2011-06-03

Vendaunia

Vendai

[vok. Wenden] sorbai.

Venedai.

Вене́ды
({{lang-la|Venedi, Venethae, Venethi}; греч. Ούενέδοι}) — древний народ, обитавший в Восточной Европе (преимущественно на территории Польши) на рубеже н.э., рассматриваемый как один из предков славян.

In Swedish prehistory, the Vendel era (550-793) is the name given to a part of the Germanic Iron Age (or, more generally, the Migration Period).

The migrations and the upheaval in Central Europe had lessened somewhat, and two power regions had appeared in Europe: the Merovingian kingdom and the Slavic princedoms in Eastern Europe and the Balkans. A third power, the Catholic Church, had begun to expand its influence.

Iš kur viską taip žinom?

Iš literatūros.

lìtaras sm. (1) žr. litara: Koks čia lìtaras? Pn. Surašysiu aš laiškelį aukso litarė̃liais Lš. Su aukso litarė̃liais vardelis rašytas Vrn.

lìtara sf. (1) Drsk, Rm, Vv, Sb žr. litera: Visas litaras jau pažįsta [vaikas] Žem. Aukselio litarom vardas parašytas TDrIV161(Vlk).

vendai sm. pl.žr. venedai: Lietuviai rašydavę tai runomis, būtent, nuo vendų arba žuvėdų paskolintu raštu, tai rašydavę lotyniškomis litaromis A1884,24.

venèdai sm. pl. (2) DŽ2 slavų gentys, mūsų eros pirmaisiais amžiais gyvenusios prie Baltijos už Vyslos, vėliau per Karpatus pasiekusios Dunojaus žemupį.

Mat kaip - slavai, būk tai, iš šiaurės į pietus traukė...

×vendaunià sf. (2) rūkykla: Ale ir drąsybė, vendaunià pilna mėsų ir nerakina Slm.


×veñdyti, -ija (-o), -ijo (-ė) Kdn, Sdb, Žl, Skrb, Šmn žr. vendzyti: Atrado vendytą mėsą nukabintą ir krūvon sudėtą BM8(Skp). Per šaltai veñdė Ob. | prk.: Jis man’ veñdo i veñdo su tuo taboka Mžš. | refl. Alz: Penkias dienas kumpis veñdijas Pn.

×įsiveñdyti
gerai išrūkti: Insiveñdiję gerai lašiniai Ds.

×išveñdyti
Ps žr. išvendzyti: O raudonas [kumpis], gerai išveñdytas Rk. ^ Iš gero senamiškio medžiai raudoni kaip kumpiai išveñdyti Mlt. | refl. tr., intr. Jnšk: Dešra gerai išsiveñdijus Paį. | prk.: Išsiveñdysi jau čia tąj smarve [rūkydamas], tai ir po smerčiai kirmėlės negrauš Skdt.

×nuveñdyti tr. dūmais išrūkyti: Liepė man nuveñdyt [cibulius], ka paskui nebūtų žieduolių Pš.

×prisiveñdyti

1. tr. prisirūkyti: Prisiveñdijau daug kumpių Dr.
2. dūmų prisileisti: Kai nuejau, tai anys prisveñdiję sėdi ir lošia kortom Vžns.

×vendravóti, -ója, -ójo J, NdŽ, KŽ, Lpl, Slk, veñdravoti, -oja, -ojo Žlp žr. vandravoti:
1. Negalėtum šiandien žinoti, kokiame krašte ansai vendravojo S.Dauk. Eisu vendravóti, sau laimės paieškoti (d.) Krkl. O kiti jo broliai da tebevendravojo po svietą BsMtII176(Tl). | Starkeliai vendravójo JD1526.
2. Žalios rūtelės, geltoni žiedai, josim, broliukai, vendravót svietą JD4. Tėvas ir sako: – Duonelės neturėsma. Eik svieto vendravóti (ps.) Vkš.
3. žr. vandravoti 4: Pasiėmę šitas lendres, eikiate ing svietą vieškeliu vendravodami DS186(Rs).

×atvendravóti KŽ, Lš; M žr. atvandravoti: Atein bernelis, vendrauninkelis, par lygius laukus, par žalias lankas atvendravojęs S.Dauk.

×išvendravóti
1. žr. išvandravoti 2: Išvendravójau visas šaleles, iškytravojau visas mergeles (d.) Srj.
2. tr. išjodinėti: Tavo brolio bėras žirgas jau išvendravotas, o seselės aukso žiedas jau suvenčiavotas LTR(Ndz).

×pavendravóti Nmk, Brs žr. pavandravoti: Aš išjojau uliavoti ir paveñdravoti (d.) Žlp. | refl. Ad: Būčiau pasiuliojus, pasivendravójus su margom žuvelėm (d.) Slk. Vienu keliu ėjo žmogus ir sveikata pasivendravotie Tat.

×vandravõnė (l. wędrowanie) sf. (2) kelionė: Teip jie, tie keturi vaikai, paskui jojo ant vandravonės DS87(Rs).

×vandravóti, -ója, -ójo (l. wędrować, brus. вaндpaвaць) BzF194(Prk), NdŽ, FrnW, JD476, M, Rtr, NdŽ, KŽ, DrskŽ, Smn žr. vandrauti:
1. Eičiau, tetušiui pasikloniočiau, kad duotų žirgą man vandravot NS1010. Reiks man joti vandravoti, mergužėlės paieškoti LTR(Brž). Čia buvau, te buvau, pas jauną panelę vandravojau LTR(Pg). Tik mum nusibodo kieme vandravotie LB98. Giminių jokių neturėdami, sumislijo jie eitie į svietą vandravotie BsMtII93(Srd). | Itiej vištelaičiai nuej[o] po svietą vandravót LzŽ. Žuvelės upiuose plaujo[ja], vandravó[ja], tylomis užeitos bėg[a], pasikavo[ja] JD219. Ten aš būčiau vandravojęs su žaliosiom karosėlėm NS504. ^ Nevandravojęs – ne gizelis LTR(Vlkv).
2. Esiu kriaučius, einu svieto vandravot BsPIV245(Brt). Su marguoju [žirgu] žemes vandravósiu, su baltuoju jūres mares plauksiu JD791. Vandravojo miestus ir miesto ūlyčias, ir pasidabojo brangios kaminyčios LTR(Tr).
3. intr. braidžioti: Ans puipt nuo arklio į vandenį ir tenai vandravója, t. y. braido J.
4. intr. NS1162 linksmai leisti laiką, pramogauti: Visą nedėlią vandravojo, dėl to ir šienas paliko nevežtas Žg. Josiv josiv vandravóti į Veliuonos miestą JV176.

×atvandravóti žr. atvandrauti: Atjoja bernelis, atvandravoja: – Padėk Dievs, mergele, linus ravėt! LTR(Ndz).

×išvandravóti

1. LTR(Smn) žr. išvandrauti: Aš išjodams į karą, išvandravodams į karą, palikau savo mergelę visai mažų metelių LTR(Auk).
2. LTR(Ppl) žr. išvandruoti 2: Du šimteliu trotysiu, žiedužio nemainysiu: išvandravójau Rygos miestelį, apvajavojau lenkų žemelę, – tavęs jaunos neužmiršau! JV333. Aš išvaikščiojau, išvandravójau visas žemeles, visas šaleles (d.) Plv.

×pavandravóti
žr. pavandrauti 1: Pasimislijau pavandravóti po pasaulę Všv. Pirmutinis sūnus paaugo, pradėjo pažyt svietą ir ėmė prašyt tėvo, kad jį leistų po svietą pavandravot BsMtII53(Slv). | refl. LMD(Nm).

×parvandravóti žr. parvandrauti: Oi kap aš parjojau, kap parvandravojau LTR(Smn).

×pravandravóti tr. keliaujant prarasti, netekti: Išvandravojau visas šaleles, pravandravojau šyvą žirgelį LLDIII501(Mrk).

×privandravóti
žr. privandrauti 1: Privandravojom karčemą, toj karčemoj šinkarka LTR(Br).

×užvandravóti žr. užvandrauti: Oi ir užėjom, užvandravójom an didelės vainelės (d.) Brb.

vandãlas, -ė smob. (2) NdŽ, KŽ; Rtr, ŠT325
1. DŽ1 istor. vandalų genties žmogus.
2. TrpŽ, DŽ1 prk. kultūros ir materialinių vertybių naikintojas, barbaras.

vándenį drum̃sti
kelti nesantaiką: Ko ji čia nori, ko vandenį tarp mūsų drumsčia! Klvr. Prisipumpai kaip švabas ir eik miegoti, ko čia vandenį drumsti [savo kalbomis] J.Avyž.

×peklos vanduo
KlvK98 degtinė.

«Каменные корабли» встречаются Норвегии и Финляндии (Аландские острова). Отдельные «каменные корабли» изредка встречаются на побережье Северной Германии, в Прибалтике (где их называют «корабли дьявола») и в России.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą