Politinformacija

Sovietmečiu darbovietėse, mokyklose, kariniuose daliniuose būdavo politinformacijos valandėlės. Visi susirinkdavo paliepti ir klausydavo, kaip politrukas, iš "centro" atvykęs ideologas ar koks politiškai "patikimas" bendradarbis aiškindavo politinę padėtį ir laikinus sunkumus vis gerėjančiame tarybinio žmogaus gyvenime.

"Nepatikimas" tų laikų žargonu reiškė - nesovietiškai galvojantis, vadinasi, galintis iškrėsti ką nors sovietiniam piliečiui neleistino.

Dabar šį politinformavimo vaidmenį atlieka masinio informavimo priemonės.

Labai nepriklausomos, tik neliečiančios tam tikrų temų.

Ir visuomenės nuomonės tyrinėjimo įstaigos, apklausiančios tūkstantąją visuomenės dalį, bet tos menkos visuomenės dalies nuomonę pateikiančios kaip visos visuomenės nuomonę.

Normos sąvoka skatina visuomenėje bandos instinktą.

Kas gi norės būti nenormaliu?

Todėl ir laikosi nurodytoj vietoj, toli nenubėga.

Tokiu būdu visuomenė demokratiškai valdoma.

Tik kad ir sovietmečiu, nepaisant politrukų politinformacijų, turėjom savo nuomonę...

Nobelio premijos laureatas J.Stiglitzas: „Europos pasirinktas kelias įveikti ekonominę krizę - teisingas“.

J.Stiglitzas :

- Iki šiol problema buvo ne ta, kad kai kurios euro zonos šalys elgėsi neatsakingai. Ispanija ir Airija prieš krizę turėjo netgi valstybės biudžeto perteklių. Pagal ES sutartis, šios šalys darė viską teisingai.

Problema buvo pačios sutartys. Jos neleido rinkai pačiai savęs reguliuoti.

Netvarkinga bankų sistema. Neatsakingai skolinant pinigus buvo žlugdoma Amerikos ir viso pasaulio ekonomika. Dėl to mes turėtumėme koncentruotis į finansų sistemos reformą. Mums reikia daugiau reguliavimo.

Šaunūs laikai ateina.

Pareguliuosim bankus!

Ir jie paskolins.

O kaip kitaip?

Pinigus juk skolina.

Tie, kas juos padirba.

Nes per mažai reguliavimo neleidžia rinkai pačiai savęs reguliuoti.

Akivaizdu, net akys pilnos vaizdų!


- Politikai ir akademikai JAV bei Europoje sutaria, kad sistemą reikia reformuoti iš pagrindų. Tačiau bankai turi pernelyg didelę galią.

?

Kas jiems suteikė tą galią?

Paklauskit politikų ir akademikų, žurnalistai.

Kol kas jie klausia kitko.

- Ar JAV laukia Graikijos likimas?

Laureatas atsako į šį sunkų klausimą.

- JAV situacija visiškai kitokia. Šalis įsiskolino savo pačios valiuta, kurią centrinis bankas teoriškai gali spausdinti kiek panorėjęs. ... Mes visuomet galėsime grąžinti savo skolas. ...

Ar tikrai?

Kaip įsitaisė pasaulio ekonomikos vairininkai, su laureatu sykiu!

Patogiai?

Sočiai?



:(

Na, mes tai mes, O ECB kodėl gi eurų negali spausdinti kiek panorėjęs?

Tuomsyk ir Europos (zonos) glėbin nuo penktadienio dar meiliau apkabinta Graikija niekuo nesiskirtų nuo JAV.

Lydekai paliepus, man panorėjus!

Nepaklausė šito žurnalistas laureato.

18. Ką pamiršo Riksbanko laureatas 18:01 07-28 IP: 84.15.185.123
Riksbanko – nes ponas J.Stiglitzas gavo ne Nobelio premiją, o Švedijos Riksbanko prizą už pasiekimus ekonomikoj, skirtą Nobeliui atminti, įteikiamą sykiu su Nobelio premija po to, kai 1968 metais tas Riksbankas Nobelio fondui davė daug daug pinigų.

Kaip sakė profesorius, kas galėtų paneigti tikimybę, kad tie pinigai Nobelio premijas dalinančiam Nobelio fondui netgi labai pravertė?

Tas aukščiau paminavotas ponas laureatas pamiršo plačiajai publikai pasakyti tai, kas pasakyta 16-me komentare, t.p. tai, kad $ yra Pasaulio rezervinė valiuta, kokia patapo po II WW Marshall plano dėka, kurio dėka USA pagaliau išlindo iš Didžiosios Depresijos, kuriai sukelti pakako 20-ties metų – nuo 1913-jų – kai $ ėmėsi spausdinti privatus bankas, trumpai vadinamas FED.

Spausdino spausdino, 1971-ais Pasauliui parodė Niksono špygą, atsisakydamas $ keisti į auksą, ir toliau spausdino, ligi šių dienų Pasaulinės Finansų Krizės.

Dar ponas laureatas pamiršo pasakyti, kad Pinigų Piramidėj $ tebėra jos viršūnėj, o šito finto dėka 2/3 USA ekonomikos sudaro vartojimo sektorius (tikrai jau Riksbanko prizo vertas oikonominis išradimas: )).

Na, pasakoti apie tokias knygas, kaip The Wall Street and the Rise of Hitler ekonomikos prizo laureatui gal ir neprivalu (o politologams, po Breiviko žudynių Norvegijoj kviečiantiems į Kryžiaus Žygį gal kiek ir nepatogu…).

– Šiomis dienomis vis labiau ginčijamasi dėl JAV skolos ribos. Kodėl ši riba apskritai egzistuoja, jei ji vis didinama?

– Iš tiesų skolos riba yra kvailas apribojimas...

Ūkio mokslų laureatas šneka.

– Kodėl JAV turtuoliai nemoka beveik jokių mokesčių?

– Jie ne tik nemoka beveik jokių mokesčių, bet ir įsisavino visus ekonominius pastarųjų 12 metų laimėjimus.

Dabartinėje politinėje sistemoje turtuoliai gali politiką nusipirkti – aukodami rinkimams, lobizmu ir t.t. Jiems labiau atsiperka investicija į Vašingtoną, nei į realią ekonomiką.

Kaip rusai sako, а морда не треснет?