2014-07-16

Nemokama žūklė

Laikas ieškoti įvairesnio požiūrio į Žalgirio mūšį“, - sako konservatorius Mantas Adomėnas. Jo nuomone, kultūrinio gyvenimo aplink Žalgirio mūšį nevyksta. Stovi jis iškilmingai kaip Gediminas Katedros aikštėje, ir niekas nedrįsta prisiartinti.

Gediminas stovi Katedros, kurios jo laikais nebuvo, vardu pavadintoje aikštėje.

Ten gi, kur Vilnius, kurį, anot legendos, Gediminas įkūrė, prasidėjo - Trys kryžiai įbesti.

Kokį gi kitokį požiūrį į Žalgirio mūšį siūlo Elertė autorius?

Gal tokį?

Gal šitokį?

O gal štai tokį?

Ne...

Istorikas Rimvydas Petrauskas mano, kad Žalgirio mūšį užgožia Mindaugo karūnavimo diena.

Herkus Monte, žuvęs 20 metų po Mindaugo karūnavimo kalavijuočių atvežta karūna, neužgožia.

Nė kiek neužgožia.

Pasak istoriko, kalbant apie Žalgirio mūšį neretai dedamas akcentas ne ten, kur derėtų.

„Kartais pernelyg paprastai sakoma, kad Žalgirio mūšis sustabdė ordino riterių puldinėjimus. Iš tiesų yra truputį kitaip. Puldinėjimus sustabdė kitas labai svarbus įvykis – Lietuvos krikštas ir unija su Lenkija. Tai smarkiai pakeitė padėtį visame regione ir Lenkijos bei Lietuvos valstybė tuomet, sujungusi jėgas, tam tikra prasme tapo šio regiono hegemonu“, – teigia R.Petrauskas ir priduria, kad naujų priemonių, kaip dar būtų galima išreikšti Žalgirio mūšio reikšmę, galbūt reikėtų ieškoti ir muziejams, kurie populiarina istoriją.

Būtų nusilenkę protėviai, būtų sugebėję ne paskutiniai Europoje priimti krikštą - ir muštis Žalgirio mūšyje būtų nereikėję!

Kaip kad dabar nereikia.




Regiono hegemonu - tarptautiškai šneka mūsų (?) istorikas.

Kokio regiono?



O kur gi Nemokama žūklė? 

Nemokamai žvejoti Lietuvos Krašte galima dvi dienas per metus: liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d.

Liepos 6 d. Mindaugas, panašiai kaip Meška, nusilenkė ir gavo svetimųjų karūną.

Ta proga galim nemokamai pažvejoti. 

O kas nutiko rugpjūčio 15 d.?   

Žolinė – šventė, skirta didžiajai Deivei gimdytojai Ladai.



P.S. Uogaut ir grybaut Lietuvos krašte vis dar nemokamai galima, ne tik tokiomis progomis.

P.P.S. Savo ruožtu Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorius mokslui ir studijoms profesorius Valdas Rakutis įsitikinęs, kad Lietuvos valstybė tinkamai pamini šią datą: „Ji tikrai reikšminga, matomos vėliavos ant valstybinių įstaigų. Kiekvienas mokinys neblogai žino šią dieną, Lietuvos delegacija važiuoja į Žalgirio mūšio lauką.“

Pasak V.Rakučio, būtina užtikrinti esamų veiklų tęstinumą ir galbūt ieškoti naujų priemonių. „Lietuviai galėtų taip pat imtis iniciatyvos prisidėdami prie šios datos paminėjimo, pavyzdžiui, dviračiais nuvažiuodami iki mūšio lauko. Tokia pilietiška veikla, papildanti valstybės politiką, duotų tikrai neblogą rezultatą“, – neabejoja V.Rakutis.

Dviračiu važiavo:)


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą