„Graikijoje, kur Centrinis bankas nesugebėjo palaikyti valstybės iniciatyvos, valstybės skola privatiems asmenims (kaip kompanijoms, tai ir fiziniams asmenims) stabdo ekonomiką, stiprindama defliacinių jėgų spaudimą, juntamą nuo 2008-ų metų. Toks įsiskolinimas penkerių metų bėgyje stabiliai laikosi virš 3% BVP žymos. Šis reiškinys – tuo pačiu ir priežastis, ir pasekmė to, kad stabdomi mokesčių mokėjimai valstybei“, – rašo eks-ministras.
„Tam, kad išspręstume šią problemą, mes pasiūlėme paprastą idėją – leisti savitarpio daugiapusį įsiskolinimų atsiskaitymą tarp valstybės ir privataus sektoriaus, tam panaudojus jau egzistuojančią mokesčių tarnybos mokėjimų platformą, – tęsia jis.
Mokesčių mokėtojai, ar privatūs asmenys, ar organizacijos, būtų gavę galimybę sukurti rezervines sąskaitas, į kurias būtų įskaitomai valstybės įsiskolinimai jiems. Šiuos kreditinius vienetus jie galėtų nuskaityti nuo savo rezervinių sąskaitų arba valstybei (kaip mokesčius), arba į bet kokią kitą rezervinę sąskaitą“.
Varoufakio nuomone, jei šios priemonės būtų buvusios įgyvendintos, „graikiškoji ekonomika akimirksniu būtų įgavusi svarbią manevro laisvę, egzistuojančios europinės monetarinės sąjungos rėmuose. Antrajame etape (jo apsvarstyti kaip reikia mes nespėjome) būtų atverta prieiga prie sistemos per papildinius sumaniuosiuose telefonuose ir asmens duomenų patvirtinimą – tuo pačiu tas garantuotų platų jos paplitimą… Ko pasekoje mes gautume patikimą iš finansinio požiūrio taško valstybės [vertybinių popierių] likvidumo padidėjimą ir galėtume greičiau grįžti į kapitalo rinkas“.
Liepos 6, kai ministras savo pareigas ir reikalus perdavinėjo savo „įpėdiniui“, jis pranešė jam ir apie aukščiau aprašytą planą, „tačiau niekas iš žurnalistų to nepastebėjo“, rašoma straipsnyje. Tačiau, kai ta pati informacija buvo aptikta nutekėjusioje į MIP medžiagoje, kalbant apie Varoufakio telefoninę konferenciją su tarptautiniais investuotojais, spaudoje „prasidėjo linksmybės“, pastebi jis.
„Aš, žinoma, suprantu kilusį tarp žurnalistų ažiotažą dėl atskirų ano pokalbio elementų, iš dalies dėl to, jog teko svarstyti nestandartinius, prieigos prie mano paties ministerijos kompiuterinės sistemos metodus, tačiau iš visuomenės intereso požiūrio taško yra svarbus tik vienas aspektas.
Kreditorių „Trojka užkrovė atstumiančius apribojimus nacionaliniam suverenitetui, kurie palietė ir graikų ministrus – jiems užvėrė prieigą prie kai kurių, jų ministerijų skyrių, kurie turi sprendžiamąją reikšmę inovacinės politikos realizacijai.
Kai suvereniteto praradimas, išeinantis iš nepakeliamos valstybės skolos, veda prie to, kad ir be šito sunkią naštą tempiančios valstybės turi vykdyti neoptimalią politiką, tampa aišku: €uro valstybėje kažkas pūva“, – deda tašką autorius.
.jpg/800px-Phasianus_colchicus_2_tom_(Lukasz_Lukasik).jpg)
.jpg)
