl. Aš grybų nesuprantù, ale baravyką radus nemesčiau Skr. Kančia Viešpaties yra žmogaus išmonei labai nesuprastina dėl gilybės paslapčių SPI375. | prk.: Ka langai atdari, labai pečius suprañta (nebetraukia) Krš. ^ Blogo nematęs, gero nesuprasi NŽ. Senas daug žino, bet mažai supranta LTR(Srj). Esi daug matęs, bet mažai tesupratęs LTR(Šll). Sveikas ronos nesupranta LTR(Vdk). Durnas nesupràs, protingas nieko nesakys Jrb. Suprantu, kas po krantu (juokais patvirtinama, jog supranta) Krok. ║ tr. suvokti, pajausti kieno būseną, mintis, veiksmus: Ko širdelė plasta, kas gi ją supras? S.Nėr. Kas supras sielos troškimą, kas jausmus atspės? S.Nėr. Ji gera moteris, tik reikia ją mokėti suprasti I.Simon. ║ tr. atjausti: Jie geri žmonės, jie supranta kitą Prn. ║ įterptinis žodis, vartojamas praes. 2 prs.: Anas, suprantì, nori nusukt An.
3. tr., intr. pastebėti, pajusti: Tuojau suprãto brolį bėdo[je] beėsant Jrk14. Visi suprato jį bėgus iš ten J.Jabl. Ir ji supratusi, jog nėščia buvo BB1Moz16,2. Aš supratau, kad būs lytaus Šts. Jau dabar naktis ilgesnė, jau suprantì Skr. Žmonys laiką suprasdavo tai iš žvaigždžių, tai iš gaidžio LTR(Grk). Aš motiną ant kalbos suprataũ (pažinau) Skr. Mergaitė, supratus balsą savo piemenėlio, įleisdavo pas save BsPIII66. Beprotis nėr, bet jau supràstinas Šts. Kad dukrelė į jaunimą ėjo, ... motynėlė nieko nežinojo, sengalvėlė nieko nesuprato JV979. Matyt nematė, prast nesuprato, ant (= iš) rūtelių pažino (d.) Čb. Ir kaip anos buvo prarijusios (pavalgiusios), nesuprantama buvo ant jų, jog anos valgiusios buvo BB1Moz41,21. Jau vakar vakare būt sùprasta [, kad veršiuosis] Erž. Kad būtų sùprasta, ka teip padarys, būt nesirašyta Jrb. Kurie prie kekšių kabinasi, išdyksta ir sudžiūst kitiems ant suprastino paveikslo CII40.
suprastinaĩ adv. K: Suprastinaĩ buvo, kad jau lys, bet kol parvažiavau, nelijo Plt. Ant anos nesuprastinaĩ, a čia tvora, a čia tei[p] tinklas Jrb. Man pikta buvo te jų klausyt, tai išejau nesuprastinaĩ – lygiai in darbą Trgn. | refl. R: Ir jie supratosi nuogi esą BB1Moz3,6. Susipranta apjuokiama N.
4. intr. susiprotėti, atsigodėti: Manęs niekas susimilt nesuprañta K.Donel. Kap suslaukė vaikų, tada suprãto (panoro) žemės Arm. | refl. SD196, J: Susiprato visi negerai dariusys par neišmintį savo PP48. Jug nėkas nesako, ka eik numie, – pats turi susipràsti Brs. Susiprãto, ka negerai daro, nėrės lauku Lnk. Ben susipraskis N. Augustinas ... po tam supratos veikiai DP84. Eikit, vyrai, susipraskit, svočią atgal atveskit, sodykit už stalo LTR(Šn). Nu, svečiai, suspratot ateit, suspraskit ir išeit (juok.) Sdk. Uošvienė norėjo žinoti, ar stropi ir susiprantanti jos martelė I.Simon. Atminkit, kad „bandinių vakaras“, – liuob sakys susiprantantì gaspadinė ir vaišins piemenis Šts. ^ Vėlai susiprasi, bet laiko nebrasi VP50. Susipranta katė pieną paliejus Sln. Dukterį bara – marti susiprask NŽ.
5. tr. laikyti esme: Visuomeninę būtį marksizmas-leninizmas supranta kaip visuomenės materialinio gyvenimo sąlygas, materialinių gėrybių gamybos būdą (sov.) rš. Sakykite, ar ji buvo laiminga? Kaip ji suprato gyvenimą? J.Gruš. Pirmykštis žmogus mirtį suprato kaip dvasios, tai yra iškvėpto oro, atsiskyrimą nuo kūno sp.
6. refl. pasidaryti sąmoningam, sąmoningai aktyviam: Praėjęs streikas aiškiai rodo, kad Kauno darbininkai jau galutinai susiprato ir drąsiai žengia tuo keliu rš. Žmogus susipranta, kai pradeda nusimanyti apie savo padėtį FT.
7. tr., intr. mokėti, nusimanyti: Vienas žmogus visa ko negali žinoti, bet kiekvienas turi ką nors gerai suprasti LTR(Brž). Kap suprañtam, tep dudenam Šlčn.
suprañtančiai adv.: Ponas atsakė: – Nėr už ką pykti, nes viskas suprantančiai padaryta BsPIII87.
8. intr. susidraugauti, susigyventi, sutikti, sutarti: Susiedų vaikai suprãtę kaip vienų tėvų Dgl. Suprãtę iš mažumės, su Alyzu vis sueina Vb. Kai mes suprãtę, tai mum i geriau abiem rozam krutėt Ml. Vedvi buvov suprãtusi, suprãtom viena kitą Jdr. Suprãtę esam, nepykstamos Krš. Anys suprãtę – žino vienas kito būdą Ktk. Kai supratáu su žmonimis, galiu gyventi Ll. Kaip suprantì su kum, gailu skirties Krž. Sunku bus skirtis – taip jau buvom suprãtę Lkč. Karvės buvo suprãtusios, negalėjo párskirti Užv. Iš karto bais gaidžiai kapojos, paskui suprãto Ds. Kol gyvoliai suprañta, eina vaikai [kerdžiui] padėti ganyti Rdn. Kinkykim šituodu arklius – geriau suprãtę Vdžg. Supratę arkliai sutara eiti Lk. Suprãtę kumelės – traukia gerai Plv. | refl.: Žmogus ir šuo susiprato, draugai tapo LzP. ║ refl. nebelaikyti neįprastu, prisitaikyti, apsiprasti: Olė susiprato su ta mintimi, žinojo, kad yra neatmainomas laimės skyrimas LzP. Su jo šiurkštumu buvo susipratę, ko jis vertas – gerai žinojo Mš. Žmogus susipranta didžioj bėdoj esąs N.
9. intr. įprasti, prigusti: Visi buvo suprãtę draugėj gyventi Sl. Teliukas su avim suprãto daikte būti Pc. Mudu suprãtom šnekėti, nebebijosiu Grd. Kad rankos supranta, lengva y[ra] roną pjauti Šts. Tie arkliai suprato kartu traukti I.


Du arkliai tempia spyruoklinį svertuvą 100 kg jėga kiekvienas. Ką rodo svertuvo rodyklė?


Daugelis atsako: 100 + 100 = 200 kg. Atsakymas neteisingas. Jėgos po 100 kg, kurias traukia arkliai, – yra ne kas kita, kaip „galai“ to paties tik ką išnagrinėto įtempimo ne 200, o tik 100 kg.

Todėl, kai Magdeburgo pusrutuliai buvo tempiami 8 arklių į vieną pusę ir 8 į priešingą, tai nereikia manyti, kad jie buvo tempiami 16 arklių jėga. Jei nebūtų buvę priešingai veikiančių 8 arklių, likusieji 8 būtų nepadarę į pusrutulius jokio veikimo (vieną aštuonetą arklių galima būtų pakeisti siena).

Tie arkliai suprato kartu traukti.

Do you?

Do we?

Gold is not God

...if everybody would have money and gold, there would be no value of them both, so for one side of people it' s evil, for other side is just way of controlling human mind...


Demonic Resurrection’s Global Metal Award (Metal Hammer Golden Gods, June 2010).

Kas būtų birža be kvailių?! Taip vadinamoji bendroji nuomonė biržoje nėra verta nė 10 pfenigių.

Aukso kainos ketvirtadienį dienos prekyboje pasaulinėse finansų rinkose pašoko iki naujų rekordinių aukštumų - 1 tūkst. 381,5 JAV dolerio už unciją. Niekad per šiuolaikinės ekonomikos istoriją šio tauriojo metalo kaina nebuvo pašokusi iki tokių aukštumų pasaulio prekybos rinkose.

Kaip vertinate aukso kainų sportą kultivuojančiųjų entuziazmo protrūkį po 1971 metų?

Per pirmąsias kelias aukso biržų darbo valandas aukso uncija ketvirtadienį pabrango 17 dolerių. Šio tauriojo metalo paklausa išaugo padidėjus daugelio investuotojų susirūpinimui dėl infliacijos grėsmės pasaulio ekonomikoje, nes prognozuojamas ilgalaikis ir ženklus Jungtinių Valstijų dolerio kurso kritimas.


Kas Kauno taurui kryžių įkalė kakton?

Tas, kas pats gavo?

Pasauly aukso yra 120-140 tūkst. tonų. 100 tūks. tonų - juvelyriniuose dirbiniuose, lydiniuose ir monetose. 30 tūkst. tonų - pasaulio bankų ir finansinių institucijų rezervai, tame tarpe USA 8 tūkst. tonų, GB 500 tonų.

Išeitų, kad didžioji aukso dalis tėra spekuliacijų objektas ir įrankis.

Šiandien skelbiama kaina visas pasaulio auksas kainuoja apie 6 trilijonus USD.

Tuo tarpu vien JAV oficialiai skelbiama valstybės skola - virš 13 trilijonų USD.

By the way, Bostono universiteto profesorius Laurence Kotlikoff teigia, kad tikroji JAV valstybės skola siekia 202 trilijonus dolerių.

Kur reitinguotojai žiūrėjo?


Elektroninės sistemos perdirba tai, kuo jos yra maitinamos. Patenka šlamštas (niekai) – išeina šlamštas.

Aurum kadaise ėmėsi stumti Aurą.

Gold šmėžuoja šalia God.

Mums dabar vietoj auko kalnų aukso kalnų Google ieško.

Iš kur tas žodis, "auksas"?

Ne mūsų jis.

Štai prūsai dar 1075-ais auksą ir sidabrą laikę už nieką.


Gal iš graikų "auxein" ("to increase") kas nors mums atnešė?

Gal tada ir pradėjom gudročiam turtus krauti, o patys augti nustojom?

Gal.

Kas atnešė?

Valdovai gal?

Kas ten žino...

Arkliams avižos brangesnės už auksą.

Auksas naudingas, geležis reikalinga.

Auksas brangus, bet negardus.

Duona už auksą brangesnė.

Per auksą ir galą gauna.

Ten aukso kalnai, kur mūsų nėr.

Nors kitur auksas viliotų, geriau tėvynėj laukuos darbuotis.

Kinų patarlė.

Laiko colis – tai aukso colis. Tačiau net už colį aukso nenusipirksi laiko colio.

Agamemnonas surinko graikų pajėgas ir išplaukė į Troją. Ruošdamiesi išvykti iš Aulio, Bojotijos uosto, Agamemnono armija užsitraukė Artemidės pyktį, užmušė jos šventą gyvūną. Pykdama Artemidė sukėlė marą bei vėjo trūkumą, kad armija negalėtų plaukti; galiausiai pranašas Kalchas pranešė, kad deivės rūstybė gali būti numalšina tik paaukojus Ifigeneją (Agamemnono dukterį). Agamemnonas ryžosi paaukoti savo dukterį. Jos mirtis nuramino Artemidę ir graikų laivynas iškeliavo į Troją.

Agamemnonas buvo graikų vyriausias kariuomenės vadas Trojos kare.


50. Gold->Geld->Gold->Gelda 07:33 10-06 IP: 80.240.9.72
.

Aukso lenta praskilo, visas svietas sukilo?

(ojėketap ėluaS)

Ite, Missa est

Vyriausybė ketvirtadienį specialiame posėdyje pritarė kitų metų biudžetui. Jis keliauja į Seimą.

Planuojamos kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis - 27 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. - europinės lėšos. Nacionalinio biudžeto asignavimai planuojami 29 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. - europinės lėšos.

1. Ne prikimšta, o tuščia LT mašna 09:55 10-14 IP: 80.240.9.72
budget: early 15c., " leather pouch, " from M.Fr. bougette, dim. of O.Fr. bouge " leather bag, wallet, pouch, " from L. bulga " leather bag, " of Gaulish origin (cf. O.Ir. bolg " bag, " Bret. bolc' h " flax pod" ). Tokį odinį maišelį pinigams laikyti protėviai vadino trumpai - mašna. Ši mašna - tuščia. Google: Lietuvos skola. Ne tik mūsų. Google: World debt Clocks.

5. Kiek ponų, kokie jie gražūs 10:08 10-14 IP: 80.240.9.72
Planuojamos kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis - 27 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. - europinės lėšos.

27 - 7 = 20.

Tiek savo turėsim.

7 + (29 - 27) = 9.

Tiek gausim iš Maskvos, tfu... susipainiojau - iš Briuselio, ir dar pasiskolinsim, iš bagotesnių už mus, žinoma.

Savo turėsim 20, išleisim 20 + 9 = 29.

- Dieve, kiek ponų... kokie gražūs! - stebėjos Juozapota, stovinėdama, nežinodama, kur dėties.
- Ko čia dairais? ar ką pametei? - paklausė apdriskęs "ponas" , matyt, kiemo sargas.
Juozapota krūptelėjo, bet pamačiusi, kad int ją žiūri, apsidžiaugė ir nedrąsiai paklausė:
- Ar nežinai tamsta, kur mano Petriukas?..
- Petriukas?!. ar tai tavo vyras?
- Vyras, vyras! - apsidžiaugė Juozapota.
- Gal koks maištininkas? - nusijuokė piktai kiemo sargas, - eik tenai - rasi... Mostelėjo ranka. Juozapota norėjo dar jo paklausti.
- Eik, eik! čia negalima stovėti... užginta! - suriko ant jos.
Ėjo gatve išsigandusi, galvą nuleidusi. Matė, kad ton pusėn daug žmonių skubinosi. Visi kaip ir ką pamatyt troško ir bijojo pasivėlinti. Ir jinai ėmė skubinties...
Greitai pasibaigė gatvė. Pasirodė didelis platus plecius. Juozapota pamatė ant jo daugybę žmonių, ratu sustojusių. Kareiviai su šaudyklėmis ir blizgančiais durtuvais, ponai žvaigždėtomis kepurėmis, ponios, gražiai pasipuošusios, ir... žmonių, žmonių be galo...
Visi, kaip negyvi, tylėjo...
Vidury aukšti šulai su permėtėmis stypsojo...
Apsistojo nustebusi, nežinodama, kas daryti. Bet matydama, kad visi in ten eina, pribėgo int žmonių minią. Kojas jai pakirto, tik kvapą galėjo atgauti...
- Kiek ponų... kokie gražūs... - šnibždėjo apsiblaususi.
Pamatė žilą, malonaus veido senelį, int ją žiūrintį, ir bailiu balsu paklausė:
- Ar nežinai tamsta, kur mano Petriukas?..
Netikėtai žvilgterėjo int šulus su permėtėmis...
Suriko klaikiu balsu ir apalpusi parkrito ant žemės...

8. Ką reiškia "ištraukti"? 10:18 10-14 IP: 80.240.9.72
Papildomą milijardą litų pajamų ketinama „ištraukti“ iš šešėlio... Taip ir 2011 m. Biudžeto įstatyman įrašyt ruošiamasi?

9. Nesiseka kažkodėl... 10:22 10-14 IP: 80.240.9.72
" Kai kurios šalys to (nedarbo) gali išvengti spausdindamos pinigus. Lietuva nėra iš tų valstybių." - sakė Finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Google: Nedarbo lygis Lietuvoje kelia šiurpą ir užsienio ekspertams.

10. Valio! Parduokim skolą! 10:24 10-14 IP: 80.240.9.72
Federalinis atsargų bankas dar kol kas nenusprendė, kokių tiksliai priemonių imsis, tačiau buvo svarstoma galimybė nupirkti valstybės skolą. Google: Po JAV federalinio atsargų banko pranešimo aukso kaina kyla.

21. Kiek žįsim EU papą? 11:37 10-14 IP: 80.240.9.72
Open Europe estimates for EU-27 budget for 2007-2013 in euros (€). Lithuania. Money to EU (billions): 1.7, Money from EU (billions): 9. Google: Budget of the European Union. Kiek ilgai tie, kurie mus šeria (Germany, France, UK, Italy, Netherlands, Austria, Denmark, Sweden, Finland), šitokius veltėdžius kentės? Nejaugi mes tokie nevykėliai? Ar, paprasčiausiai, nesusigaudom šitoj pinigų=skolų valdomoje Kreivų Veidrodžių Karalystėje?

24. Ką Vyriausybė slepia? 11:57 10-14 IP: 80.240.9.72
" Skolos aptarnavimui ir įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą papildomai reikės 400 mln. litų." Kodėl suplaka krūvon du visiškai skirtingus dalykus? Kodėl nesako, KIEK ir KUR reikės? Žr. 21 - net iki 2013 ES žada mums mokėti PENKISKART daugiau negu mes jai. Tuo tarpu jau pernai girdėjom " Lietuvos SKOLOS APTARNAVIMO IŠLAIDOS sieks kone 1,7 mlrd. litų, teigiama Vyriausybei pateiktame 2010 metų biudžeto projekte." Tai šiemet virš 2 mlrd. litų bus, galima spėti? Google: Lietuvos skola. 2 milijardai - tai 10 procentų biudžeto įplaukų (20 milijardų). ŠIUOLAIKINĖ DEŠIMTINĖ (Žr. Google), KAIP VIDURAMŽIAIS? Darote iš mūsų neobaudžiauninkus? "Centro" išlaikytinius, kurie patys savo darbu išlaiko tą "Centrą"? Kodėl mums nesakot teisybės, kodėl neklausiat, ar mes to norim? Gal mes nebenorim? Gal nesutinkam? Nenorėjom 1988-tais - ar norim dabar? Kas tas "Centras" ? Briuselio biurokratai, visų ES tautų " politikos pensininkai" - europalamentarai, ar tie, kurie spausdina ir skolina pinigus? Google: World Debt Clock.

25. Ite, Missa est 12:00 10-14 IP: 80.240.9.72
Dešimtinę nurodyta mokėti Biblijoje, Skaičių knygoje (18, 24-28). Šis mokestis buvo plačiai praktikuojamas viduramžiais. Dalis surinkto mokesčio ėjo bažnyčios savininko išlaikymui, o dalis kunigui, kuris dirbo toje bažnyčioje. Taip pat dalį pajamų bažnyčios savininkas gaudavo ir už kitus liturginius patarnavimus. Biblijoje Dievas yra visko, ką turime ir kuo naudojamės (Ps. 24, 1; Agg. 2, 9; Ps. 50, 10-12), savininkas, todėl geri tikintieji Dievui skolingi 1/7 laiko (Įė. 20, 8-11), dešimtą dalį pajamų (Kpł. 27, 30-32; Rdz. 14, 18-20; 28, 20-22; Hiob 34, 33; Malach. 3, 8-12), kitas dovanas ir paaukojimus (Pwt. 16, 16.17).


27. Pasaulio Lietuva 12:58 10-14 IP: 80.240.9.72
Baigsis ir iš nieko daromų pinigų valdžia (Google: Politinė valia). Turėsime naują tarpusavio atsiskaitymų sistemą. Tada Lietuva atgims. Bus Pasaulio Lietuva.

Public finance

Public finance is a field of economics concerned with paying for collective or governmental activities, and with the administration and design of those activities. The field is often divided into questions of what the government or collective organizations should do or are doing, and questions of how to pay for those activities. The broader term, public economics, and the narrower term, government finance, are also often used.


"Kai kada matosi, kad nėra jokios atsakomybės dėl pinigų racionalaus ir efektyvaus naudojimo", - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė A. Butkevičius.

Pasak jo, Valstybės kontrolė konstatavo, kad nėra duomenų apie studijų krepšeliui skirtus ir panaudotus valstybės biudžeto asignavimus, nėra iždo sąskaitų likučių komerciniuose bankuose, nenurodytos valstybės investicijos iš privatizavimo fondo lėšų, nepateikta informacija apie valstybės investicijas.

"Kai kuri informacija buvo pateikta klaidingai, pavyzdžiui, skirtinguose prieduose pateikti duomenys apie skolintų lėšų likutį yra nesuderinami tarpusavyje", - sakė A. Butkevičius.

Pasak jo, Valstybės kontrolei taip pat nepateikti duomenys apie skolintas lėšas - 1,4 mlrd. litų, kurios yra investuotos komerciniuose bankuose.

"Kokią išvadą galima padaryti? Gal kai kam pelninga laikyti lėšas komerciniuose bankuose, nes yra mokami procentai? Jeigu tam tikrą laikotarpį laikai sąskaitose kuo didesnę sumą, nuo tos sumos yra mokama 1 proc. metinių palūkanų", - sakė A. Butkevičius.

A. Butkevičiaus pastebėjimais, valstybės rezervo lėšos pagal įstatymą turi būti laikomos Lietuvos banke, tai numato Valstybės iždo įstatymas, o jos buvo laikomos Finansų ministerijos einamojoje sąskaitoje banke "Swedbank".

Lietuvos bankas Lietuvos Respublikos pasiskolintus pinigus gal geriau negu už 1% kur nors padėtų?

Sakosi, kad žino, kur.

Matot, eilutėse pavadintose "Valdžia" - brūkšneliai.

Nėra likučių Valstybės ižde?

-7,625% + 1% = -6,625% - monkės biznis, kaip sakytų Frankas Krukas.

Vis dėl per sudėtingų formulių?


Žaidimas tas, tenka pripažinti, šmaikštus.

Lietuvos bankas giriasi turintis apie 50 milijardų litų užsienio turto.

Lietuvos Respublika turi virš 30 milijardų litų skolos.

Lietuvos bankas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, žr. 125 str.

Regis, imtų ir pagelbėtų savo šeimininkei, paskolintų dalį savo lobių.

Ne, jis tais lobiais, sudarytais iš už palūkanas kažkieno paskolintų niekuo nedengtų užsienio pinigų, dengia litą.

Ir smetonišku auksu sakosi dengiąs, nors niekas nuo 1971 metų auksu nebedengia.

Stengiasi siekti kainų stabilumo.

O jo patronas siekia tikslinės infliacijos.

Gal viskas ne taip?

Gal grafoje - "Užsienio turtas" - užsienio turtas Lietuvoje.

Juk eilutėse "Lietuvos bankas" - irgi tuščia, kaip ir eilutėse "Valdžia"?

O Lietuvos bankas turto turi gerokai mažiau, ir tik "išorėje", kažkodėl?

Tas turtas - vien pretenzijos užsienio institucijoms...

Kodėl Lietuvos bankas taip nepatriotiškai elgiasi - investuoja savo turtą užsienyje, o ne Lietuvos Respublikoje, kuriai ir priklauso, nuosavybės teise?

Tuo metu, kai vargšas Premjeras laksto po pasaulį ieškodamas investicijų, ir už jas dar primokėdamas - mūsų, žinoma, o ne savo, pinigais?

Kodėl nei Seimas, nei Prezidentė Lietuvos banko valdytojui neužduoda šito klausimo?

O gal visų centrinių bankų - FED, ECB, Anglijos banko ir Riksbanko - turtas užsienyje?

Gal ir Lietuvoj tų turtų yra?

???

O JAV rado kuo džiaugtis.

Nors JAV vyriausybė kol kas nesiėmė aktyvesnių veiksmų, išskyrus išpuolius prieš pernelyg nuvertintą Kinijos juanį, pastaraisiais mėnesiais ji gali trinti rankas iš džiaugsmo.

Dolerio kursas krinta.

Pavyko.

Pasidžiaukim, kad nors amerikonams sekasi:)

Vežėčios

Iš akėčių nebus vežėčių.


car
c.1300, "wheeled vehicle," from O.N.Fr. carre, from L. carrum, carrus (pl. carra), originally "two-wheeled Celtic war chariot," from Gaulish karros (cf. Welsh carr "cart, wagon," Breton karr "chariot"), from PIE *krsos, from base *kers- "to run." Extension to "automobile" is 1896. Car bomb first 1972, in reference to Northern Ireland.


carry
early 14c., from Anglo-Fr. carier "to transport in a vehicle" or O.N.Fr. carrier (Fr. charrier), from Gallo-Romance *carrizare, from L.L. carricare, from L. carrum (see car).

1 ×keravóti, -ója, -ójo (l. kierować) tr., kėravóti, kė́ravoti, kė̃ravoti, -oja, -ojo
1. valdyti, laikyti: Keravok gerai, kad neįverstum į ravą Rm. Kaip kėravósi, teip važiuosi Vžns. Pilnas kelias žmonių – dviratį gerai keravók Klov. Gerai keravok valtį Ilg. Mes stumsim vežimą, o tu kė́ravok Alvt.
2. saugoti, prižiūrėti: Keravók, ka vėjas kepurės nenupūstų į pelkę Slnt. Tu, tvorele, tu, žalioji, kožną girtą kė́ravoji! Ldvn. Tą dukterį ans keravoja kaip akį kaktoj LTR. Keravok keravok, gal vagį sugausu Akm. Karvė tvinksta, šiąnakt gal turės, reikia keravóti Kln. Tėvelis pirties pečių keravó[ja] Plt. Kėravók savo pačią šimtą kartų labiau kaip močią Alz. Kė̃ravok akis – prikiši (pagadinsi) Pmp. ^ Jei tu drabužio nekeravóji, ir tavęs drabužis nekeravós KlvrŽ. Kas nekeravó[ja] papenčio, nustó[ja] ir kepalo Plt. Keravok kai šašą, kad neužgautum Sln. Trupučius keravók kraustydamos J. | refl.: Plėšikas keravojas nu policijos Mžk. Keravójaus, o vis tiek gavau su kūliu į kaktą Slnt. Keravókis, kad arklys neantliptų Plt. Reik pačiam keravotis, kad neįkąstų Sk. Keravokiatės vilkų Yl. ^ Kėravókis jaunysto[je], kad nenuslystumei J.
1 ×iškeravóti tr.
1. pajėgti suvaldyti: Tu dar jaunas, kad iškeravótum arklį Ktk.
2. išsaugoti: Kas gi kitas jį gali iškeravót, kad pats nestvarkys? Užp. Iškeravók vaiką, kad gerai eitų Ds.
1 ×nukeravóti
1. tr. nuvaldyti, nutaisyti kaip reikiant: Vaikas da nenukeravója žagrės Ds. Gerai nukeravok, kad galėtum įvažiuoti į daržinę Vdk.
2. intr. nueiti: Ans į Salantus nukeravó[ja], daugiau nebgalia Krtn.
1 ×pakeravóti tr. pasaugoti: Pakeravok, kad vaikas iš lopišio neiškristų Vvr. Pakeravók, kad karvė į kopūstus neįeitų Šts. Pakeravók drabužius eidamas Krp. Pakeravók, ka putra neišbėgtum Slnt. | refl.: Pasikeravok, kad šuo neįkąstų Ms. Važiuodamas par gelžkelį pasikeravok traukinio Rnv. Kad būčio nepasikeravojęs, būtumi man ant galvos antmetęs Slnt.
1 ×prikeravóti tr. prisaugoti, pasaugoti: Prikeravók, ka kiaulės į daržą nesulįstum Slnt. ^ Jei pats savęs nesaugos, kitas nė to tiek neprikeravós Slnt.
1 ×sukeravóti tr. sutvarkyti: Tik aš jį sukėravojau Vv.


karietà (l. kareta) sf. (2) J.Jabl, OZ25, Ds, Grl, karíeta (1); M, D107 gražus su lingėmis vežimas, ppr. dengtas: Neigi kožnam valia ... su poniška marga karíeta važiuoti K.Donel. Niekur nematyta, auksu nulieta, slibinais kinkyta rieda karieta S.Nėr. Karíeta toliaus važiavo Sch181. Sėdov ... į karietą PP15. Didelė vieta pono karietà prieš mano keselį Kp. Karvė kaip karieta (didelė, stambi) Šts. Važinėja karietoj kaip caras Rs. Jau žirgelį veda, į karietą kinko JV127. Jau laikas metas mūsų seselei į karietėlę sėsti TDrIV103(Sn). Kad ji sėdos į karietą, karieta lingavo, kad ji lipo iš karietos, auksu ji žerėjo KlpD2. Kinkyk žirgus į karietą, vežki vaikius į parėdką KlpD86. Atvažiavo motinėlė šešiais žirgais karietė̃lėj Dkš. Meška kariẽtoj nevažiavo nė nevažiuos Dkš. Kaip bematant privažiavo daugybė karietų SI172. Kinkykit žirgus į karietėlę, jau man nubodo pas motinėlę, jau aš važiuosiu pas anytėlę Dkš. Pataisysiu žalią karietėlę, pakinkysiu dvitekį žirgelį KlvD318. Auksiname šarve, arba karietoje brangioje DP3.
◊ vélnias pavažiãvo kariẽtą teko mirti: Greit velnias karietą pavažiuos LTR(Grk).


×kõros (l. kary) sf. pl. (4)
1. didelis vežimas su aukštomis gardimis šienui, javams vežti: Reikia koràs sutaisyt, ryt gal šieną vešma Ut. Dabar korõm ir rugius veža Ds. Atsivesk arklį ir kinkyk korõs Užp. Tavo labai aukštos koros Rk. Išimk pavartę, reikia koros iš klaimo traukti Pnd.
2. šieno, javų kiekis, telpantis tame vežime: Šienas sausas kaip cukrus, bus dvejos kõros Ktk. Paskolink koras šiaudų Ob. Trejetą korų̃ šieno parvežiau iš galalaukio Dbk. Dar vakare partempėm vienas koras Sb. Trejas koras intraukėm, kitą (šieną) ažlijo Ktk. Iš to upelio gal ir susidarys korẽlės (nepilnos koros) šieno Ds.


×karùtis (plg. 1 karai) sm. (2) Nm; R303, N
1. rankinis vežimėlis vienu ratu, vienratis: Karùtis – ne vežimas, juo daug nenuveši Krsn. Karùtis labai patogus sunkiem daiktam vežioti Bgt. Vyrai su karučiais vežiojo akmenis rš. Pasiėmęs karùtį, atvežk dar vieną centnerį rugių Šn. Karučiuose medžiagos vežamos po perdenginį arba klotinį karučių takais rš. Nupirksu karutį ir vešu aš tave BsPIII144.
2. rogutės, ant kurių dedamas rąsto laibgalys, vežant iš miško, kalaitės: Šiandien apsikausčiau karùtį, rytoj į mišką važiuosiu Mrj.

Sudėtinga formulė

Būsto paskolą iš „Nordea bank Lietuva“ paėmęs vilnietis šiuo metu nori nebefiksuotų būsto paskolos palūkanų, tačiau sako negalįs išsiaiškinti, kokio dydžio reinvestavimo sąnaudas jam reikėtų mokėti norint pakeisti sutartį. Bankas esą nesutinka pateikti tikslios formulės, kaip jos skaičiuojamos.

Vilniečio būsto paskolos sutartyje nurodyta, kad reinvestavimo sąnaudas reikia mokėti tuo atveju, kai jis nori anksčiau laiko grąžinti visą ar dalį kredito, pasikeisti paskolos valiutą, fiksuotą palūkanų normą keisti į kintamą.

Tuo tarpu „Nordea Bank Lietuva“ komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas DELFI sakė, kad minimu atveju klientas nori pakeisti sutartis nekompensuodamas banko praradimų.

Padaugėjus nepatenkintų klientų, bankas praėjusių metų pabaigoje į būsto paskolų sutartis įtraukė tikslią formulę, kaip skaičiuojamos reinvestavimo sąnaudos.

„Manome, kad retas Lietuvos gyventojas deramai supranta šią formulę, todėl abejojame, ar reikėtų tokiais sutartiniais punktais apsunkinti savo klientus, na bet jie pageidavo, tad šį punktą įtraukėme“, – sakė V. Cucėnas.

Banko atstovo teigimu, reinvestavimo dydis priklauso nuo padėties tarpbankinėje rinkoje tuo metu, kai yra atliekami sutarties sąlygų pakeitimai.

Labai sudėtinga, matyt, ta formulė, jei retas Lietuvos gyventojas deramai ją supranta.

Jau girdėta.

BVP skaičiavimas – sudėtinga procedūra.

Skaičiavimo rezultatai labai priklauso nuo to, kokia metodika yra naudojama.

Reinvestavimas.

For commercial senses, see invest + -ment.

invest
late 14c., "to clothe in the official robes of an office," from L. investire "to clothe in, cover, surround," from in "in, into" + vestire "to dress, clothe" (see wear).

-ment
suffix forming nouns, originally from Fr. and representing L. -mentum, which was added to verb stems sometimes to represent the result or product of the action. Used with English verb stems from 16c. (e.g. merriment, which also illustrates the habit of turning -y to -i- before this suffix).

Reinvestavimas, vadinasi, kažkada reiškė - persirengimą.

Šitokio dalyko sąnaudas apskaičiuoti labai sudėtinga.

Tokie ir juokai...

bachamann,
2010 10 10 17:00
if everybody would have money and gold, there would be no value of them both, so for one side of people it's evil, for other side is just way of controlling human mind

~etiquette of bankers~ 1883

Jau nebejuokinga.

Kodėl matematikai, fizikai, chemikai noriai rodo savo formules, o bankininkai - ne?

Matematika – mokslas, tiriantis struktūrų, kitimų ir erdvių modelius.

Fizika (graikiškai φυσικός (physikos): natūralus, φύσις (physis): gamta) – gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas: nuo submikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija). Didelė tyrimų dalis yra tarpinė, vadinama matematine fizika, kuri tiria matematinę fizikinių teorijų struktūrą.

Chemija (gr. χημεία > chymos – skystis) – mokslas apie cheminius elementus bei jų sudaromų vieninių ir sudėtinių medžiagų struktūrą, savybes ir kitimus, vykstančius cheminių reakcijų metu.

Bankas – institucija, kurios pagrindinė funkcija teikti finansines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Šiuolaikinis bankas – įstaiga, turinti licenciją, leidžiančią teikti bankines paslaugas. Tokia licencija suteikia teisę rinkti indėlius ir išduoti paskolas. Paprastai bankai uždirba iš mokesčių už paslaugas bei palūkanų maržos.

Renka indėlius it grybus.

Apie pinigus "ex nihilo" nepasakoja.

Apie bankų piramidės struktūrą irgi tyli.

Galvoja, kad nesuprasim?