Τεύτα

Dovydo sūnus išgelbės.

Dovydas.

Ir Galijotas.


Philistines (English pronunciation: /ˈfɪlɨstiːnz, -staɪnz, fɨˈlɪstɨnz, -tiːnz/;[1] Hebrew: פְּלִשְׁתִּים‎‎, Plištim), Pleshet or Peleset, were a people who occupied the southern coast of Canaan at the beginning of the Iron Age (circa 1175 BC). According to the Bible, they ruled the five city-states (the "Philistine Pentapolis") of Gaza, Askelon, Ashdod, Ekron and Gath, from the Wadi Gaza in the south to the Yarqon River in the north, but with no fixed border to the east.

Philistinism.

Белинский В.Г.:

Публика есть собрание известного числа (по большей части очень ограниченного) образованных и самостоятельно мыслящих людей; толпа есть собрание людей, живущих по преданию и рассуждающих по авторитету, другими словами — из людей, которые

Не могут сметь
Свое суждение иметь.

Такие люди в Германии называются филистерами, и пока на русском языке не приищется для них учтивого выражения, будем называть их этим именем.

O kas švabus taip pamokino?

Galijotas - dar vienas galindas?

Kraštiniams visada pirmiems kliūna.

1175 BC: Ramses III defeats the Sea Peoples including Philistines and settles captives in fortresses in southern Canaan (alternatively, Philistines invade and settle the coastal plain for themselves).

Plištim, Pleshet or Peleset.

Jei tokie razbainikai jie buvo, kodėl traukėsi?

Gal toliašaudžio pabūklo neatlaikė?


С тренером по борьбе может спорить только тренер по стрельбе?

Ilgainiui toliašaudžiai ištobulėjo...

40 kartų Galijotas siūlė dėl pergalės pasigalynėti, savo galia kliovėsi.

Nesitikėjo klastos?

Netgi čia juk nesišaudo.

??

There is some limited evidence in favor of the suggestion that the Philistines did originally speak some Indo-European language. A number of Philistine-related words found in the Hebrew Bible are not Semitic, and can in some cases, with reservations, be traced back to Proto-Indo-European roots.

Philistine gova or kova "helmet"...

^ First made by Arie Noordtzij, De Filistijnen (1905), noted by G. Bonfante, "Who Were the Philistines" American Journal of Archaeology 50.2 (April – June 1946:251–262) p. 252 note 4. Bonfante argued for an Illyrian origin for the Palaistinoi, in Palaeste, an Illyrian toponym in Epirus, supplied with the Illyrian -ino suffix for ethnic groups; the suggested connection was introduced by Hermann Jacobsohn, in Berliner Philologische Wochenschrift 34 (1914:483).

"Little is known of Philistine personal names, but the little we know seems to confirm Jacobsohn's Illyrian hypothesis", observes G. Bonfante (1946:254), who adduces Jacobsohn 1914 and Greek usages of ’αγχίσης, the Greek rendering of Goliath.

Queen Teuta (Greek: Τεύτα, Albanian: Mbretnesha Teutë or Teuta; ruled 230–228 BC) was an Celto-Illyrian queen of the Ardiaean Kingdom who ruled as a regent to the young Pinnes.

Ilyrija.


Veiksmas vyksta po Galijoto žūties tūkstančiui metų prabėgus.

Jei anas buvęs galindu, tai jiems tekę dar pasitraukti, šiaurėn.

The name Teuta "is linked with the Gaelic Teutates, meaning ‘people’, and the Irish-Gaelic tuath (‘the tribe’) - literally the people’s queen".

Peklo už čeká

Ribota atsakomybė.


LLC.

Zolfo Cooper LLC.

LLC įmonė savo pavadinime turi turėti įrašą “Limited Liability Company’’, (t. y. ribotos atsakomybės kompanija), arba sutrumpinimą „LLC“. Pavadinime negali būti žodžių „bankas“, „trestas“, „korporacija“. Prie paraiškos pridedamas čekis, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis už įmonės registraciją.

1988 m. rugsėjo 2 d. JAV Vidaus pajamų tarnybos (Internal Revenue Service, IRS) nutarimu “N 88-76 1088 2 С.В. 360” nutarė, kad mokesčių skaičiavimo tikslams bus laikoma, kad LLC įmonė bus apmokestinama kaip bendrija, t. y. bus apmokestinamos tik LLC narių paskirstytos ir kaip asmeninės pajamos deklaruotos pinigų sumos.

Šiuo metu pavyzdiniu LLC modeliu laikomas 1992 metais patvirtintas Delavero valstijos LLC modelis.

Trejus metus nesumokėjus mokesčių Delavero kompanija išbraukiama iš įmonių sąrašų, o jos registravimo sertifikatas anuliuojamas Delavero valstijos įmonių įstatymo (general corporation law) 17-1110 arba 18-1108 skyrių tvarka.

Zolfo Cooper Europe.

In the United Kingdom LLPs is perhaps closest in nature to a limited liability company in the United States of America although it may be distinguished from that entity by the fact that the LLC, while having a legal existence independent of its members is not technically a corporate body because its legal existence is time limited and therefore not "continuing".

Ta pati natūra.

In relation to tax, however, a UK LLP is similar to a partnership: it is tax transparent or pass-through, that is to say it pays no UK tax but its members do in relation to the income or gains they receive through the LLP.

The LLP structure is commonly used by accountants, as a company MAY NOT ACT AS AUDITOR to another company.

Ką tokio tuomsyk Lietuvos bankui parodė Lietuvos Freakley, ko anas niekaip nesitikėjęs išvysti?

Marijuana Illegale?

Tai geras dūmas!

O čia dabar kas?

Ūūūūū...

Visi iš rojaus, tik mes pekloj.

Dizainas

Dizainas (angl. design 'projektuoti; konstruoti') – plastinio meno šaka: įvairių gaminių meninis konstravimas ir gyvenamosios aplinkos formavimas.

Skirstomas į pramoninį ir grafinį.

Pramoninis dizainas - masiniu būdu gaminamų daiktų meninis konstravimas ir projektų įgyvendinimas

Grafinis dizainas - informacinių priemonių (logotipų, piktogramų, afišų, reklaminių plakatų, įmonės vaizdinio stiliaus, prekių pakuočių, bukletų ir kt.) grafinis apipavidalinimas

Grafinio dizaino terminą pirmą kartą 1922 m. panaudojo JAV dizaineris William Addison Dwiggins.

Dizaino terminą pirmą kartą panaudojo dizaineris!

Kartais kaip savarankiškos šakos išskiriami drabužių dizainas ir baldų dizainas.

Dizainerio kurti paltai spintoje.

Dizainerio kurtas šalis ant stilisto kaklo.

Stylish.

design (v.)
1540s, from L. designare "mark out, devise, choose, designate, appoint," from de- "out" (see de-) + signare "to mark," from signum "a mark, sign" (see sign (n.)).

Va tai tau...

Senesniais laikais drabužius irgi kurdavo siūlu ir adata, bet niekas tų kūrėjų dizaineriais nevadino.

Vadino siuvėjais.

Apie vieną jų pasakojau; kelnes siūdavo šaunias.

Ir daugiau teko jų sutikt.

Per radiją girdėjau prisiminimus apie prieškario Kauno siuvėjus, kurių vienas turėjo profesoriaus titulą; jis buvęs žydas, siuvėjas-profesorius, matyt, tikrai gerai siuvo.

Siūlais siūdavo siuvėjai savo siuvinius.

O dizaineriai kuo dizainuoja?

O šio kūrėjo dizaineriu nevadina, vadina batsiuviu.

Atsisveikindamas su Adriano pasakiau, kad norėčiau kiekvieną rudenį nusipirkti naujus batus. Jo akys iš nuostabos suapvalėjo. „Kam?! Mano batus tu nešiosi dešimt metų?, - patikino meistras.

Geri batai yra geri batai.

Meistro siūti JAV prezidento Georgo Busho batai.


Dizainerių anais tarybiniais laikais kaip ir nebuvo. Dabar dizainerių daug, o tada daug buvo fabrikų. Tuose fabrikuose jų gaminius, žinoma, kurdavo, kūrėjai. Tik mums dažniausiai jų kūryba nepatikdavo.

Tada nesakydavo "stilius", sakydavo "mada", o nemadingais būdavo "ne fasonas" būt. Teisybė, pernelyg madą besivaikančius "stiliagom" vadino.

Kaip matom, visos šitos sąvokos atėjo iš už "geležinės uždangos".

Todel dizaineriais dar nevadinami dizaineriai buvo paklausūs, netgi labai.

O fabrikai, savo ruožtu, dirbo daug, o jų produkcijos trūkdavo, kažinkodėl.

Tiesą sakant, kodėl kažinkodėl - tiesiog deficitas iš biudžeto buvo perkeltas į parduotuvių lentynas, paprasčiausiai.

O dabar dizainerių daug, fabrikų mažai, bet visi apsirengę; dažniausiai - kinų darbo dėka. Ten, Kinijoj, yra fabrikų tikrai, o kur jų dizaineriai, nežinau.

Ne tik drabužiai - daug kas iš ten.

Senas eilėraštukas, gal dar stalinietiškų laikų:


Piešinėlio autorius, kurio vardo pavardės nebežinau, pagelbėjo man kaipo dizaineris, įmonės logotipą padarė.

Gerą.

Bagotas - razumnas

O biednas tai durnas.

Mūsų - tik trys milijonai.

"Snore" pasigedom trijų milijardų (litų).

Ne patys pasigedom, mums parodė.

Nusprendėm bankui kelti bankroto bylą.

2. Banko bankroto bylą teismas iškelia tik jeigu yra priežiūros institucijos išvada dėl banko nemokumo.

Bankroto administratorium skirti nusprendėm parodžiusįjį.

Tai žinoma - juk jie, užsieniečiai, aiškiaregiai!

Vyriausybės siekiams skirti administratoriumi užsienietį trukdė Lietuvoje galiojantys įstatymai.

Tačiau praėjusią savaitę ūkio ministras pasirašė įsakymą, pagal kurį Lietuvoje dirbti gali Europos ekonominės erdvės bankroto administatoriai.

Tiek problemų.

Lietuva - teisinė valstybė, o vertėjų irgi turi.

„Kalbant apie Baudžiamąjį Kodeksą, jame užtenka straipsnių, kuriuos, nustačius asmenų kaltę, būtų galima jiems inkriminuoti. Nieko keisti nereikia“, - parlamentarams sakė LB vadovas.

Čia irgi neprastas prum prum prum.

Lietuva "Snoro" indėlininkų indėliams grąžinti pasiskolins virš trijų milijardų litų.

Liks menkesni galvosūkiai.

ES bankams gelbėti skyrė 3 trilijonus eurų (10,35 trln. litų).

Nors didesnė dalis ES valstybių savo bankams taikė finansinės pagalbos priemones, tačiau dauguma Centrinės ir Rytų Europos valstybių, tarp jų ir Slovakija, Rumunija, Lenkija, Lietuva, Estija ir Bulgarija, šių priemonių atsisakė.

Analitikai pažymi, kad nors krizė šio regiono šalis paveikė ne ką mažiau, negu likusias ES nares, tačiau jų bankus daugiausiai valdo Vakarų Europos bankai, o vyriausybės neturi tiek pinigų, kad galėtų skirti bankų gelbėjimui.

Anot V.Vasiliausko, Lietuvos banko valdyba išsamiai analizavo laikinojo administratoriaus pateiktus kelis galimus banko veiklos gaivinimo modelius.

Geriausias buvo bankroto modelis.

Įstatyme numatyta, kad indeliai turi būti kompensuoti per 20 darbo dienų. Indėlių draudimo įmonė šį terminą gali pratęsti 10 darbo dienų.

Tai reiškia, kad indėliai bus vėliausiai kompensuoti apie Naujuosius metus.

Trūksta 3,4 mlrd., skolinsis 3,3 mlrd.

Kainuos šitas modelis.

O kiek draudimas turi?

Zolfo Cooper, Employees 25 - 100
Revenue $1 - 10M.

Lietuvos banke dirba 800 darbuotojų, dabar tikrai negaliu pasakyti, keliais, keliolika ar keliais šimtais jų sumažėjo.

Šitokia emigracija - kaip gali žinot, kiek liko...

Bagotas biednam, o biednas bulvei skūrą lupa.

Švaistūnai, dėl to ir biedni!

Bagotas - razumnas, o biednas tai durnas.

JAK

Palūkanoms ne tik šitaip priešintasi.

Priešinamasi, lig šiol, taip pat ir šitaip.


The co-operative society Jord Arbejde Kapital (gera mintis:)) was founded in Denmark during the Great Depression in 1931.

$ yra Pasaulio rezervinė valiuta, kokia patapo po II WW Marshall plano dėka, kurio dėka USA pagaliau išlindo iš Didžiosios Depresijos, kuriai sukelti pakako 20-ties metų – nuo 1913-jų – kai $ ėmėsi spausdinti privatus bankas, trumpai vadinamas FED.

The society issued a popular local currency which was subsequently outlawed by the Danish government in 1933. In 1934 it founded an interest-free savings and loan system and a Local Exchange Trading System. Though both systems were forced to close, the savings and loan system reemerged in 1944. The experiments with JAK banking in Denmark inspired a group in Sweden to develop a non-profit named Jord Arbete Kapital - Riksförening för Ekonomisk Frigörelse (National Association for Economic Emancipation) in 1965. This pioneers' group developed the mathematical system based on saving points, called "balanced saving system". The association grew slowly at first and only received a banking license from the Swedish Financial Supervisory Authority at the end of 1997.

A membership of approximately 38,000 (as of november 2011) dictates the bank's policy and direction. The Board of Directors is elected annually by members, who are each allowed only one share of the bank. JAK Members Bank does not charge or pay interest on its loans, a principle it shares with Islamic banking. All of the bank's activities occur outside of the capital market as its loans are financed solely by member savings.

According to the JAK philosophy, economic instability is a result of the taking of interest.

JAK operates under the following premises:

The taking of interest is inimical to a stable economy

Interest causes unemployment, inflation, and environmental destruction

Interest moves money from the poor to the rich

Interest favours projects which tend to yield high profits in the short-term

The ultimate goal of JAK is to abolish interest as an economic instrument and to replace it with instruments that are in the best interest of people. First aim of the bank is to offer a feasible financial instrument to its members, sustainable for the environment and serving local economy.

Deposits are accepted and loans are given in Swedish Krona (SEK).

Čia bene silpniausia vieta.

Nes krona nuvertėja.

Tuo pačiu ir JAK'o narių pastangų rezultatai yra nusavinami.

Savinasi juos pinigų spausdintojai.

Be to, kaip ir čia, tikrosios sostinės valdytojai palieka besipriešinančius ruris platybėse.

Многие идеи JAK пересекаются с идеями немецкого экономиста Сильвио Гезеля о свободной экономике и свободных деньгах.

JAK banking is made possible by saving points system: members accumulate saving points during saving periods, they use saving points asking for a loan. The main idea is that one is allowed to take a loan for himself in the same measure he allows other people to have loans, saving into his account. For this reason (asking for a loan), earned saving points must be equal to spent saving points to ensure sustainability. If a member is borrowing more saving points than he has, he is obliged to continue accumulating so-called "aftersavings" during repayment period. "Aftersavings" are a fixed quota of money that one must save after his loan was given, so they can continue earning saving points. This way, at the end of the repayment period, earned saving points will be equal to spent saving points, and at that time he will be able to have back all his aftersavings.

Dėkui gerbiamam Gintarui, parašiusiam man apie JAK banką, taip pat už šias nuorodas.

Skolinimosi kaina

Už tai, kad skola nebuvo grąžinta laiku, pagrobėjai „įjungė skaitliuką“ ir skolą užaugino iki 2600 litų.

Dėl buvusios žmonos „įjungė skaitliuką“.

Įjungė skaitliuką stoties prostitutėms.

Чё машину у меня уганяешь??? Завтра не вернёшь потом две пригонишь! ПОНЯЛ??? )

"Skaitliukas" - nusikaltėlių išradimas?

Gal.

Šiandien tai - kasdienis mūsų principas.

Palūkanos – mokestis už naudojimąsi kito pinigais.

Tas pats "įjungtas skaitliukas".

Kuris paprastai skolininkui įjungiamas iškart, paskolinus pinigus.

Tik dabar tas skaitliukas užmaskuotas.

Valdžios žmonės ne tik nesako, kad mums jį "įjungtas skaitliukas", bet ir žodžio "palūkanos" vengia, užmaskuoja.

Supraskit - viskas kainuoja...

Skolinimosi kaina.

"Skolinimosi kaina" didelė kai "įjungiamas greičiau besisukantis skaitliukas".

O kokia skolinimo kaina?

Nevisada taip buvo.

Nevisuomet ir bus.

Ir ne visuotinio tinklo laikais žmonės sugalvodavo kaip tarpusavyje atsiskaityti be tarpininko su jo palūkanomis.

A tally (or tally stick) was an ancient memory aid device to record and document numbers, quantities, or even messages. Tally sticks first appear as notches carved on animal bones, in the Upper Paleolithic. A notable example is the Ishango Bone. Historical reference is made by Pliny the Elder (AD 23–79) about the best wood to use for tallies and Marco Polo (1254–1324) who mentions the use of the tally in China.

The single tally stick was an elongated piece of bone, ivory, wood, or stone which is marked with a system of notches (see: Tally marks). The single tally stick serves predominantly mnemonic purposes. Related to the single tally concept are messenger sticks (e.g., Inuit tribes), the knotted cords, khipus or quipus, as used by the Inca. Herodotus (c. 485–425 BC) reported the use of a knotted cord by Darius I of Persia (c. 521–486 BC). The rosary is a remnant of the technique represented in the knotted cord.


The split tally was a technique which became common in medieval Europe, which was constantly short of money (coins) and predominantly illiterate, in order to record bilateral exchange and debts. A stick (squared Hazelwood sticks were most common) was marked with a system of notches and then split lengthwise. This way the two halves both record the same notches and each party to the transaction received one half of the marked stick as proof. Later this technique was refined in various ways and became virtually tamper proof. One of the refinements was to make the two halves of the stick of different lengths. The longer part was called stock and was given to the party which had advanced money (or other items) to the receiver. The shorter portion of the stick was called foil and was given to the party which had received the funds or goods. Using this technique each of the parties had an identifiable record of the transaction. The natural irregularities in the surfaces of the tallies where they were split would mean that only the original two halves would fit back together perfectly, and so would verify that they were matching halves of the same transaction. If one party tried to unilaterally change the value of his half of the tally stick by adding more notches, those notches would not be on the other tally stick and would be revealed as an attempted forgery. The split tally was accepted as legal proof in medieval courts and the Napoleonic Code (1804) still makes reference to the tally stick in Article 1333. Along the Danube and in Switzerland the tally was still used in the 20th century in rural economies.

Priešinosi palūkanoms švabai savo ruris platybėse.


Priešinosi ir britonai.

The most prominent and best recorded use of the split tally was in medieval England as a tool of the Exchequer for the collection of taxes by local sheriffs (tax farmers "farming the shire"). The split tally of the Exchequer was in continuous use until 1826. In 1834, the tallies themselves were ordered to be burned in a stove in the Houses of Parliament, but the fire went out of control, setting the building afire.

Żywica

Żywica – substancja zawarta w niektórych roślinach, najczęściej w drzewach, szczególnie iglastych. Służy do zabezpieczania miejsc będących ranami drzewa. Żywica ma analogiczne znaczenie, co płytki krwi w ciele kręgowców. Barwa żywicy zależna jest od gatunku drzewa, z którego została pozyskana (od białej, przezroczystej do szarej).

Stanowi surowiec do produkcji naturalnej kalafonii i terpentyny. Z żywicy została wyprodukowana pierwsza na świecie guma do żucia.

Do żywic zaliczamy:

damarę, naturalną żywicę otrzymywaną z drzew rodzaju Shorea;

lakę, żywicę drzew lakowych;

gutaperkę, otrzymywaną z roślin z rodziny sączyńcowatych;

mirrę, wonną żywicę otrzymywaną z balsamowca mirra;

haszysz, wysuszoną żywicę z kwiatostanów konopi indyjskich;

balatę, z roślin z rodziny Sapotaceae;

sandarak, żywica uzyskiwana z drzew rodziny cyprysowatych;

bursztyn bałtycki, (jantar), kopalna żywica drzew iglastych.

Nazwa "bursztyn" pochodzi od niemieckiego bernstein (kamień, który się pali). Znany był od dawna pod różnymi nazwami:

sukcynit – nazwa geologiczna, pochodzi od succinum – sok, żywica drzewna;

Grecy nazywali ten kamień elektron (ηλεκτρον), co oznacza świecący i błyszczący;

Rzymianie nazywali bursztyn lyncurium, czyli mocz rysia, albowiem według legendy złocisty kamień powstał ze skamieniałego moczu tego drapieżnika;

succinum to łacińska nazwa bursztynu używana w farmacji. Powstała od łac. succus – sok;

Egipcjanie nazywali bursztyn sokal;

Arabowie anbar, ponieważ zapach pocieranego bursztynu kojarzył się z zapachem ambry;

Persowie nazywali kamień karuba – złoty rabuś;

Słowiańska nazwa jantar została przejęta od Litwinów, a ta od fenickiej nazwy jainitar – żywica morska.

Ačiū, finikiečiai!

Finikiečių abėcėlė (manoma, kad finikiečiai abėcėlinį raštą ėmė naudoti 1 000 m. pr. m. e.) faktiškai yra visų šiuolaikinių abėcėlių protėvis. Per jų jūrinę prekybą, finikiečiai paskleidė abėcėlę į Šiaurės Afriką ir Europą, kur ji buvo priimta graikų.

Finikiečiai plaukiojo irkliniais laivais: keleiviniais, transportiniais, kariniais dar vadinamais galeromis.

Sakai - angliavandenilinė medžiaga, gaminama kaip tam tikrų augalų (paprastai spygliuočių medžių) išskyros. Sakai vertinami už cheminę sudėtį ir medžiagas, gaunamas iš jų (lakai, klijai, smilkalai, kvepalai).

Suakmenėjusių sakų rūšis yra gintaras.