USA Today

Every Christian knows the story: Jesus was crucified on Good (?) Friday and rose from the dead on Easter Sunday.

What did Jesus do on Holy Saturday?

Roman Catholic, Eastern Orthodox and most mainline Protestant churches teach that Jesus descended to the realm of the dead on Holy Saturday to save righteous souls, such as the Hebrew patriarchs, who died before his crucifixion.

An ancient homily included in the Catholic readings for Holy Saturday says a "great silence" stilled the earth while Jesus searched for Adam, "our first father, as for a lost sheep."

On Good Friday, Jesus told the Good Thief crucified alongside him that "today you will be with me in paradise," according to Luke's Gospel.

Wayne Grudem, a former president of the Evangelical Theological Society, says the confusion and arguments could be ended by correcting the Apostles' Creed "once and for all" and excising the line about the descent.

But the harrowing of hell remains a central tenet of Eastern Orthodox Christians, who place an icon depicting the descent at the front of their churches as Saturday night becomes Easter Sunday. It remains there, venerated and often kissed, for 40 days.

"The icon that represents Easter for us is not the empty cross or tomb," said Peter Bouteneff, a theology professor at St. Vladimir's Orthodox Theological Seminary in Crestwood, N.Y. "It's Christ's descent into Hades."

Гадес.

Hadas.

Graikų Hade visi mirusieji tilpo.

Hado vietos atributai yra panaudoti kuriant krikščioniškojo pragaro sampratą.

Hadas (gr. ᾍδης arba Ἅιδης „nematytas“).

Naujojojo Testamento autoriai, versdami Senojo Testamento citatas, žodį "šeolas" keitė graikišku atitikmeniu "Hadas".

Šeolas (hebr. שאול „duobė“, „požeminis pasaulis“, „numirusiųjų vieta“) – šumerų ir judėjų pomirtinis pasaulis. Pagal šumerus tai yra vieta, kur po mirties numirėliai norėdami išgyventi valgo purvą. Judėjų Tanache šeolas aprašomas kaip tyli, dulkėta požeminė vieta su uždarais vartais, kur po mirties miega ir laukia savo teismo visi mirę žmonės – geras ir blogas, teisusis ir neteisusis, karalius ir vergas.

Sako, kad Tanache nėra kai kurių į Senąjį testamentą įtrauktų judėjų knygų, kurias protestantai laiko apokrifinėmis.

שאול

Pragaras.

Ад.


Primena štai ką.

Pagrindinė frakcija

Parlamentarai pinigų kurti nemoka.

Bet juos mėgsta.

Parlamentas pasidalijęs frakcijom.

Frakcinio rezervo bankininkystė yra visų šiuolaikinių komercinių bankų taikoma praktika. Šiuo atveju banko atsargas (grynieji pinigai arba likvidus turtas, pavyzdžiui, Iždo vertybiniai popieriai) sudaro santykinai maža jame laikomų indėlių sumos dalis.

Priklausomai nuo atsargų reikalavimų, bankinė sistema gali sukurti pinigus.

Pinigų kūrimas bankų sistemoje vyksta tokia schema.

Lentelėje matome kaip visiškai legaliai iš vieno atnešto $100 (A) indelio per frakcinio rezervo bankininkystę buvo sukurta indelių kurių bendra suma $457,05. Ir procesas dar gali tęstis toliau iš apatinio raudono indėlio (K) kol visas indelis galiausiai perkeliamas į bendrą atsargų sumą.

Bankuose pagrindinė frakcija.

Netgi iš visuomenės jai patikėtų indėlių (kurie jai nebūtini) gebanti pagaminti naujas visuomenės skolas tai pagrindinei frakcijai, kurių (indėlių) grąžinti ji tai visuomenei, visiškai teisėtai, negali:

Nepaisant šio pinigų sukūrimo bankas ir toliau fiziškai turi ne daugiau kaip žalią sumą (Bendra atsargų suma + Galutinio indėlio vertė) ir negalėtų vykdyti reikalavimų gražinti visus indelius.

Jie negali, o visuomenė privalo, su palūkanom grąžinti.

Nors palūkanoms pinigų jie nesukūrė, tik paskoloms.

Gal jų valdžia tuo pasirūpins, tuo pačiu ir mūsų indėlius nuvertindama?

Jie nekalti.

Mes kalti.

Patys skolinomės.

Esu kaltas, esu kaltas, esu labai kaltas.

Argi ji amžina, toji frakcija?

Ar tikrai pagrindinė?

Bankininkų išprusimas

Bankrutavusio „Litimpeks” banko vadovas dar 2007 metais susigundė nauju tuomečio banko „DnB Nord” (dabar DNB) produktu. Jis įsigijo su akcijomis susietų obligacijų.

Bankas sutiko paskolinti 8,8 mln. litų, už kuriuos ir buvo įsigytos obligacijos.

Buvusiam „Litimpeks” banko vadovui dėl to teko įkeisti ne tik savo, bet ir žmonos, taip pat uošvės nekilnojamąjį turtą.

Kylant akcijų kursui, sandoris turėjo būti pelningas.

Tačiau ekonominė krizė sumaišė visas kortas. Po trejų metų obligacijos nieko neuždirbo.

Nors bankas obligacijas išpirko už nominalią vertę, buvęs bankininkas liko skolingas 1,4 mln. litų palūkanų.

Buvęs bankininkas pasijuto (esamų bankininkų) suklaidintas ir kreipėsi į teismą su ieškiniu.

„Nesu taip finansiškai įgudęs – bankų veikloje nedirbu jau 14 metų”, – tvirtino buvęs bankininkas.

Tačiau teismas manė, kad buvusio „Litimpeks” vadovo išsilavinimas ir patirtis leidžia jį vertinti kaip profesionalą. Todėl jis esą turėjęs suvokti bankų siūlomų produktų esmę.

Vilniaus apygardos teismo nutartyje teigiama, kad apie įsipareigojimus galėjo nežinoti tik „pavienis visiškai menko išprusimo investuotojas.”

Todėl teismas buvusiam bankininkui priteisė tik 0,2 mln. litų.

16. Apie bankininkų išprusimą 08:38 04-06 IP: 80.240.9.72
Buvęs bankininkas liko skolingas 1,4 mln. litų palūkanų, pasijuto suklaidintas ir kreipėsi į teismą, bet Vilniaus apygardos teismas buvusiam bankininkui priteisė tik 0,2 mln. litų iš tų 1,4 mln. litų, teigdamas, kad apie įsipareigojimus galėjo nežinoti tik „pavienis visiškai menko išprusimo investuotojas.”


Taigi, buvęs bankininkas yra lygus 0,2/1,4, t.y., septintadaliui „pavienio visiškai menko išprusimo investuotojo”, esami gi bankininkai teismo nutartimi prilyginami 6/7 (šešiems septindataliams) „pavienio visiškai menko išprusimo investuotojo” (juk banko su akcijomis susietos obligacijos ne tik nieko neuždirbo, bet, atvirkščiai, "pradirbo", bet teismas 1,2 mln. litų iš "pradirbtų" 1,4 mln. litų priteisė bankui).

Todėl visos valstybės ir gelbsti bankus,

Google: ES bankams gelbėti skyrė 3 trln. eurų,

Google: FED bankus gelbėjo slaptai.

Nes bankininkas prilygsta šešiems septindataliams pavienio visiškai menko išprusimo investuotojo.


Betgi kas tas išprusimas?

1 prùsti, prū̃sta (pruñsa Kp), -o intr.
1. NdŽ gerai augti, tarpti.
2. NdŽ, Kp gautis, taisytis, stiprėti.
3. Š eiti gudryn, darytis kultūringesniam, šviestis, lavintis: Pagaliau ir jis, žiūrėk, prū̃sta J.Jabl. Augo, pruso mūs Žvairiukas tartum koks namiškis, ir išaugo išmintingas ir protingas kiškis K.Bink.
4. Bsg darytis išdykusiam, dykti.
1 apiprùsti intr. prasilavinti, apsišviesti: Žmonės jau šiek tiek apiprusę rš.
1 atprùsti intr.
1. Š pasitaisyti, pasveikti, atkusti: Paršai peržiem atprùso Arm. In tokio valgymo atprùs Arm. Atpruso kap diedo paršelis Vlk.
2. Gmž prasigyventi, praturtėti.
1 išprùsti intr.
1. pasitaisyti, sustiprėti, atkusti: Paršelis išprùsęs Skp. Jų arklys žiemą buvo liesas, bet vasarą išprùso Trgn. Dabar jis išpruso, kaip pastojo vaitu: sprandas kaip meitėlio Dl. ║ išaugti (ppr. sunkiomis sąlygomis, vargingai): Vaikas išprùso, ir dabar tokis bruzdus, tik paisyk! Arm.
2. M išsilavinti, apsišviesti: Į kalėjimą jis buvo patekęs dar mažai išprusęs bernas, dar daug ko nesuprantąs A.Vien. Buvo tat visai neišprusęs vaikas J.Jabl. Tai buvo nauji žmonės, suaugę vyrai ir pakankamai politiškai išprusę rš. Mažas būdamas pats sniurglio nenusišluostydavo, dabar mat koks išprùsęs! Skp. Mieste pabuvęs taip išprùso, kad nebegalima ir bepažint Sv. ^ Kad išprùso, tai kai šuva Luso (pavardė) Vlk. Išpruso kap šuva po metų Vrn.
3. prasigyventi, praturtėti: Pirma buvo visai nusmukę, o dabar kad išprùso! Lnkv.
4. Ps, Bsg išpuikti: Išprusai ir nenori su mumis kalbėti Tt. Mūs Jonas ot išpruso, kad su mumi nei šnekėt nenori Vrn. Buvo juodas kaip debesis, matai, kaip pas mus išprùso (pagražėjo, pasidarė išdidus) Kri.
5. išsipuošti, išsidabinti: Ale Stapunia kad išprùsus: kad nukirpta čiupryna – kaip ir žuvis! Sim.
išprùsusiai adv.: Išprùsusiai jie gyvena, o skolų kaklas nekelia Mrj.
6. Bsg išdykti, išpaikti: Kad jo vaikai tai labai ir išprùsę: tai tas jiem negardu, tas negerai Kvr. Tu labai išprùsęs, nevalgai Jnš.
1 praprùsti intr.
1. kiek išprusti, prasilavinti: Pagyveno svetur ir praprùso Sb. Tėvai, ypač motina, buvo praprusę žmonės rš. Šiek tiek praprusęs žmogus galėjo pastebėti, kad knygoje surašyti atsitikimai nėra iš piršto išlaužti rš.
2. praturtėti, prasigyventi: Žiūrėkit, kaip jis jau praprùso Ukm. Jau jis kiek praprùso Bgs.

2 prùsti, prū̃sta (pruñsa), -o intr. susti, šašti: Lūpos tavo prunsa, t. y. daros raudonos kaip dedervinės iš karščio, nuo vėjo J. Arklio lūpos prunsa, turbūt kaltūną tura Šv.
2 nuprùsti intr.
1. Vvr, Kv, Bt nususti, nušašti: Lūpos nuprùso nu silkės ėdimo gavėnio[je] Šts. Nuprùsęs visas paliko KlvrŽ. Paršiukai nuprùso kai rupkės skūra Vdk. Visų ėriukų snukiai nuprùso Užv. Lūpos nuprususios nuo karščio, nuo slogų, nuo vėjo J. Karo laike visi buvom nuprùsę Varn. Niežus turunt oda nupruñsa Varn.
2. nudriksti, nuskarti, nusinešioti: Šarkelis toks nuprùsęs Kl. Nekerpėtas stogas nuprūsta, eita skiautėms Šts.
2 užprùsti intr. nususti, nušašti: Užprusęs ligonis J.

1 prusìmas sm. (2) DŽ1 → 1 prusti.
1 išprusìmas sm. (2) BŽ305 → 1 išprusti 2: Jis išsiskiria iš kitų savo išprusimu bei mokslumu rš. Koks jo te išprusìmas, vis tiek kaip ir nei kokio! Sb. Nepakankamą rašytojo kalbinį išprusimą rodo nelietuviškos sakinių konstrukcijos, perdėtas barbarizmų bei provincializmų vartojimas rš. Politinis išprusimas sp.

Nelietuviškos sakinių konstrukcijos.

O žodžiai?

Pabandykit lietuviškais žodžiais pasakyti "su akcijomis susietos obligacijos".

1 praprusìmas sm. (2) → 1 praprusti 1: Valstiečių praprusime Žemaitė matė šviesesnės ateities laidą K.Kors.

Bene visa Prūsos istorija šituose žodžiuose?

prustìs sf. (4) J.Jabl išsilavinimas, išprusimas.