„Man nuolat kildavo klausimas - kodėl Vytautas ir Jogaila nestojo į mūšį palankiomis sąlygomis? Kariai buvo gerai pailsėję, sotūs, aukštos moralės, prisiplėšę grobio, nes ką tik buvo sudeginę nedidelį Kryžiuočių miestelį Gilgenburgą...." - svarstė filmo kūrėjas A. Matonis.
Diplomatas, stažavo JAV, Afganistane Lietuvai atstovavo - išsiaiškins, kodėl.
Tie lietuviai sudegint sudegino, kaip ir dera, bet, suprantama, nieko neįkūrė - laukiniai.
Ko iš jų norėt - nemokėjo ne tik valstybių kurti...
Kultūringieji atėjūnai vokiečiai artojai plėšikams lietuviams jau nuo 1230 metų jiems, netikėliams, rodė, kaip reikia, bet jie tik po 31 metų susiprato įkurti, tada ir jarlyką dar po poros metų gavo, karūnos pavidalu.
Tas nedidelis kry..., sorry, Kryžiuočių miestelis Malopolskoj ar Wielkopolskoj buvo?
Suprasi - pirko, pardavė; užtat venecijiečiai savo Didijį Dinarą turėjo progą vietiniams atvežt, ir paskolint.
19. Lietuviai plėšikavo Kryžiuočių ordino žemėse! 2013-01-13 22:20 IP: 84.15.187.7
Vokiečių ordinas (arba „Kryžiuočių ordinas“; lot. Ordo Teutonicus, Ordo fratrum domus Sanctae Mariae Theutonicorum Ierosolimitanorum) – riterių ordinas, įkurtas Akroje 1190 m. per III kryžiaus žygį kaip ligonių slaugos ordinas. Buvo pavaldus popiežiui ir Šventosios Romos imperijos imperatoriui. 1196 m. kovo 5 d. Vokiečių ordinas Tamplierių ordino pavyzdžiu buvo pertvarkytas į riterių ordiną su rezidencija Akros uostamiestyje (dab. Šiaurės Izraelyje). Popiežius Inocentas III šį pertvarkymą patvirtino 1199 m. vasario 19 d. bule, kurioje kaip pagrindinius Ordino uždavinius įvardijo vokiečių riterių gynimą, ligonių gydymą ir kovą su katalikų bažnyčios priešais. Po paskutiniųjų kryžiaus žygių ir kryžiuočių valstybių Artimuosiuose Rytuose žlugimo Ordinas persikėlė į Vokietiją. Tuo metu Teutonų ordino įtaką ir turtus pastebėjo Europos valdovai, kurie tikėjosi „kovos su pagonimis“ pretekstu pasinaudoti ordinu susidorojant su savo priešininkais. 1211 m. Ordinas bandė įsikurti Transilvanijoje, kur Vengrijos karalius Andrius II (Andras) jiems suteikė žemių, tikėdamasis, kad kryžiuočiai padės apsiginti nuo klajoklių kumanų genčių puldinėjimų. 1225 m. Ordinas iš ten Vengrijos karaliaus buvo išvytas, nes bandė atsikratyti priklausomybės nuo Vengrijos. Magistras Hermanas Salza 1226 m. Mozūrijos kunigaikštis Konradas kryžiuočius pakvietė į Mozūriją ir perleido jiems Kulmo (Chelmo) žemę, iš kur kryžiuočiai turėjo kovoti su prūsais, neva grasinusiais šiaurinėms Mozūrijos žemėms. Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas II ir popiežius Grigalius IX Didžiajam ordino magistrui Hermanui fon Zalcai (Hermann von Salza) vadinamąja „Aukso bule“ perleido visas Prūsijos žemes, kurias Ordinui pavyks užkariauti.
Perleido svetimas žemes, imperatorius.
Auksas!
Popiežius tai teisėtai elgėsi - bažnyčia taigi Visuotinė...
TADA PLĖŠIKAI LIETUVIAI IR PAPLĖŠIKAVO.
25. Ne tada plėšikai lietuviai plėšikavo Kryžiuočių ordino žemėse! 2013-01-13 22:24 IP: 84.15.187.7
1230–1249 m. Ordinas užkariavo beveik visus prūsus ir ėmė kelti grėsmę kuršiams, žemaičiams, taip pat ir lietuviams. Vėliausiai užkariauti buvo sambiai, skalviai ir nadruviai. 1237 m. po 1236 m. pralaimėto Saulės mūšio su Kryžiuočių ordinu susijungė Kalavijuočių ordinas (nuo tada – Livonijos ordinas), 1202 m. įsikūręs dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijose. 1260 m. kilo Didysis prūsų sukilimas, kurio vienas iš vadų buvo Herkus Mantas ir kuris tęsėsi iki 1274 m., kai buvo galutinai numalšintas. 1283 m. teutonai pirmą kartą atakavo Lietuvos žemes[1] Galutinai prūsai buvo užkariauti 1285 m. Prie šių žemių užkariavimo daug prisidėjo Čekijos karaliaus Otokaro II žygis, kurio metu buvo įkurtas Karaliaučius (NES LIGTOLEI NIEKUR NEBUVO KARALIŲ MIESTO). Užkariavimo strategija rėmėsi prūsų gynybinių taškų naikinimu ir savų pilių statymu, kurios tapdavo tolimesnės ekspansijos bazėmis. Į užkariautas žemes buvo keliami kolonistai iš Mozūrijos, Čekijos ir Vokietijos. 1309 m. didysis ordino magistras persikėlė į Marienburgą, Prūsija tapo Ordino centru.
TADA PLĖŠIKAI LIETUVIAI IR PAPLĖŠIKAVO.
30. Ne, ne tada plėšikai lietuviai plėšikavo Kryžiuočių ordino žemėse! 2013-01-13 22:28 IP: 84.15.187.7
1308 m. Ordinas užėmė Lenkijos Pamarį, sukeldamas Lenkijos karaliaus Lokietkos protestus. Ordinas sudarė sąjungą su Meklenburgo valdovu Jonu Liuksemburgiečiu ir užpuolė Kujavijos žemę ir Didžiąją Lenkiją, tačiau pralaimėjo mūšį prie Plovcų. Pralaimėtas mūšis neprivertė Ordino grąžinti Pamarį, o Lokietkai neužteko pajėgų dideliam puolimui prieš Ordiną. Marienburgo pilis Lenkijoje. Ordinas bandė pulti Kujaviją ir Didžiąją Lenkiją siaubiamaisiais žygiais, tačiau ryžtinga gynyba ir Kazimiero Didžiojo diplomatinė veikla privertė ordiną 1343 m. sudaryti Kališo taiką, kuria atsisakė Kujavijos, o Pamario ir Kulmo žemių priklausomybę turėjo nuspręsti popiežiaus pasiuntinys. Faktiškai Ordinas jokių žemių Lenkijai negrąžino ir įtampa tarp šių valstybių išliko. 1346 m. Ordinas nupirko iš danų šiaurės estų žemes. Kališo taika privertė Ordiną atsisakyti Lenkijos puolimo. Dėl to Ordinas savo puolimus sukoncentravo prieš Lietuvą, ypatingą dėmesį skyręs Žemaitijai, kurią užėmęs Ordinas būtų galėjęs geografiškai sujungti savo valdas Prūsijoje ir Livonijoje. 1337 m. lapkričio 15 d. Šventosios Romos imperatorius Liudvikas IV garantavo teises Ordinui į Lietuvos žemes. Didžiausią galią Ordinas pasiekė Didžiojo magistro Vinricho fon Kniprodės (Winrich von Kniprode) laikais (1351–1382 m.). Konrado fon Jungingeno laikais (1393–1407 m.) Ordinas apėmė didžiausią teritoriją savo istorijoje: buvo prijungtas Gotlandas, Noimarkas ir Žemaitija. Didėjanti Ordino galia tiek Lenkijos, tiek Lietuvos valdovus vertė vienyti jėgas. Tuo tikslu 1385 m. buvo pasirašyta Krėvos sutartis. 1386 m. Jogaila priėmė krikštą ir vedė Lenkijos karalaitę Jadvygą (1382–1399), tapdamas Lenkijos karaliumi.
TADA PLĖŠIKAI LIETUVIAI IR PAPLĖŠIKAVO.
GINKLŲ BUVO, O GINTI NEBUVO KĄ, MATYT.
GINTARAS JAU UŽGROBTAS, KĄ ČIA BEGINSI...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą