valstýbė sf. (1), valstỹbė (2) Rtr, NdŽ, Brb nj.
1. S.Dauk, M.Valanč, Š, K.Būg, Rtr, ŠT177,243, J.Jabl, LTEXII40 organizuota politinė bendruomenė, turinti savo aukščiausią valdžią, vienos valdžios tvarkoma piliečių daugybė: Senoji Lietuvos valstýbė DŽ. Valstýbės administracija NdŽ. Valstýbės galva NdŽ. Valstýbės aparatas NdŽ. Valstýbės gynėjas NdŽ. Valstýbės iždas NdŽ. Valstýbės nuosavybė NdŽ. Valstýbės taryba NdŽ. Valstýbės teisė NdŽ. Valstýbės ūkis NdŽ. Valstýbės vadovybė NdŽ. Lietuvos valstybė susikūrė XIII a. tarp išaugusių rytų ir vakarų kultūrų rš.
2. S.Dauk tokios bendruomenės valdomas kraštas, šalis: Valstýbės sienos DŽ. Valstýbės turtai DŽ1. Jungtinės valstýbės NdŽ. Pabaltijo valstýbės NdŽ. Baltijos valstýbės NdŽ. Didžiosios valstýbės KŽ. Lietuvos būta nepaprastai galingos valstybės I.Šein. Prūsai buvo nemaža valstýbė Vžn. Tiek kalbų išplitimas, tiek jų sunykimas priklausė nuo tam tikrų istorinių sąlygų, daugiausia nuo tas kalbas vartojančių valstybių likimo rš. Pasaulis pasidalijo į saujelę valstybių lupikautojų ir milžinišką daugumą valstybių skolininkių rš. Karaliai sekdamies popiežiu [Urbonu] teip pat pradėjo grėsti svietą nu taboko savo valstybėse arba karalyčėse S.Dauk. Da tokia valstybė̃lė turi kalbą savo! Mžš. Ta valstybùkė tik šitokytė, o kiek kalbų! Vlkv.
Iki Simono Daukanto niekas to žodžio neminėjo?
To norėjo Daukantas?
Skamba simboliškai...
Iš kur rados žodis "valstybė"?
1 val̃stis sm. (2) NdŽ, KŽ; M
1. K.Būg = valsčius.
2. G119, K.Būg, ArchIV579 sritis, apygarda: Iš to čėso Klaipėda bei jos val̃stis pry Prūsų žemės priklauso MitI64. Pagal šitą zokoną kožnos šuilės valstis su vienu mokytoju gaun po 400 markių LC1888,17.
3. G119, I, KŽ valdžia, viešpatavimas, valdymas.
valstiniñkas (-inỹkas), -ė smob. (2) KŽ
1. AK67 pavaldinys: Ir teigi daryt šeimynai ir valstinykamus savo įsakysime AK65.
2. KŽ valstietis, ūkininkas: Baudžiavos įtekmė taip užsižiedėjo būde mūsųjų valstininkų, taip ji persmego visą žmogų, kad jiems nelengva bus atsikelti ilgai, labai ilgai A1885,284.
Ne kas.
válstyti, -o, -ė NdŽ, valstýti, val̃sto, val̃stė FrnW, KŽ
1. Š, Rtr, A.Sal, NdŽ, KŽ iter. 1 velti 2: Válstyti milą BŽ42.
2. refl. gulinėti, tinginiauti: Nueitų rūškinių pririnkt, o dabar val̃stosi, ladarauna Dv.
apválstyti BŽ301 iter. 1 apvelti 2: Apválstyti tešlą miltais BŽ298.
atválstyti iter. 1 atvelti 6: Arklys tuoj pasdarė kaip kitas, kai atválstė pagalunkščiu per šonus Slk. Anas tą velnią atvalstė, kiek parejo LTR(Slk).
įválstyti iter. 1 įvelti 8: Inválstė lazda nugaron Dglš.
išválstyti tr. BŽ441 kurį laiką valstyti, velti.
priválstyti tr. prk. prikimšti: Privalsčiau pilvą kai slyvą Prng.
suválstyti BŽ265,502, NdŽ; Rtr, KŽ
1. iter. 1 suvelti 2. ║ Suválstyti vilną BŽ356.
2. iter. 1 suvelti 5: Suválstyti rutulėlį BŽ513.
užválstyti iter. 1 užvelti 3: Ažuvalstau SD1212
Visai ne kas.
Labai panašu į šiandieną.
valstyklà sf. (2) NdŽ; Ser vėlykla.
Taikliai.
valstýba (neol.) sf. (1)
1. valda, valdoma teritorija: Vyskupai apturi nuo karaliaus feodališkąsias valstybas Gmž.
2. valdyba, valdžia: Vyriausioji Peterburgo telegrafų valstyba gavo įsakymą nepriimti lenkiškų telegramų VŽ1905,130.
Neologizmas?
Karaliaus laikų?
Valstybė - wālstis <58> sg [valstis + valsts + włość].
Włości - demesne, valdos.
Власть.
Valdžia.
Valsts.
Panašu, kad iš šaknies "vald", "valdyti".
Tik ar valdom?
Deja, ne, kaip ir estai.
Pinigam paklūstam, sykiu su visa "valstybine" konstrukcija, o jų - nevaldom.
Ar ne čia bus nukeliavęs mūsų senprūsiškasis "wālst"?
false
late 12c., from O.Fr. fals, faus (12c., Mod.Fr. faux) "false, fake, incorrect, mistaken, treacherous, deceitful," from L. falsus "deceived, erroneous, mistaken," pp. of fallere "deceive, disappoint," of uncertain origin (see fail). Adopted into other Germanic languages (cf. Ger. falsch, Du. valsch, Dan. falsk), though English is the only one in which the active sense of "deceitful" (a secondary sense in Latin) has predominated.
Falšas.
Falštybė.
Labai teisingai viskas yra įvardinta Kęstučio Jaskelevičiaus knygoje „Valstybės atėmimas“, sutrumpinus galima pasakyti taip, kad atkūrus nepriklausomybę, daug kas buvo padaryta nemokšiškai, paskubomis, deformavosi vertybės, buvo iškraipytos tradicijos, nutrauktas kartų ryšys. Piliečiai pavirto beteisėmis pasimetusiomis būtybėmis, kurių adaptavimas prie naujų sąlygų ir išgyvenimas nedomino tuometinių valdytojų. Mūsų visų situacijos nesuvokimo, nemokšiškumo, pasimetimo ir susitaikymo dėka valdytojai sukūrė savo gyvenimo taisykles suteikdami joms įstatymų pavidalą ir galias. Tiesiog gražiom prakalbom mūsų visų vardu, bet „elitinės“ savivalės rankomis išsaugant visus valstybės atributus, buvo sukurtas demokratiškas fasadas. O iš tikro, patys to nesuvokdami, sugrįžome į praeitį ir tapome feodaline valstybe. „Elito“ gyvenimo standartais tapo kerštingumas, pagieža, nenuoširdumas, dvigubų standartų taikymas, susipriešinimo kurstymas, dviveidiškumas. Aplink tuometinius lyderius susibūrė tokia pat chameleoniška dviveidė aplinka, atsirado dvigubi standartai, kurie pradėjo sparčiai plisti įgaudami drastiškiausio cinizmo formas.
Kas tas "elitas"?
Ir tepadeda mums visiems Dievas susigražinti prarastą valstybę.
Stotis reikia.
Negi tik jie moka stovėti?
– Mama, įsivaizduok eina vėžlys per Lietuvą ir nežino, kad yra okupuotas.
– Taip, – tęsia sūnus, – atlekia rusų (britų) šuo ir moko lietuvių šunis kalbėti rusiškai (angliškai).
– Vėžliui geriau – jis lėtesnis...
Autorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikintiAutorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikintiAutorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikintiKokia taikli antraštė! Angeliška vogiahazarų tartimi? Vis dėlto protėvių valsčiaus sampratą reiktų ir pagarbiai panagrinėti. Tai buvo pilėnų bendruomenės, ūkininkų sąjungos žodis, reiškė savarankiškų savininkų sutartį telktis ir laikytis drauge, ginti savo nepriklausomybę, puoselėti kalbą, dainą, papročius, ugdyti tautos veislę.
AtsakytiPanaikintiBet valsčiaus, valstės, valstios (волость) sąvoka matyt bus kilusi, lyginant su aplinka — pabrėžiant, kad tai laisvės sala (sėla, sėlius) feodalinio kapitalizmo ir vergovinės demokratijos pasaulyje. Valniai, savo valioje gyvenančių žmonių tvirtovė.
Mūsų tauta buvo gamtagarbio tikėjimo, besistengianti perprasti, tvarkytis ir kurti pagal Kūrėjo dėsnius, o aplinkiniai stabmeldžiai nuolat statė prievartinio kūgio (voliuntaristines hierarchinės piramidės) pavaldumo santvarkas. Protėviai tarno padėtį laikė žemiau orumo, nevertą išvis gyventi (toks paprotys dar buvo ir antikos iškilimo laikais, o apsivertė žlungant, kai valstybės ministrais — vadovauti šeimininkams — imti skirti tarnai). Tik protingai būtybei, sąmoningam žmogui prasminga gyventi nuosavybės sąlygomis, o tarnystė yra nutautėjusio, beveislio žmogaus, prijaukinto gyvulio, įnamio gyvenimas.