Toliau rašo kaip užkariautojai tvirtinosi užkariautoje žemėje.
К счастью, Даниил успел заключить мир с Князьями Литовскими, Жмудскими, Латышскими, и мог наемным их войском устрашить собственные владения Лешковы… Laimei Danilas spėjo sudaryti taiką su lietuvių, žemaičių ir latvių kunigaikščiais ir su samdyta jų kariuomene nusiaubė nuosavą lenkų žemę...
Vienu žodžiu Danilas sudarė taiką su lietuvių, žemaičių ir latvių kunigaikščiais, juos pasamdė ir su samdyta kariuomene užpuolė nuosavą lenkų žemę. Danilas atsiėmė iš vengrų ir lenkų visas savo valdas. Šitame kare įdomiausia yra sutarties tarp Danilo ir lietuvių, žemaičių ir latvių sudarymo aprašymas:
В то же время прислаша Князьи Литовские к Великой княгини Романовой, и к Данилови, и к Василькови, мир дающи. Бяху же имена Князей: се старший Живиньбуд, Довьял, Довьспруик, брат его Мидог, брат Довьялов Великаил; а Жемоитскый Князь Эрдвиль, Выкынть Арусковичь, Кинтибуд, Вънибуд, Бутовид, Вижеивь и сын его Вишли, Китений, Пликосов Асебулевичь, Вишимунт, его же уби Мидог и жену его поял и братью его побил, Эдивила, Съпрудейка; а се князи из Лотвы: Юдькы, Пукыйкь, Бикши, Ликейкь. Вси мир даши Данилови и Василькови и бе земля покойна. Ляхом же не престающим пакостящим и приведе на ня Литву, и много убийства сътворишась в них.
Tuo metu atvyko lietuvių kunigaikščiai pas didžiąją kunigaikštienę Romanovą, pas Danilą ir pas Vasilką ir davė jiems taiką. Sakau kunigaikščių vardus: vyriausiasis Živinbudas, Daujala, Dausprungas, jo brolis Mindaugas, Daujalos brolis Viligaila; žemaičių kunigaikštis Erdvila, Vykintas, Kintibudas, Venibudas, Butvydas, Vyžeivis ir jo sūnus Vyžlis, Gintenis, Plikis, Višimantas, jį užmušė Mindaugas ir paėmė jo žmoną ir jo brolius sumušė, Gedvila, Sprudeika; o šitie Latvijos kunigaikščiai: Judikis, Bukeika, Bikšis, Ligeika. Visi davė Danilui ir Vasilkui taiką ir žemė buvo rami. Lenkams nenustojant pulti atvedė pas juos lietuvius (t.y. Lietuvos kariuomenę) ir daug jų užmušė.
Vardus gal būt ir neteisingai išverčiau, nes rusiškame tekste jie labai iškraipyti. Svarbiausia yra tai, kad vyriausiasis vadovas Živinbudas. Jis delegacijos vadovas. Toliau išvardinti delegacijos nariai lietuvių, žemaičių ir latvių kunigaikščiai. Visa delegacija vienos valstybės vardu sudarė taikos sutartį. Taip pat buvo sudaryta ir sąjungos sutartis. Tiesiai šviesiai sakoma – Danilas atsivedė lietuvių kariuomenę (Литву) ir sumušė lenkus. Nevardija atskirai lietuvių, žemaičių ir latvių, o visus vadina vienu žodžiu Litva. Iš sutarties teksto aiškiausiai matyti, kad lietuviai, žemaičiai ir latviai sudarė vieną valstybę. Todėl ir delegaciją atsiuntė vieną ir visi kartu sutartį sudarė, ir po to atsiuntė Danilui į talką kariuomenę, kuri metraštyje vadinama „Litva“.
Medžiagą apie taikos sutartį su Danilu paėmiau iš veikalo: Н.М.Карамзин, История Госудрства Российслого, Тома II-III, издательство „Наука“, Москва, 1991, puslapiai 454 ir 594. N.Karamzino „Rusijos valstybės istorija“, iš viso 12 tomų, buvo išspausdinta 1815 metais. 1991 metais leidimas buvo pakartotas. N.Karamzino veikalas yra naudingas tuo, kad jame yra pateikiami šaltiniai neversti, o žodis žodin taip kaip parašyta metraščiuose. Netgi kalba palikta senovinė. Aš irgi nurašiau nuo N.Karamzino. taip kaip parašyta metraštyje, o po to išverčiau. Cituotas tekstas ir vertimas parašyti kursyvu.
Dabar pažiūrėkime kaip tą patį metraštį į lietuvių kalbą išvertė Alfredas Bumbliauskas. Jo knygoje (Alfredas Bumbliauskas, Senosios Lietuvos Istorija 1009 -1795, R.Paknio leidykla, 2005) 33 puslapyje to pačio teksto vertimas: „Dievui liepus, atsiuntė Lietuvos kunigaikščiai didžiajai kunigaikštienei Romanienei ir Danieliui bei Bazilijui taiką suteikdami. O lietuvių kunigaikščių vardai buvo: vyresnieji - Živinbudas, Daujotas, Dausprungas, jo brolis Mindaugas, Daujoto brolis Viligaila; o žemaičių kunigaikščiai – Gerdvilas, Vykintas; o Ruškaičių – Kintibutas, Vembutas, Butautas, Vyžeitis ir jo sūnus Velžys, Kitenis, Plikienė; o štai Bulioniai – Vismantas, jį gi nužudė Mindaugas ir jo žmoną pasiėmė, ir jo brolius užmušė – Gedvilą ir Sprudeikį; o štai kunigaikščiai iš Deltuvos – Juodikis, Buteikis, Bikšys, Lygeikis. Šieji visi suteikė taiką kunigaikščiui Danilui ir Baziliui, ir buvo žemė rami.“ Sulyginkime A.Bumbliausko vertimą su metraščio tekstu. Aiškiai matosi , kad A.Bumbliauskas metraštį išcezūravo. 1) Visų pirma – rusų vardai ne Danielius ir Bazilijus, Daniil ir Vasilij. Taip buvo seniau, taip yra ir dabar.
2) Metraštis rašo, kad vyresnysis buvo vienas. Tai Žvinbudas. Tiesiai šviesiai rašo старший Живиньбуд, t.y. vyriausiasis Živinbudas ir toliau vardija visus kituso A.Bumbliauskas iš vienaskaitos старший padarė daugiskaitą „vyresnieji“
3) Metraštyje nėra jokių Bulionių ir Ruškaičių. Visi žemaičiai ir tiek. A.Bumbliauskas iš piršto išlaužė Bulionius ir Ruškaičius.
4) Metraštyje parašyta, kad Mindaugas nužudė Višimantą ar Vismantą, paėmė jo žmoną ir sumušė jo brolius, bet nesako kiek tų brolių buvo ir jų vardų nerašo, o toliau vardija žemaičių kunigaikščius. O A.Bumbliauskas žemaičių kunigaikščius Gedvilą ir Sprudeiką padaro Višimanto broliais.
5) Metraštyje nėra jokios Plikienės. Ten parašyta taip „Пликосов Асебулевичь“. Aiškiai matosi, kad kažkoks Plikis, bet jokiu būdu ne Plikienė. A.Bumbliauskas aiškiai vyrišką vardą „Пликосов Асебулевичь“ verčia „Plikienė“, t.y. iš vyro padaro moterį.
6) Toliau dar gražiau. Metraštyje rašoma а се князи из Лотвы: Юдькы, Пукыйкь, Бикши, Ликейкь, t.y. o šitie Latvijos kunigaikščiai: Judikis, Bukeika, Bikšis, Ligeika. A.Bumbliauskas visus Latvijos kunigaikščius pavertė Deltuvos kunigaikščiais.
Toliau metraštyje rašoma, kad Danilas pasamdęs lietuvių, žemaičių ir latvių kariuomenę įveikė savo priešus lenkus. Samdytą lietuvių, žemaičių ir latvių kariuomenę metraštis vadina vienu žodžiu - „Litva“. Šito A.Bumbliauskas jau neverčia. Skaitant metraščio originalą akivaizdu, kad vyriausiojo Živinbudo vadovaujama delegacija sutartį su Danilu sudarė vienos valstybės vardu. Dėl to po sutarties sudarymo Danilui į talką nuvyko visos valstybės kariuomenė, t.y. lietuvių, žemaičių ir latvių (...Даниил успел заключить мир с Князьями Литовскими, Жмудскими, Латышскими, и мог наемным их войском...). Iš to, kad iš Lietuvos pusės sutartį sudarinėjo ne vienas asmuo, o delegacija A.Bumbliauskas daro išvadą, kad Lietuvos valstybės nebuvo, o buvo tik atsitiktinai susidėjusių kunigaikščių susibūrimas, o latvius visiškai nucenzūruoja.
Toliau (34-35 pusl.) A.Bumbliauskas rašo apie to meto lietuviūų klariuomenę ir ginklus. Visur rašo ne kariuomenė, o „kariauna“; ne karys, o „kariauninkas“. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „kariauna“ aiškina taip: menkinamasis. Fašistinė kariauna. Vienu žodžiu išeina taip , kad žodis kariauna vartojamas kaip menkinamasis žodis priešui apibūdinti. Žodį „kariauninkas“ žodynas aiškina taip: menkinamasis.
Išvados – 1) Jei vieną tokį trumpą sutarties sudarymo aprašymą A.Bumbliauskas sugebėjo šešiose vietose suklastoti, tai kokia tuomet yra jo veikalo „Alfredas Bumbliauskas, Senosios Lietuvos Istorija 1009-1795, R.Paknio leidykla, 2005“ vertė? Akivaizdu, kad A.Bumbliauskas klastoja ir menkina Lietuvos istoriją.
2) Iš 1219 metų sutarties su Danilu matosi, kad tuo metu lietuviai, žemaičiai ir latviai turėjo bendrą valstybę. Tą bendrą valstybę rusai vadino „Litva“. O A.Bumbliauskas teigia, kad lietuvių valstybės „Lietuvos“ nebuvo. Nors valstybės vardas „Lietuva“ kaimynams buvo žinomas jau iš senų laikų.
3) Tiek veikalo autorius A.Bumbliauskas, tiek jo recenzentai Vytautas Ališauskas, Edvardas Gudavičius ir Alvydas Nikžentaitis sąmoningai klastoja lietuvių tautos praeitį, o lietuvius karius gynusius savo tėvynę menkinamai pravardžiuoja „kariauna“ ir „kariauninkais“. Primenu, kad šitaip pravardžiuojami tik priešai, taip aiškina žodynas.
Pranas Valickas 2010.10.26
P.S. Существует версия, что название Галиция гораздо старше города Галича, который в летописях упоминается только в XII веке. Само же название встречалось ещё в византийских источниках и происходит от греческого слова «галис» (др.-греч. ἅλς — соль).
Gal.
Bet gal tai dar vienų laikų galinė teriotorija.
Украйна.
Galicija.
Ta pati prasmė.
O Danilas, vienok, Haličo Mindaugas...
