Politikos Lietuvoje pradžia

Šiemet sukanka 627 metai, kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdose prie strateginių pilių Trakuose, Vilniuje, Kernavėje, Kaune, Merkinėje, Biržuose, Lydoje, Gardine, Haliče, Panevėžyje, Naujamiestyje, Šeduvoje, Pasvalyje, Kėdainiuose Vytauto Didžiojo įsakymu buvo įkurtos karaimų karinės stovyklos. Vyriausiojo karaimų ganytojo, mokslininko, rašytojo Hadži Serajos Chano Šapšalo pasakojimu, Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo asmeninė sargyba buvo sudaryta iš 200 gerai ginkluotų karaimų, kurie jį saugojo ir Žalgirio mūšio metu. 

1. Vytautas Didysis krikštijo Lietuvą.

2. Karaimai yra judėjai.  

3. Abraominės religijos - judėjai, krikščionys, musulmonai.

4.  Ikivytautinė, dar neapkrikštyta Lietuva - neabraominė.

Bėgdavo pilin gintis, jei kas užpuola.

O dabar, Vytauto laikais, pilyse - Trakuose, Vilniuje, Kernavėje, Kaune, Merkinėje, Biržuose, Lydoje, Gardine, Haliče, Panevėžyje, Naujamiestyje, Šeduvoje, Pasvalyje, Kėdainiuose - kiti, kitokie.

Sargyba tai sargyba, o kas mainetas/monetas  

 

Mindaugo įkurtoj (ne šitoj) Lietuvoj, lyg tyčia, Vytauto Didžiojo laikais pradėjo kaldinti?

Politika... 

Karaimai juk iš pietų, graikai irgi pietuose su savo poliais vietoj mūsiškų pilių.

Senovės graikų kalbos žodis 'polis' reiškia miestą/valstybę, gi tuose miestuose/falštybėse tuo metu mainetų meistrai viešpatavo.

Kad ne ta Vytauto Didžiojo asmeninė sargyba...

Ar tik ne su jų, karaimų, kaip ten bebūtų buvę - svetimųjų, atėjimu ir atsirado Lietuvoj politika?

Kai piliečiai patapo atskirtais nuo pilyje įsikūrusių nebe pilietikų, o politikų.

Sutapimai:

1. Judaizmo Lietuvoje atsiradimas ir Lietuvos krikštas.

2. Svetimųjų sargyba.

3. Monetų, tuo metu keitusių, išstūmusių kapas, kalyba.

4. Privilegijos.

Pirmieji įstatymai, kurie mini žydus, buvo Vytauto privilegijos Trakų žydams 1388 m. birželio 24 d., Bresto (Brastos) – 1388 m. liepos 21 d.  

Čia iškyla dar viena – "Trakų žydo" - problema, mat šaltiniuose terminas „žydas“ krikščionių buvo taikomas įvardyti ir žydų, ir karaimų bendruomenėms. Veikiausiai tai, kad Trakai buvo LDK karaimų religinis ir kultūrinis centras, paskatino autorius domėtis jų istorija ir aiškintis šaltinių terminą „Trakų žydas“. Istoriografijoje dėl to atsirado nemažai painiavos. Šį terminą bandžiusius dešifruoti autorius galima suskirstyti į kelias grupes – vieni nekreipė dėmesio į termino dvilypumą visus Trakų žydus priskyrė žydams rabinistams, tuo tarpu kiti – šį terminą dešifravo ne mažiau vienareikšmiškai, kaip Trakų karaimus. Istoriografijoje buvo pasiūlytas trečias „Trakų žydo" aiškinimo variantas – suprantant šio termino dvigubą prasmę – žydas ir karaimas ir taip darant prielaidą, kad Trakuose galėjusios sugyventi šios abi bendruomenės... 

Trakai.

Kad joja Vytautas Didysis Žalgirin dviejų šimtų gerai ginkluotų žydų sargybinių saugomas!

Žalgiris...

Beje, kas čia?

Ar tik ne naujas Žalgiris?

... galėjusios sugyventi šios abi bendruomenės...

 Ar jos, šios abi bendruomenės, ir yra lietuvių tauta?

Tauta.

Šita?

Mieli tautiečiai!

Visi kartu?