Kas Territoire des Chevaliers Teutoniques čia įtaisė?
Gal dryžiais žymėti plotai paaiškina, kodėl Žalgiry mūsų pusėj kovėsi "a contingent of Tatars of the Golden Horde, under the command of the exiled Khan Jalal ad-Din"?
Kodėl negirdėt apie L'Empire Lituanien?
Paskaitykim, kas rašoma su Atviros Lietuvos Fondo pagalba išleistoje 1365 puslapių knygoje Norman Davies. Europa: istorija. Vaga, 2002, citata iš 437 psl.:
[Pradžioj įžanga: Около 960 года Мешко стал князем небольшого польского княжества Великая Польша с центром в Гнезно. Kunigaikštis Meška (Mieszko) I (valdė iki 992 m.) 966 m. buvo čekų pakrikštytas su dvaru ir laikomas pirmuoju krikščionišku Lenkijos valdovu (pagoniškų Lenkijos valdovų nemini); ir pinigai jo buvo čekiški. ...... Lenkiją vėl suvienijo Kujavijos, Lenčycos ir Sieradzo kunigaikštis Vladislovas I Lokietka. 1320 m. jis ištekino dukterį Elžbietą už Vengrijos karaliaus Karolio Roberto, 1325 su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino dukterimi Aldona apvesdino sūnų Kazimierą, kuris stiprino valstybę, kuriam laikui nutraukė karus su Čekija ir Vokiečių ordinu.]
Po 182 feodalinio susiskaldymo metų ją (Lenkiją) suvienijo į gyvybingą karalystę Vladislovas Lokietka (valdė 1320-1333 m.). Apsilankęs Romoje jubiliejaus proga, jis gavo iš popiežiaus karūną (simply). Lokietkos sūnus Kazimieras III Didysis (valdė 1333-1370 m.) ... priėmė iš Vokietijos bėgančius žydus ir taip padėjo pagrindus didžiausiai Europoje žydų bendruomenei. Liudviko I Anžujiečio valdymas buvo pažymėtas Košicės statuto (1374), davusio lenkų bajorams tokias pat teises, kokias turėjo vengrų bajorai. ... Tačiau pats svarbiausias įvykis buvo Liudviko dukters Jadvygos, jau turėjusios rex Poloniae titulą, vedybos su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Jogaila.
438 psl.:
Jogailaičiai greit įsitvirtino kaip galinga jėga. Ateitį jiems garantavo kryžiuočių ordino sutriuškinimas Žalgirio mūšyje 1410 metais. Vienai šeimos atšakai valdant Vilniuje (gali pamanyt, kad Vytautas Didysis toj storoj istorijos knygoj skelbiamas besantis Jogailaičiu), o kitai Krokuvoje (pamiršo autorius paminėti, kad nuo 1411 metų Krokuva - Malopolskos sostinė), Jogailaičiai buvo didžiausios krikščioniškojo pasaulio valstybės valdovai.
Nesunku tuo patikėti net ir nepridėjus žemėlapyje prie L'Empire Lituanien žemių Royaume de Pologne plotų - palyginkit su Šventosios Romos Imperijos valdom.
Tai kodėl ten - imperija, o čia - ne imperija?
Todėl, kad karūną turėjo Jogaila.
Popiežiaus duotą.
O, pakol neapsikrikštijom, valstybės neturėjom.
Ją mums įkūrė irgi iš ten pat karūną gavęs Mindaugas.
Būtų negavęs, matyt, ir neturėtumėm mes Lietuvos valstybės.
Ir, aplamai, mes, blogiečiai, atsiradom tik tada, kai trinktelėjom gerajam atėjūnui.
Todėl Vytautas su ALF pagalba išvis pradingsta Jogailos šešėly, o ir Matejka, galima pamanyt, bus apsirikęs Vytautą Žalgirio mūšio centre nutapydamas: the Lithuanian units were commanded directly by Grand Duke Vytautas, who was second in command ... pirmą komandyrių gal reikėjo tapyti centre?
Užėmus vokiečiams Liubliną, gestapas intensyviai ieškojo paveikslo...
Nes labai jau tasai paveikslas neteisingas ... o gal dėl šito?
Leonas I buvo pirmasis imperatorius, gavęs karūną ne iš karo vado, kokia buvo Romos tradicija, bet iš Konstantinopolio patriarcho, taip ženklindamas bažnytinę hierarchiją.
O kokia buvo mūsų tradicija?
Kam įdomios mūsų tradicijos...
Taigi, jei L'Empire Lituanien būtų buvus, jos imperatorium tais laikais būtų Vytautas.
Betgi jis apsikrikštijo, taip išeitų, Romos katalikų, o ne Rytų krikščionių, stačiatikių, bažnyčioj; o vienoj religinėj erdvėj imperatorius - vienas.
Užimta, Žygimantas užėmė.
O, jei nepamiršom, pakol buvom nekrikštai, pagonys, valstybės neturėjom.
Mindaugas ją, Lietuvą, įkūrė, Vytautui gi su karūna nepasisekė (nors imperatorius Žygimantas nesyk ją siūlė, pirmąsyk Žalgirio mūšio išvakarėse, kažkodėl), o labiausiai Lietuvą išgarsino Jogaila (vis 438 psl.):
Nors Romos katalikybė - vyraujanti kultūrinė (!) jėga, o lenkų kalba vis labiau tapo valdančiosios bajorijos jėga, Jogailaičiai valdė daugiatautę bendruomenę, kurioje stipriai reiškėsi lenkų, rusinų ir žydų interesai. (Lietuvių kultūra pasitraukė į valstiečių mases valstybės šiaurės rytuose.) Jogailos sūnus Vladislovas III (mirė 1444m.) valdė Vengrijoje ir Lenkijoje; jis žuvo kryžiaus žygyje prie tolimosios Varnos. Jo vaikaitis Kazimieras Jogailaitis (valdė 1445-1492), vedęs Habsburgų dinastijos atstovę, buvo vadinamas "Europos seneliu" (prisiminkim ir antipopiežiaus šventuoju bei "Pater Europea" paskelbtąjį). Ir iš tikrųjų, kai jis 1492 metais mirė, tai atrodė, kad jo palikuonims lemta paveldėti visą žemę.
Kryžiaus žygis, pasirodo, buvo prieš turkus, o ir "Europos senelis" buvo Jogailos sūnus, o ne vaikaitis.
Ir patsai Vladislovas III mūsiškai - Gediminaitis.
Nekrikšto Gedimino ainiai nedaug kam įdomūs.
Dar grįžkim į 438 psl.:
Gan keista - kai 1387 Vilniuje buvo kertami šventieji ąžuolai, tai ne paskutinioji krikšto ceremonija (!!!) Europoje. Tuo metu Lietuvos sritis Žemaitija buvo okupuota kryžiuočių ordino (vėlgi Pirmojo Reicho siųsto), kuris neskubėjo jo krikštyti (!!!).
Sekės gi žemaičiams!
Pakol lietuviai Vilniuj kirto šventuosius ąžuolus, žemaičių ąžuolynus kryžiuočiai pasaugojo.
Taip ši sritis liko pagoniška, kol 1417 metais jos vėl neatgavo lietuviai.
Čia tai jau nepasisekė...
Praslinkus vienuolikai amžių nuo Konstantino, atėjo galas tokiai ilgai pagoniškosios Europos istorijai.
Ačiū 1365 psl. storumo knygai už išaiškinimus ir Sorošui, kad pinigų tai knygai nepagailėjo.
Toj nebe pagoniškoj Europoj L'Empire Lituanien neliko vietos.
O senaisiais laikais Europoj nebuvo imperijų išvis.
Pažiūrėkit į žemėlapius.
Ir vadinosi senovėj Europa kitaip.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą