Kerdžius

Nors dar prieš metus norint gauti būsto paskolą tekdavo pereiti kryžiaus kelius, dabar ši situacija iš esmės pasikeitė. Šalies ekonomikai atsigaunant, bankai ir vėl ėmėsi darbo – jie ėmė aktyviai brukti būsto paskolas.

Panašu, jog kai kurie šalyje veikiantys Skandinavijos bankai jau pamiršo prieš kelerius metus juos sukrėtusią krizę, kai dėl subliūškusio nekilnojamojo turto burbulo patyrė nemenkų nuostolių.

Pastaruoju metu naujų klientų šių bankų darbuotojai itin aktyviai ieško siūlydami jau dabar pasirūpinti būsto paskolomis, nes dabar neva esąs pats palankiausias laikas.

Ne visi, galbūt, žino, kad Vakaruose tas, kas neturėjo paskolų, turi blogą kredito istoriją.

Gera istorija yra to, kas skolinosi banke, atidavinėjo, vėl skolinosi, ir vėl – tik bankų skolininkai gali turėti gerą kredito istoriją.

Gera Vakarų Europos istorija.

credit (n.)
1520s, from M.Fr. crédit (15c.) "belief, trust," from It. credito, from L. creditum "a loan, thing entrusted to another," from pp. of credere "to trust, entrust, believe" (see . credo). The commercial sense was the original one in English (creditor is mid-15c.). Meaning "honor, acknowledgment of merit," is from c.1600. Academic sense of "point for completing a course of study" is 1904. Movie/broadcasting sense is 1914. As a verb, from 1540s. Related: Credited; crediting. Credit rating is from 1958; credit union is 1881, Amer.Eng.

credo
late 12c., from Latin, lit. "I believe," first word of the Apostles' and Nicene Creeds, first person singular present indicative of credere "to believe," perhaps from PIE compound *kerd-dhe- "to believe," lit. "to put one's heart" (cf. O.Ir. cretim, Ir. creidim, Welsh credu "I believe," Skt. śrad-dhā- "faith"). The nativized form is creed. General sense of "formula or statement of belief" is from 1580s.

creed
O.E. creda "article or statement of Christian belief," from L. credo "I believe" (see credo). Broadening 17c. to mean "any statement of belief."

Be krikščioniškojo tikėjimo angliškasis kreditas neapsiėjo…

*kerd-dhe- "to believe," lit. "to put one's heart"…

heart
O.E. heorte, from P.Gmc. *khertan- (cf. O.S. herta, O.N. hjarta, Du. hart, O.H.G. herza, Ger. Herz, Goth. hairto), from PIE *kerd- "heart" (cf. Gk. kardia, L. cor, O.Ir. cride, Welsh craidd, Hittite kir, Lith. širdis, Rus. serdce "heart," Breton kreiz "middle," O.C.S. sreda "middle"). Spelling with -ea- is c.1500, by analogy of pronunciation with stream, heat, etc., but remained when pronunciation shifted. Most of the figurative senses were present in O.E., including "intellect, memory," now only in by heart. Heart attack attested from 1935; heart disease is from 1864.

Hittite kir Persijoj suskirdo?

Taip, kaip lietuviškoji širdis įširsta?

Kreditas ir širdis.

Palūkanos ir širdis.

Ar beširdiškumas?

PIE *kerd- ir širdis.

Tai kad…

ker̃džius
sm. (2) K, KlG52; R, MŽ504 piemenų vyresnysis: Mūsų kerdžius su gyvoliais javus nuganė Gr. Ker̃džius valdo piemenis J. O paikutis kiaules, be kerdžiaus atradęs, paganė Jrk11. Kad ir prausys – kaip kerdžiaus pati priš naktį Ll. Kerdžius, kaipo piemenų perdėtinis, veizi, kad tie be reikalo galvijų nečaižytų su votegais M.Valanč. Netoli ganė kerdžius galvijus BsMtI23. Eidamas pamatė kerdžių su piemenimis ganant galvijus BM245. Prastas kerdžius, kur savo galvijų neišgano LTR(Grk). Kerdžius bandą gins JV147. O iš tavo skūros bus kerdželiui šūba RD20. Tekėk, dukra, už kerdžiuko Nm. Meldžiamas, kerdeliau, ar neprabėgo čia kiškis? S.Dauk. | O aš eidama, graudžiai verkdama, sutikau bernužį, jauną kerdužį RD86. Jie buvo kaip avys, neturinčios kerdžiaus BbMr6,34.

herd (n.)
O.E. heord, from P.Gmc. *kherdo- (cf. O.N. hjorð, O.H.G. herta, Ger. Herde, Goth. hairda "herd"), from PIE *kherdha- "a row, group" (cf. Skt. sardhah "herd, troop," O.C.S. creda "herd", Gk. korthys "heap," Lith. kerdzius "shepherd"). Herd instinct in psychology is first recorded 1908.

herd (v.)
mid-13c., “to watch over or herd livestock;” of animals, “to gather in a herd,” late 14c., from herd (n.). Related: Herded; herding.

herdsman
O.E. heordman, but the word was not common until herd in sense of "keeper of domestic animals which go in herds" fell from use (cf. shepherd). See herd + man. Intrusive -s- appeared c.1600, on model of craftsman, etc.

shepherd (n.)
O.E. sceaphierde, from sceap "sheep" + hierde "herder," from heord "a herd" (see herd). Cf. M.L.G., M.Du. schaphirde, M.H.G. schafhirte, Ger. dial. schafhirt. Shepherds customarily were buried with a tuft of wool in hand, to prove their occupation on Doomsday and be excused for often missing Sunday church. The metaphoric verbal sense of "watch over or guide" is first recorded 1820. Shepherd's pie is recorded from 1877.

Simpatiškas toks tas kerdžius.


Tik kad, laikui bėgant, ima mainytis.

1 sker̃džius sm. (2) DŽ, Tv, Tl, Škn, Škt, Vp, Lbv, Knv, Btr, Švn, Pun, Plm, Vdšk; JbL212,358, L vyriausias piemuo, bandos prižiūrėtojas, kerdžius: Skerdžius bandą gano, šeria J. Skerdžiaus samdymas minimas 1340 metų prūsų teisyne rš. Ganėm su sker̃džiais Mrc. Sker̃džius jau sutriūbino, para karves gyt Kls. Anksti rytą, būdavo, sker̃džius ir nutriūbina miškan Šmn. Penkioms karvėms sker̃džių samdo Krkl. Tėvas žemės gektarą turėjo, nesveikas, ejo sker̃džiais Rdn. Du senu buvo Pagirių sodžiuje: Grainio liepa ir skerdžius Lapinas V.Krėv. Rinkais bernelį per kelis metus, tai išsirinkai kaip kaimo skerdžiuką LTR(Vrn). Mano sker̃džius daug išmano, kad po pievą karves gano JD19. Šiū namo, pargenõ, guli skerdžius rugienõ[je] (d.) Kdn. ^ Be vyro ūkis kaip skerdžius be botago KrvP(Mrc). Skerdžium buvo kvailas, o ponu pasidaręs tapo dar kvailesnis TŽV596. Ko rėkoji kaip skerdžius?! Šd. Garsiai rėkauja, kaip skerdžius miške KrvP(Mrc). Dabinasi kap sker̃džiaus pati prieš vakarą Mrj. Du skerdžiai milijonus avių gano (akys ir raidės) Lš.

Ir visiškai persimaino.

2 sker̃džius sm. (2) Rtr, BŽ496 skerdikas, mėsininkas.

Kerdžiaus skerdžiaus žolė kreditan, pasirodo, buvo.

O iš tavo skūros bus kerdželiui šūba.

O šuva - be skolos.

Užtat miško žvėrį miškan ir traukia.

Milda

Milda (05.13) – lietuvių: mildingai „draugiškai, meiliai“, lietuvių pagonių Meilės ir meilinimosi deivė.

Kai visi vasario 14-ąją švenčia meilės ir už jos slypinčių malonumų dieną bei keikia niūrias lietuvių šventes, niekas nesusimąsto, kad ir lietuviai turi gražią savo meilės šventę ir savo šv. Valentiną – dievaitę Mildą. Tai deivė, kurią turėjo kiekviena iškili senovės tauta: graikai – Afroditę, romėnai – Venerą, lietuviai – Mildą.

Pamiršę speiguotą vasarį, puikiai galime švęsti meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo dievaitės Mildos šventę. Ji švęstina žieduotą ir saulėtą gegužės 13-ąją dieną.

Mildos garbintojus vadino mildauninkais. Žmonės tikėjo, kad Milda apskriejanti visą pasaulį oro vežimu, kurį traukia grupė baltų kaip sniegas balandžių. Ji turėjusi sūnų – sparnuotą nykštuką, užkrečiantį širdį meilės nuodais.

Spėjama, kad Mildos šventykla buvo Vilniuje, Gedimino sode, toje vietoje, kur dabartinis Kryžių kalnas. Kaune Mildos šventykla buvusi Svirbigaloje. Kita Mildos šventykla buvo alke, Nemuno ir Neries santakoje.

Narbutas mano, kad deivę Mildą vaizduoja 3 colių aukščio žalvarinė statulėlė, 1840 m. surasta Gedimino kalno požemyje. Panaši statula – moteris su puokšte gėlių rankoje – buvo rasta 1782 m. Kaune, užmūryta namo, statyto prieš 1400 m., sienoje. Kunigas Mingaila, išvydęs nuogos moters statulą, palaikė ją nepadoriu dalyku ir sudaužė į gabalus.

Narbutas Mildą prilygina graikų Afroditei, romėnų Venerai. Pasak jo, Deivės Mildos šventė buvo vadinama meilės diena. Šiuo metu ji švenčiama gegužės 13 dieną.

Milda, nepabėk!

Graikija Lietuvoje

Kadaise buvo Lietuva Sūduvoje, Lietuva Žemaitijoje, Litovia Prancūzijoje, ir dar kitur.

Dabar Lietuvoje rasim Graikiją.

Premjeras Andrius Kubilius pirmadienį bandė sutramdyti Marijampolės savivaldybės politikus ir valdininkus, kurie trukdo įgyvendinti tarptautinės reikšmės geležinkelių projektą „Rail Baltica“. Savivaldybės vyriausiasis architektas Arūnas Lukoševičius atsisako išduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus „Rail Baltica“ vykdytojams, todėl projektą gali tekti nutraukti.

Pagal senus projekto planus, būtent pro Šeštokus ir turėjo būti tiesiama moderni „Rail Baltica“ vėžė.

Ten žemės sklypus išsipirko tiek stambūs vietos verslininkai, tiek politikai.

Mūsų investuotojai, sakytų banko analitikas.

Bet sumažėjus TEN-T fondo finansavimui buvo nuspręsta ne tiesti naują geležinkelio liniją, bet renovuoti jau esamą.

Tada ir kilo konfliktas tarp geležinkeliečių ir vietos politikų.

Terminas „politika“ nurodo valstybės gyvenimą. Senovės graikų kalbos žodis 'polis' reiškia miestą - valstybę, o iš šio žodžio sudarytas būdvardis 'politikos' reiškia visa tai, kas susiję su valstybe ir jos gyvenimu.

Politikai, verslininkai, valstybė, pilietis.

Paklausykit.

Kad jau nebe po litą iš to piliečio nukratė.

Politikos su epichiermatija, sykiu.

Pirmadienį premjeras A.Kubilius žurnalistams teigė, kad pasiektas susitarimas su savivaldybės vadovais.

„Aš manau, kad po šios dienos darbai pradės pajudėti ir kliūčių nebebus“, - po susitikimo su Marijampolės valdžia sakė Vyriausybės vadovas.

Premjero patarėjas transporto klausimais Algirdas Šakalys lrytas.lt atskleidė, kad Marijampolės vadovai įsipareigojo nebetrukdyti renovuoti jau esamą geležinkelio vėžę mieste. Mainais, Susisiekimo ministerija ir „Lietuvos geležinkeliai“ ateityje turėtų nutiesti geležinkelio vėžę ties Šeštokų gyvenviete.

Na, ir kaip toks verslas vadinasi?

Kas čia per Tąkratija?

Valstybė "Pasikratyk, Avinėli"?


Valstybė, erį iškeitusi į ėriuką.

Nusižiūri šitos valstybės valdžiūnai, valią turintys, kokius nuolankius avinėlius, ir nukrato.

Ir dar kaip gudriai - mes investuojame, sako, nutaisę orią miną.

Nes jų kostiumai tokie, kad žino, kur investuoti.

Blogiausia, kad ne tiek daug jie žino, kaip tikrieji žinovai žino...

Du Broliai, galvojantys, kad yra protingi.

Nežinantys, kad gudrumas - riboto proto požymis.

O Trečias Brolis kur?

Kur tas durnelis?

Litanija

Šiandien, vėl per radijo stotį Klasika, klausiausi sekmadienio mišių transliacijos iš Vilniaus arkikatedros.

Baigdamas kunigas pakvietė tikinčiuosius į kitą savaitę arkikatedroje vyksiančius kunigų šventimus bei litanijų giedojimą.

litany
early 13c., from M.L. letania, from L.L. litania, from Gk. litaneia "litany, an entreating," from lite "prayer, supplication, entreaty," of unknown origin.

litanij|a
1. bažn. tam tikra malda su pasikartojančiais kreipiniais: litaniją gieda, skaito.
2. prk. ilgas, nuobodus vardijimas.

Litanija (gr. λιτη 'prašymas') – bendruomeninės maldos forma, kai skaitovas, vadovas paeiliui perskaito trumpą tam tikrą maldos dalį, o bendruomenė atsako daug kartų pasikartojančiu žodiniu kreipiniu – „melskis už mus“, „Kristau, išgirsk mus“, „Kristau, išklausyk mus“, „Viešpatie pasigailėk“, “Kristau pasigailėk" ar kt.

Labiausiai paplitusios yra litanijos į šventuosius, prašant jų užtarimo, globos, palaimos, meldžiant malonių. Litanija yra savotiška meditacijos forma.

Ką protėviai sako?

litãnija (l. litanja) sf. (1)
1. M, Š bažn. malda su pasikartojančiais kreipimaisi į Dievą ar į šventuosius: Atkalbė[jo] litãniją OZ31. Litaniją gieda Rm.
2. prk. ilgas ir nuobodus ko nors išvardijimas, skundas, aimanavimas: Iš skurdo ir iš bado išklausė ji ponios litanijos V.Mont. Jam tos litãnijos tikrai nusibos Šln. Kokią tu čia rašai litãniją? Krok.
3. prk. eilė, būrys: Sustojo prie kiemo visa litãnija piemenų Jnš.
◊ šuniẽs litãniją giedóti žiovauti: Anksti atsikėliau, tai dabar visu keliu šuniẽs litãniją ir gíedu Vb.

O Websterio žodynas?

Origin of LITANY
Middle English letanie, from Anglo-French & Late Latin; Anglo-French, from Late Latin litania, from Late Greek litaneia, from Greek, entreaty, from litanos supplicant
First Known Use: 13th century

Next Word in the Dictionary: litas
Previous Word in the Dictionary: lit (abbreviation)

Iki litanijų pas Websterį - šviesa, po jų - litas.

O ką rusai?

Прообразом литании, вероятно, были издревле принятые в Сирии молитвенные распевы с частым повторением Kyrie eleison (транслитерация греч. Κύριε ἐλέησον — «Господи помилуй»). Позднее они вошли в богослужебную практику Западной Церкви. В 529 году Везонский собор постановил «Да будет поддержан сей красивый обычай провинций Востока и Италии. Пусть „Kyrie eleison“ будет исполняться на мессах, утренях и вечернях, потому что это пение так мило и приятно, что продолжайся оно хоть день и ночь без перерыва, не способно было бы породить отвращение или скуку».

Количество повторений молитвы определял священник. Литания с повторением «Кирие» вошла в бревиарий в раздел ежедневных молитв и в монастырский бревиарий для «Часов» (Устав св. Бенедикта, IX, 17). В зависимости от того повторялись «Кирие» и другие мольбы единожды или чаще, литании получили названия planæ, ternæ, quinæ, septenæ.

Публичная набожность христиан стала всеобщей ближе к V веку и процессии часто проводились в дни, святые для язычников. Эти процессии с иконами и другими религиозными символами также назывались литаниями. В Риме процессии, возглавляемые Папами, проводились очень часто, особенно в Великий Пост, в воспоминание Страстей Христовых. Эта церемония, начатая Римской церковью, получила имя «Главная Литания» (Litania Major) или «Романа» (Romana). Она была приурочена к 25 апреля, дню проведения языческого фестиваля Робигалии (Robigalia).

Pagonys.

Славянский термин происходит от церк.-слав. ıảзы́къ, то есть «народ», «племя», которым в славянском переводе Библии переведены еврейские термины гой/גוי и нохри/נכרי.

«Гой» переводится с древнего иврита как «народ» (мн. число «гойим», «народы»). Такое значение это слово сохранило отчасти и в современном литературном иврите. В Библии этот термин никогда не применяется по отношению к одному человеку. 620 раз это слово употребляется в Библии во множественном числе (гойим) и означает многие народы (например, Быт.10:1). В единственном числе (гой) оно встречается 136 раз, при этом нередко относится и к еврейскому народу (гой гадоль, ивр. גוי גדול‎ — «великий народ»; Нав.3:17) и др.). Так, из 10 употреблений слова «гой» в Пятикнижии 5 относятся к еврейскому народу.

Liaudis.

Liaudai.

Jew's castles.

В более позднее время слово «гой» начинает употребляться как синоним слова нохри/, то есть «чужой».נכרי.

Последние соответствуют в греческом переводе слову εθνοί (этнос), а в Вульгате — лат. gentilis.

В большинстве европейских языков используются термины, производные от лат. paganismus. Это слово произошло от paganus, означавшего исходно «сельский» или «провинциальный» (от pagus «округ», позднее получившее значение «простолюдин», «деревенщина», по причине того, что христианство в Римской империи вначале распространялось в крупных городах, местах пребывания епископов. Уничижительное значение «невежественный нехристь» появляется в вульгарной латыни: в период до IV века христиане называли язычество religia pagana, то есть «деревенская вера». В армянском языке закрепился древний, воспринятый от греков термин «հեթանոս» (հетанос, от «этнос»), в то время как сами греки восприняли от латинян иной, более поздний термин παγανισμός, ранее же язычество в греческом языке обозначалось словом Εθνισμος.

После крещения и на Руси язычников называли «погаными».

Kad Пого́ня pasimirštų?

Абстрактное понятие «язычество» в русском языке появляется гораздо позже конкретных терминов «язычник» и «языческий».

Паганства.

Пагоня.

Litanijas, matai, reikėjo giedot per pagonių šventes.

O Rasų šventimo vietoj padaryti kapines.

O pagrindinę božnicą pastatyti Šventaragio slėnyje, Perkūno šventyklos vietoje, kad iš germanų skolinti kunigai, iš pražuvusių romėnų - kardinolai, o iš graikų - vyskupai, turėtų kur pagiedot savo litanijas.

Protėviai su graikais, regis, sutarė.

Taip sakė apie juos:

graikas - grēks <32> [Grieche - Grīks MK]

nuodėmė - grīks <32> [grīkas 117(9) drv].

O tie graikai šitaip porino:

THE LITAI (or Litae) were the spirits (daimones) of prayer, ministers and daughters of Zeus.

His symbols are the thunderbolt, eagle, bull, and oak.

Dzeusas sukeldavo griaustinį, žaibus, lietų ir vėjus, jo tradicinis ginklas - žaibai.

Kažkur girdėta...

Jei jau graikų žodis litanijai vardą davė, pagiedokim litaniją graikiškai.

Savo litaniją.

Paklausykim, kaip jie, graikai, mus ją giedot mokina.

Jei senobiškai giedot, tai "θ" reikia kaip "tʰ" tart.