Kadangi gyvenu Šveicarijoje, pamaniau (tiksliau mano mama pamanė), kad tokią knygą tikrai verta paskaityti – Šveicarija komunisto akimis. Knyga perleista 1985 m. bet ankstesnis leidimas buvo 1974 m. Viena mintis man netelpa galvoje: ką galvojo tarybinis žmogus paskaitęs tokią knygą??? Nepaisant to, kad kapitalistinė sistema pasmerkta žlugti, darbininkų klasė kartais vargsta, tokių gražių dalykų apie Šveicariją parašyta! Ir gamtos grožis, ir miestų tvarka, ir darbo kultūra, ir gėlės visur, ir baseinai, ir kavinės, ir muzika, kelionės, lyginama kaip Londone kaip Paryžiuj. Nežinau, man čia gyvenant paskaičius užsinorėjo aplankyti Šveicariją
Šiaip, reikia pripažinti, kad parašyta vis tik su meile šitai šaliai ir gražiai, daug tiesos, įdomių faktų, gerų nuotraukų įdėta, smagių karikatūrų (daugelis ir faktų, ir nuotraukų, ir karikatūrų idealiai tinka šiandienai, net problemos kai kurios nė kiek nepasistūmėjo). Labai patiko įžanginis trijų išgalvotų šveicarų pokalbis.
Įdomios savotiškai ir dalys apie Leniną Šveicarijoje (mokykloj manęs tokių nesąmonių jau nebemokė) (lūžau iš aprašymo, kaip kažkokia moteris prisimena, koks dėdė Volodia buvo nuostabus ir mitrus ir kaip kartą grakščiai miške šokinėjo per kelmus ar kažką kitą), visokius raudonuosius Šveicarų (ir dabar kūjų ir pjautuvų lipdukų Ciūriche pilna), o skyrių apie tai, kaip TSRS ir JAV derėjosi Ženevoje dėl nusiginklavimo tai jau tik prabėgom perskaičiau, nes toj vietoj jau tiek propagandos pripilta, kad nervai nebelaikė. Dar knygos dėka pagaliau prisiruošiau pažiūrėti kur gi tas Leninas gyveno ir dar keletą dalykų numačiau aplankyt arba pasidomėt.
Šveicarų piramidės.
Įdomu.
Ne bet kas sovietmečiu Šveicarijoj gyveno, piramides ten matė ir apie jas ir šveicarus knygas rašė.
Ir ne bet kieno knygas sovietai spausdino, tuo labiau tokias.
Justas Paleckis (1899 m. sausio 22 d. Telšiuose – 1980 m. sausio 26 d. Vilniuje) – Lietuvos žurnalistas ir politikas, laikinasis okupuotos Lietuvos prezidentas, aktyviai prisidėjo įvedant tarybinę santvarką Lietuvoje.
1940 m. okupavus Lietuvą SSRS valdžios valia paskirtas Lietuvos Respublikos premjeru, o A. Merkiui atsistatydinus – prezidentu, nors toks paskyrimas prieštaravo Lietuvos Respublikos konstitucijai. 1940 m. liepą oficialiai įstojo į komunistų partiją. 1940 m. liepos 16 d. kartu su Mečislovu Gedvilu sankcionavo ministro pirmininko A. Merkio bei užsienio reikalų ministro J. Urbšio bei jų šeimų ištrėmimą.
Jei paklaustume bet kurios kartos Lietuvos piliečio, kokias asociacijas jam kelia Justo Paleckio pavardė, labiausiai tikėtinas atsakymas būtų toks: 1940-ieji, sovietų okupacija, iš Maskvos parvežta Stalino saulė.
Kaip atsitiko, kad nusigyvenusio bajoro sūnus, laisvoje šalyje nuėjęs kelią nuo pameistrio ir spaustuvės darbininko iki žinomo publicisto, leidėjo ir naujienų agentūros ELTA direktoriaus, išmušus lemtingai valandai sąmoningai nuėjo drauge su fanatiškais komunistais ir atvirais savo valstybės priešais?
Vienas Laisvės alėjoje gyvenęs pulkininko Kazio Škirpos bičiulis prisimena, kad J.Paleckis nuolat skolindavosi pinigų iš daugybės pažįstamų, tačiau dažnai nepajėgdavo skolų grąžinti. Šiaip ar taip, ketvirtojo dešimtmečio pradžioje kairysis žurnalistas jau nuolat mynė sovietų pasiuntinybės slenkstį.
Mūsų europarlamentaro tėvas.
Socialistas sūnus šokiravo komunistą tėvą...
Europarlamentaras yra PES frakcijos narys.
Mūsų atstovas Europos parlamente.
Kad Potsdamo konferencijoje Karaliaučiaus žemes TSRS gavo todėl, kad įrodė, jog jos yra vakarų lietuvių žemės, o Lietuvos TSR tokių mūsų piliečių, kaip Justas Paleckis, dėka buvo TSRS dalis, mūsų atstovas Europarlamente, TSRS diplomatas, mums nepasakojo.
Apie mokslinį straipsnį
П.И.КУШНЕР (КНЫШЕВ). ЭТНИЧЕСКИЕ ТЕРРИТОРИИ И ЭТНИЧЕСКИЕ ГРАНИЦЫ,
publikuotą moksliniame žurnale
АКАДЕМИЯ НАУК СССР, ТРУДЫ ИНСТИТУТА ЭТНОГАФИИ ИМ. И.И.МИКЛУХО‒МАКЛАЯ, НОВАЯ СЕРИЯ, ТОМ XV, ИЗДАТЕЛЬСТВО АКАДЕМИИ НАУК СССР, МОСКВА ― 1951,
kuriame (beveik trijuose šimtuose puslapių) įrodoma, kad dabartinė Kaliningrado sritis ‒ tai vakarų lietuvių žemės, irgi nepasakojo.
Nepasakojo kad šis straipsnis buvo parašytas Taft rinkiminės kovos su Eisenhower proga, mat Robert Taft šnekėjo atimsiąs Kunnegsgarbs žemes iš TSRS.
Na, tarkim, sovietmečiu mūsų europarlamentaras apie tai mums nepasakojo, nes buvo sovietinis diplomatas.
Kai iš Maskvos mums (mes gi šiaip litvinai, visai ne kokie nors Potsdamo derybininkai) šnekėjo, kad "Калининградская область - исконно русская земля!", jis galva linksėjo, nes vadovavosi, kaip dabar Riomery mokina, "protingumo principu" .
Todėl pasakojo mums ne apie mūsų vakarines žemes, bet apie šveicarų piramides.
Bet kieno tarptautininkas jis yra dabar, jeigu ir dabar to mums nepasakoja?
Juk Potsdamo konferencija Karaliaučiaus žemes Tarybų Sąjungai valdyti davė penkiasdešimčiai metų, kurie baigėsi 1995–tais.
Ima rastis paslėptieji raštai, atsiras ir pilnas tekstas, su iliustracijom, iš kurio visiems bus visiškai aišku, kad mūsų žemes TSRS, o po jos žlugimo Rusija, 50 metų valdė todėl, kad įrodė, jog jos yra mūsų.
Nes buvom rusų.
Senai laikas ir šitą klaidą ištaisyt - ne rusų.
Tų, kas rusus valdė.
Ir mus.
Прусским литовцам не разрешалось переехать в Литовскую ССР из-за опасения того, что в будущем Литва может предъявлять претензии на территорию Малой Литвы.
???
Antroji Knyševo straipsnio dalis (pirmojoje kalbama apie tyrimų metodologiją) yra išleista lietuviškai Amerikoj.
Tai va.
Buvo Piastų dinastija.
Tie buvo Carl Paleske*.
Dabar yra Paleckių dinastija.
Vieni jos dėka Sibirą pamatėm, kiti apie Šveicarijos piramides sužinojom.
Šiandien ji Europai mūsų vardu šneka, Pasaulį Lietuvai rodo ir revoliucijon mumi veda.
Atleidus valstybinės naujienų agentūros ELTA direktorę Magdaleną Avietėnaitę, J.Paleckio paskyrimas į jos vietą atrodo visiškai suprantamas...
Atrodė suprantamas.
* Šiandien, 2012 metų rugsėjo 18-tą, pastebėjau, kad Google Vertėjas "persigalvojo" ir vietoj Mska Carl Paleske ėmė versti Mska Carl Plaskow.
Įdomu ir tai, kad jo statistika pasikeitė verčiant į visokias kalbas.
Fast job?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą