Lietuvių kalbos žodyne šaknį "judo" turi šie žodžiai:
1 judošìnis sm. (2) keik. judošius, bjaurybė: O tu, judošìni, jau įsiėdei tu man į gyvas mėsas! Gs. I, tu, judošìni! Alk.
2 judošìnis, -ė adj. (2) Šts → judošius 1: Šitai judošìnis darbas, tep judošius daro Dglš.
judošỹstė sf. (2) NdŽ išdavystė, niekšybė: Judošystė liks visuomet smerkiama rš.
judõšiškas, -a adj. (1) NdŽ išdavikiškas, niekšiškas: Partijos koviniai lapeliai rodė buržuazinių nacionalistų judošiškus darbus (sov.) sp. Šovė galvon judošiška mintis rš.
judošiuoti, -iuoja, -iavo intr. išduoti savuosius draugus: Vienas yra kelias: nejudošiuoti, savųjų neparduoti Vaižg.
judõšius (l. judasz) scom. (2) Gs
1. žr. judas: Tarp mūsų pačių sukinėjos judošius, ir mes jo darbų nematėm rš.
2. toks keiksmažodis; plg. velnias, kelmas: Judošius ir karvė, kad taip gyliuo[ja] Trk. Dėsli buvo judošius (apie vištą), o nebdeda, išsidėjo Lk. Kas ten buvo avims kurs judošius, kad išsimetė? Šts. Tie seniai, judošiai, visada perdeda! Žem. Kas čia per sustojimas po velnių judošiuose! Vlkv. Naktimis liuobu patį judošių suverpsu (labai daug) Šts. Išlupkite akeles ir parneškite tam judošiui urėdui BsPII31. Judošiau, kur bėgi? JD655. Judošaiti, ar neisi į vidų, jug nušalsi! Skd.
×judoška sf. žr. judošius 2: Kapinelės judoškelės, išmonijot mano dukrelę (iš raudos) Tvr.
judõškailis sm. (1) keik. plg. judošius 2: Ak tu, judõškaili! KlvrŽ. Ak tu, judoškaili, ką tu padarei! Skd.
×judõšnasis, -oji smob. žr. judošius 2: Šeškas judošnasis vištą sudraskė Rt. Ar judõšnasis čia važiuos, kad kelius taisot? Nt.
judošpentis sm. toks keiksmažodis: Judošpenti tu! Skdv
judõšvelnis sm. (1) Varn žr. 1 judošinis.
Iš lenkų judasz.
jùdas sm. (2); rš juda, išdavikas.
Kaip dabar civilizuotieji sakytų, afroamerikietis.
Na va, negi dar vienas...
Lietuvių kalbų žodynas ir judėjų nepažįsta.
Tik žydus.
Judėjas (hebr. yehudi 'žydas') - judaizmą išpažįstantis asmuo. Klaidingai manoma, kad sąvokos žydas ir judėjas reiškia tą patį, nes karaimai irgi yra judėjai (jie irgi išpažįsta judaizmą (žr. karaimų judaizmas)), bet karaimai nėra žydai, tai visiškai kita tauta su kitokiais papročiais ir žodinėmis tradicijomis. Tam tikrą judaizmo formą išpažįsta ir Samariečiai.
Žodis judėjas yra kilęs iš hebr. yehudi 'žydas'. Pavadinimas hebrajiškos (žydiškos) kilmės, nes judaizmas yra prigimtinė žydų religija, o karaimai šią religiją priėmė tik VIII-X a.
Kai kuriose kalbose yra vienas žodis skirtas ir judėjui ir žydui įvardinti, pavyzdžiui, - anglų kalboje žodis jew reiškia ir "judėjas", ir "žydas".
Kiek bebūtų painu, judofobija gąsdinama.
Vadinasi, yra ir judofilija.
Iš kur ji mūsų kraštuose?
960 A Jewish merchant from Spain, Ibrahim Ibn Jaqub (Abraham ben Jakov), travels to Poland and writes the first description of the country. Jewish traders are very active in Central Europe. Mieszko I mints coins with Hebrew letters on them, though some attribute the coins to the times of Mieszko the Old.
1343 Persecuted in Western Europe, the Jews are invited to Poland by King Casimir the Great.
Paskutinysis iš Piastų.
After massive expulsions of Jews from the Western Europe (England, France, Germany, and Spain - judofobai!!! antisemitai!!!), they found a refuge in the lands of the Polish-Lithuanian Commonwealth. During the Jagiellon Era Poland became the home to Europe's largest Jewish population, as royal edicts warranting Jewish safety and religious freedom from the 13th century contrasted with bouts of persecution in Western Europe, especially following the Black Death of 1348–1349, blamed by some in the West on Jews themselves. Large parts of Poland suffered relatively little from the outbreak, while the Jewish immigration brought valuable manpower and skills to the rising state. The greatest increase in Jewish numbers occurred in the 18th century, when Jews came to make up 7% of the Polish population.
Polish, because senieji prūsai, nuog kurių praprusom kadaise, senovėj gyvenę šiaurės Lenkijoj, o lenkai Lenkijon iš kažkur VI a. atėjo.
O lig tolei - nežinia...
Dar įdomu - Kazimieras Didysis judėjus tik 1343 metais atsikvietė, kai anuos negeri Vakarų Europiečiai (judofobai!!! antisemitai!!!) išvijo, o bet tačiau jau pirmosios lenkiškos monetos, Lenkijos įkūrėjo, Piastų dinastijos pradininko Mieszko I, dar X amžiuj, hebrajiškais rašmenim iškaltos.
Laiko mašina!
1501 King Alexander of Poland readmits Jews to the Grand Duchy of Lithuania.
Readmits, nes buvo išvijęs - antisemitas!!! judofobas!!!
Prasiskolino...
Gal labai nabožnas buvo?
Betgi matai, judėjai sykiu su božnica mūsuosna atėjo, Vatikanas draudė savo avelėms skolinti pinigus už palūkanas, o judėjams mūsų anų laikų valdovai netgi tokias privilegijas suteikdavo.
Na, bet čia sąmokslo teorija; netyčia taip nutiko...
Bet vėliau Aleksandras suprato, kad be gaivinančio žydų kapitalo poveikio (grįsto mūsų godumu) sunkių karų su Maskva bei nuolatinių grobiamųjų Krymo totorių puldinėjimų nualintą LDK ūkį gali ištikti tikra katastrofa
1648 Jewish population of Poland reaches 450,000 or 4,5% of the whole population. In Bohemia Jews number 40,000 and in Moravia 25,000. The worldwide Jewish population is estimated at 750,000.
1750 Jewish population of Poland reaches 750,000 or 8,0% of the whole population. The worldwide Jewish population is estimated at 1,200,000.
„Važiuok uždarbio į Lodzę, Varšuvą, Odesą, o išminties – į Vilnių“.
Iš ten ir judofilija.
Abi to meto Lietuvos partijos – katalikai ir protestantai palaikė Vladislovą.
1632 King Ladislaus IV of Poland forbids Anti-Semitic books and printings.
Visiems buvo garantuota visiška tikėjimo laisvė.
Vilniuje buvo atstatyta Perkūno šventykla.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą