Nadruva (vokiečių istoriniuose šaltiniuose Nadrauja, Nadruva, Nadrawta, Nadrowen) – Mažosios Lietuvos žemė Priegliaus aukštupio upyne su Pisos, Romintos, Geldapės, Angrapės, Auksinės (Augstės), Alnos žemupio, Įsros, Druojos ir Deimenos intakų upėmis bei Šešupės kairiaisiais intakais – Pilkalnio apskrities pietinė dalis, Stalupėnų, Gumbinės, Darkiemio, Galdapės ir Įsruties apskritys bei Labguvos apskrities rytinė dalis. Šiaurėje ribojasi su Skalva, rytuose – su Sūduva, pietuose – su Barta ir Notanga, vakaruose – su Semba.
1236 m. Petras Dusburgietis rašė, kad Nadruvoje buvo Romuva, šventas baltų pagonybės centras. Iš Romuvos vyriausias žynys krivių krivaitis („pagonių popiežius“) valdė visų baltų religinius reikalus.
1253 m. Lietuvos karalius Mindaugas Nadruvą (Nederowe) už karūną padovanojo Livonijos ordinui, bet šis nepajėgė jos užkariauti. 1274–1275 m. kraštą užkariavo Vokiečių ordinas.
Kovodama su Vokiečių ordinu, Nadruvą kaip jo valdą puolė arba per ją gilyn į Vokiečių ordino pavergtą Prūsiją žygiavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė.
Iki XV a. dauguma krašto gyventojų buvo nadruviai. XVI a. etnografo ir kartografo K. Henenbergerio duomenimis, beveik visi Įsruties apskrities, kuri sudarė Nadruvos teritorijos didumą, gyventojai kalbėjo lietuvių kalba. Vokiečių kalbotyrininkas ir archeologijos Adalbertas Becenbergeris beveik visą Nadruvą priskyrė lietuvių žemėms. Kalbotyrininko Z. Zinkevičiaus nuomone, dalis Nadruvos lietuviškų vietovardžių kryžiuočių buvo suprūsinti. Iki XVIII a. pradžioje prasidėjusio didžiojo maro ir bado bei po to sekusios Didžiosios vokiečių kolonizacijos Nadruvoje iki 93 % gyventojų buvo lietuvininkai; tik pietiniame pakraštyje, Geldapės apylinkėse, jie gyveno mišriai su naujakuriais mozūrais.
Kurgi tie nadruviai gyveno?
Krivis – senovės baltų vyriausias žynys, prižiūrėjęs šventąją ugnį, vadovavęs religinėms apeigoms, laidotuvėms. Pasak Petro Dusburgiečio, jis gyveno Romuvoje (Nadruva), jo klausė visos baltų tautos. Grunau kronikos duomenimis, toks žynys gyvenęs Rikajote. Yra manančių, kad tai Romuvos epitetas ar kitas vardas.
Kronikininkų minimi baltų kriviai:
Prutenis
Lizdeika
Kur, kam ir ką Lizdeika pranašavo?
Pabrėžė prūsų ir lietuvių giminystę. Bene pirmasis kraštą į šiaurę nuo prūsų vadina Mažąja Lietuva (Klein Littaw).
Tai kurgi tuo metu buvo Gross Littaw?
Paskelbė Vokiečių ordino didžiojo magistro Zygfrydo fon Foichtvangeno 1310 m. potvarkį, kuris draudžia kryžiuočiams kalbėtis su vietos gyventojais jų kalba, įpareigoja prižiūrėti, kad prūsai sekmadieniais lankytų bažnyčią, įdirbtų dykynes.
Iš kur gi tos dykynės rados?
O kaip jos dabar Lietuvoj atsirado?
Jis pasmerkė kryžiuočių žiaurumus, jų atsimetimą 1525 m. nuo katalikybės ir perėjimą į protestantizmą, vietinių gyventojų prūsų ir lietuvių išnaudojimą.
Rikajot.
Rikojot.
Rikojot - pavedimai, nurodymai, užsakymai.
Rikaiten.
Rikaita.
Rikta.
Rikta...
Rikis.
Jotva.
prūsų kulto vieta. XVI a. pirmoje pusėje aprašė Simonas Grūnavas (apie 1470-1529). Ją 521 m. įrengė krivių krivaitis Brutenis ir jo brolis Videvutis. Rikojote augęs amžinai žaliuojantis ąžuolas, kurio drevėse stovėjo trijų dievų – Perkūno, Patrimpo ir Patolo – atvaizdai. Šventvietės įkūrimas susijęs su Brutenio religine reforma. Ja Prūsijoje buvo uždrausta aukoti „kitiems dievams“ ir pašalintos iš panteono moteriškosios dievybes. Rikojote Brutenis ir Videvutis, pasiaukodami dievams, susidegino.
Kam prireikė reformos?
Rikojotas.
Kuriuo metu jis buvo toks, kas papasakojo?
Legendas apie Videvutį ir Brutenį paskleidė lotynų, ar vokiečių kalbomis rašę XVI a. autoriai...
laītawiskai: ginklas prūsiskai: ēnrankis
arm
arms
Rikojotas.
Jei jis toks - kur jis dabar?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą