Lietuvos istorijos apžvalga

Dėl šito.

Internet Archive.

Praverčia.

Naujieji oficialūs Lietuvos interneto vartai apie mūsų istoriją kalbėti vengia, aiškina, kad Lietuvos valstybė radosi tik tada, kai jos valdovas nusilenkė tam, kas kryžiuočius ant mūsų siuntė.

Žemiau nuorodos į senuosius vartus.

Vietoj reklamos tebūnie iliustracijos.

Man atrodo, kad reikia kritiškai žiūrėti į tekstus; nepaisant to:

Lietuvos istorijos apžvalga

Priešistorė

XI a.

XII a.

XIII a.

XIV a.

XV a.

XVI a.

XVII a.

XVIII a.

XIX a.

XX a. iki 1918 m.

1918-1940 m.

1940-1953 m.

1954-1987 m.

Salos Pilis

Ne Trakuose.

Tai viena seniausių Latvijos gyvenviečių (gyventa jau prieš 11 000 metų).

Turiu tokią kasetę - "Antano Baranausko giesmės", anykštėnės jas gieda gimtųjų Anykščių bažnyčioj.

Nemoku jos įrašų čion įdėt, išgirstumėt apie "Dauguvą, Lietuvos upelą".

Aš nemoku, yra kas moka.

Nu Lietuva, nu Dauguva!

Kodėl Europoje dominavę baltai pastaruoju metu taip sparčiai nyksta?

„Kai mačiau jus pirmą kartą prieš 20 metų, norėjau būti toks, kaip jūs, nes tikrai mačiau labai didingus žmones. Nuo to, ką jūs padarėte, aš iki šiol neatsigavęs. Žiūrint istoriškai, baltai turi stiprų išlikimo instinktą, tačiau dabar laikas iš tiesų labai sudėtingas. Baltai traukiasi – įvairiomis prasmėmis. Rizikuoju tapti šovinistu, bet gal manęs neužmuš. Pastebėjau tokį dalyką: lietuviai turi baudžiauninkų-partizanų mentalitetą. Tai, aišku, susiję su represijomis, okupacijomis, įvairių laikų sukilimais, ir tas mentalitetas vis dar yra gyvas. Tai galima rasti visur – tiek Gariūnuose, tiek valdžioje, tiek kitose vietose. Viena vertus, jis pasireiškia pogrindžio gyvenimu, kita vertus, vis kažko laukiama. Kai jūsų generolai vaikams mokyklose aiškina, kad „mes turime išlaikyti tris savaites, o tada ateis amerikiečiai“, pagalvojau – oho!

Kalbėdamas taip pat turėčiau apibrėžti ir savo skandinavišką tapatybę. Dabar jau prasidės šovinizmas – mes esame vikingai, kariai. Kita vertus, jie buvo ir pirkliai: kai tik matydavo galimybę, prekiaudavo. Taigi skandinavai turi kario-pirklio tapatybę, tai pastebėjau savyje ne kartą. Beje, švedai eksportuoja proporcingai daugiausiai ginklų pasaulyje. Amerikiečiai rengia specialius seminarus apie švedų ginklus. Taip pat skandinavai užėmė didelę dalį verslo rinkos Baltijos šalyse, pavyzdžiui, bankų sektoriuje. O kas gi valdo valdo pasaulį? Kariai ir pirkliai. Aš matau skirtumą tarp baudžiauninkų-partizanų ir karių-pirklių mentaliteto. Todėl jūs privalote turėti strategiją, jei norite išlikti“, - įsitikinęs J. Ohmanas.

Teisingai šneka švedas, tik ar žino, kas toks jis patsai yra ir kas esam mes.

Ir ar supranta, kas vyksta Pasauly.

Pasiklausius lietuviškųjų švedo oponentų, pastarasis išties išrodo stipresnis.

Nes nė vienas mūsiškių taip ir nepasakė, kas mes esam; negi jiems mintis apie tai, kad LDK toli gražu nebuvo mūsų valstybingumo viršūnė, o Mindaugo karūnavimas tereiškė nusilenkimą, neatėjo galvon?

Ką mūsų protėviai gynė, irgi nepasakė.

Istoriniuose šaltiniuose teigiama, jog švedų pusėje galėjo būti iki 14000 karių, o lietuvių pusėje – ne daugiau kaip 3800. Lietuviams talkino apie 300 raitelių iš Kuršo Kunigaikštystės (dabartinė Latvijos teritorija) ir apie 300 pėstininkų iš Lenkijos. Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama kariuomenė dėl tinkamai pasirinktos mūšio taktikos didelių nuostolių nepatyrė, o švedai neteko apie 9000 karių, tarp jų ir aukštų karo vadų.

Britų istorikas Michaelis Robertsas, turėdamas omenyje, jog triskart mažesnė kariuomenė laimėjo triuškinančią pergalę nukaudama triskart daugiau priešų, nei nugalėtojų pusėje iš viso buvo karių, Salaspilio pergalę pavadino didžiausia žmonijos istorijoje.

Užmuštų buvo 8000 (9500) švedų ir tik maždaug šimtas Chodkevičiaus karių, dar apie 200 buvo sužeista, taip pat husarai prarado daugumą žirgų.

Salaspilio mūšį batalinėje poemoje Carolomachia („Karolių mūšis“, aliuzija į tai, kad abiejų karvedžių vardai buvo Karoliai) 1606 m. aprašė Vilniaus universiteto profesorius, jėzuitas Laurencijus Bojeris (Boyer). Lotyniškame poemos tekste yra vienas ankstesniųjų lietuviškų žodžių paminėjimų, būtent, lietuviai puldami šaukė „muški!“. Švedų kilmės poemos autorius pastebi, kad iš šio žodžio galėjęs kilti ginklo pavadinimas muškieta.

МУШКА, -и, ж. Небольшой выступ на передней части ствола стрелкового оружия, служащий для прицеливания. Взять на мушку кого-н. (прицелиться в кого-н.; также перен.: взять на примету; разг.). Держать на мушке кого-что-н. (под прицелом; также перен.: держать под постоянной угрозой; разг.).

He he he.


Gal susivienysim?

Laurencijaus Bojerio "Carolomachia" - ne vienintelė.

Šitai perskaityti - verta:

Narsiausiasai Tomai,
Marsi sūnau Dombrova, tu saugok kairįjį sparną
Tų, kas veda lengvai apginkluotus /.../,
Iš kairės tau bus: Abrainas, Mustafa, Bogdanas
Ir Sekimas; skitų senoji jėga juose glūdi.
Vienas ištikimiausių – tai Platebergas pagelbės
Ir Vitingas, drauge bus taip pat Kosakovo narsumas.
Čia atvyks Zacharijo būriai ir Achmeto smarkuoliai,
Jie ne dėl pelno čionai, bet patys dėl karo atvyko,
Savo lėšom kovoja; lai seka juos savanoriai.

Ne tik todėl perskaityti verta, kad dailėtyrininkai ir istorikai apie 1606-jų poemą „Carolomachia“ drovisi mums žodelį pasakyti.

Ir ne tik todėl, kad ir anuomet mūsų valdovai savo žaidimus žaidė, o ir tuos dabartiniai nuo mūsų slepia kažkodėl.

Perskaityti verta, nes pamokančiai skamba.

Žuvėdai mus tada užpuolė, mes gynėmės, visi.

Manau, vienas iš Lietuvos išlikimo strategijos tikslų, kad ir kaip būtų sudėtinga, rasti draugų Rusijoje, remti gerąsias jėgas joje. Neseniai teko bendrauti su vienu buvusiu Amerikos karininku, išeivijos lietuviu, kuris, suvokęs, kad jo tėvas buvo sušaudytas „sovietų“, prisiekė, kad sunaikins Sovietų Sąjungą. Tačiau dabar, susitikimo metu, jis pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvos išlikimo strategija yra remti Rusiją, rasti draugų Rusijoje. Tuo pačiu labai didelė svarba turi būti teikiama kalbai. Sakau labai aiškiai: kas gyvena Lietuvoje, privalo mokėti lietuviškai, ir tai taškas“, - įsitikinęs J.Öhmanas.

Žinoma, kad taip, ir ne tik Rusijoje.

Jonui Öhmanui dėkui.

Salos Pilį prisiminiau norėdamas priminti mums iš kur mes.

Taip pat dėl to, kad esam žuvėdų, ir ne tik jų, bankų engiami.

Todėl turime gintis visi: Tomas, Dombrova, Abrainas, Mustafa, Bogdanas, Sekimas, Platebergas, Vitingas, Kosakovas, Zacharijus, Achmetas - kaip kadaise.

Masinio naikinimo ginklas Lietuvoje

Manot, nėra?

Tiesiog sąrašas pasenęs.

Jeigu „Danske“ bankas žlugtų, jis į dugną nusitemptų visą Danijos karalystę, įspėja ekspertai. Šis didžiausias danų bankas, veikiantis ir Lietuvoje, turėtų pasispausti, jeigu nori įtilpti į palyginti nedidelę Danijos ekonomiką. Taip ekonomistai prasitarė tarptautiniam tyrimų žurnalui A4, kurio straipsnį perspausdino savaitraštis „The Copenhagen Post“.

„Tokiu dydžiu, koks yra dabar, iš tiesų sąžininga apibūdinti „Danske“ banką kaip finansinį masinio naikinimo ginklą, nes jis gali nusitempti su savimi visą danų visuomenę“, – sakė Jacobas Funkas Kirkegaardas, ekonomistas ir tyrėjas Petersono tarptautinės ekonomikos institute.

Bankas per pastarąjį dešimtmetį išaugo kaip reikiant. 2001 m. jo vertė buvo lygi 115 proc. Danijos bendrojo vidaus produkto. Pernai jo aktyvai jau sudarė 3,38 bilijonų Danijos kronų – tai yra beveik dvigubą šalies BVP. (Arba 1569 mlrd. litų – tai yra 15 kartų daugiau nei praėjusių metų Lietuvos BVP.)

Tarp apie „Danske“ banką sklandančių nuogąstavimų analitikai atsimena ir jo svarbiausią vaidmenį gilinant recesiją Danijoje ir išpučiant nekilnojamojo turto burbulą.

Jis taip pat buvo kritikuojamas dėl rizikingos ekspansijos į užsienį strategijos, kai 2005 m. įsigijo Nacionalinį airių banką ir 2006 m. Suomijos „Sampo“ banką. 2010 metais banko užsieniniai aktyvai sudarė 36 proc. bendrojo jo svorio.

Casparas Rose'as, Tarptautinės ekonomikos instituto Kopenhagos verslo mokykloje profesorius, sutiko, kad „Danske“ banko dydis yra problema, ypač žinant jo kompetencijos trūkumą bankinėje rinkoje.

„Kol kas „Danske“ bankas turi komercinį pranašumą būdamas – kaip kai kurie sako – per didelis, kad griūtų, – teigė profesorius. – Jis gali užsiimti verslu žinodamas, kad valstybė ateis gelbėti, jeigu prasidės bėdos. Tai lemia ir rinkos iškraipymą bei gali suteikti paskatą augti netgi dar labiau.“


Ekonomistė V. Klyvienė aukotų dalį demokratijos ir balsuotų už A. Pinochetą.

Ko stebėtis, kad nemaža dalis paprastų lietuvių dėl geresnio gyvenimo paaukotų nepriklausomybę, jeigu taip daryti siūlo ir visuomenės lyderiai?

Pavyzdžiui, Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims. Neretai televizijos ir radijo laidose savo nuomonę išsakanti ekonomistė sužibėjo penktadienį pareiškusi, kad iš dalies atsisakyti demokratijos dėl ekonominės naudos verta.

Supraskit, ši ką tik sužibėjusi ponia yra ne tik "paprastų lietuvių", bet ir visų Baltijos šalių visuomenės lyderė.

Įdomu, ši lyderė ir/ar šio banko analitikai šitaip ir Danijoj šneka?

Suprantama, svetimų bankų analitikai nėra statutiniai pareigūnai, todėl politikuoti gali, tiesa, Prezidente?

Na va, neklausėm Nacionalinio Saugumo, įsileidom masinio naikinimo ginklą Lietuvon.

Galvojat, kitus, ne mus, jis naikina?

174. Ser 2012-02-24 22:31IP: 78.62.69.70
Net keista, kad moteriške, vadinanti save ekonomiste, tauškia tokius niekus. Pinočeto valdymo laikais Čilės ekonomikai vadovavo taip vadinami Čikagos berniukai, vadovaujami Frydmano. Jų eksperimentas buvo paprastas - viską privatizuoti. Sveikatos apsaugą, pensijų fondus, valstybės vaidmenį visiškai sumažinant. Kai tokia nesąmonė įstūmė šalį į skurdą, Čikagos berniukai tvirtino, kad per mažai privatizuota. Lobo tik spekuliantai. Nuo visiško bankroto Čilę išgelbėjo tik tai, kad liko valstybinė kalnakasybos įmonė. Realiai Čilė net dabar jaučia to nevykusio eksperimento pasekmes. Ir visą tą bredą siūlyti Lietuvai .... Jeigu tai visų bankininkų nuomonė tai mums šakės.

Šakės, nes ... čia gi - bankas?

Pinochet and his regime have been characterised as fascist.

Tai ką, dabar ir fašistuot klusniai pradėsim?