1. Gs, Grž sankcija už nusikaltimą ar neklusnumą, nubaudimas, bauda: Už vogimą dabar bausmė̃ didelė Srv. Kūno bausmė TTŽ. Mirties bausmė TTŽ. Pagal nusikaltimą ir bausmė̃ DŽ. Jis užaugo be jokios bausmė̃s ir drausmės Sch186. Nėr didesnės žmogui bausmės, kaip bloga pati LTR(Ds).
O pačiai?
2. grasa, grėsmė, drausmė: Bausmė̃ yra tai bauginimas J. Jis bausmė̃[je] užlaiko savo vaikus, šeimyną, t. y. užlaiko dvasiškai, neduoda valios J.
Bėda tik, kad tame žodyne nėr žodžio nusikaltimas.
Šis žodynas yr ir atspausdintas, dvidešimtyje tomų. Draugas, kalbininkas, tokį turi, jame žodį nusikaltimas rado. Šitaip parašyta:
nusikaltimas -----> nusikalsti
Pasižiūrėkim.
Kad jį bala, vėl nėr.
Aaa, šit kaip...
kal̃sti, -sta, -to intr. K; N kaltam darytis, nusidėti: Jeigu kalstì, tai pasijusk, kad nenukalstumei visai J. Kalstè nusikal̃to sūnus J. Todėl negerai daro ir kal̃sta tie, kurie tą vardą ištaro paikiai netikusiai A.Baran.
įsikal̃sti įsiskolinti: Buvom įsikal̃tę dvaruo Plng.
nukal̃sti intr., tr. Jn; R318, MŽ426 nusidėti: Kuo aš nukaltau, kad taip skersuoji? Kltn. Kuo ta širvoji kumelė nukalto, kad aną ten uždarei? Grg. Katras žmogus kiek nukal̃to, per naktį laikė apkaltą (d.) Alvt. Kuo jis nukalto, jogei man jį atvedėt? M.Valanč. Kuomi tau mano sūnus nukalto? I. Jei kas nukalto mažesniūse darbūse, tad mokėjo piningais S.Dauk. Kuomi nusidėjau, arba nukaltau, jog ant manęs taip didei užsidegei? CII573. Tuojaus pažino nukaltusius Sz. Jis dedas kaip nieko nenukaltęs LC1879,17. Tą vyrą te apskundžia, jog ką nukaltęs yra RBApD25,5. Kaltę (orig. kalte), kurią (gal kuria?) buvo nukaltę, ... nusižeminimu ižvaistė DP586. | refl.: Girtas nusikalsta, blaivus atgailoja Mrk. Nusikalto jis, pavogęs kirvį J. Tokias nusikalstamas klaidas tuojau reikia pašalinti sp. Nusikalstamieji darbai rš.
nusikal̃stamai adv.: Nusikalstamai nesirūpino natūrinio mokesčio surinkimu sp.
prakal̃sti intr. nusidėti: Jie tuomi nusideda ir prakalsta akyse ne tiktai tautos, bet visų tautų A1884,51. | refl.: Kuo tas katinas taip prasikal̃to, kad aną muši? Lkv. Praskaltusiam rodos, kad visi apie jį žino Lp.
O vieno tomo "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" (2000 m.) - pažanga:
nusikaltimas: Padaryti nusikaltimą.
nusikalsti, nusižengti, nusidėti: Kuo tu jam nusikaltai? Įstatymams nusikalsti.
Trumpai ir aiškiai.
Įstatymais mūsų įstatymdaviai mums įstato Baudžiamąjį, Administracinių teisės pažeidimų kodeksus.
Administracinių - ne ministrams.
Dėstytojui užteko kavinės vedėjos ranka užrašyto keiksmažodžio lapelyje, kurį teisėjas įdėjo į voką ir įsegė bylon.
Teismas pripažįsta, kad pažeidėjas E.Paliokas savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 str., t.y. vartojo necenzūrinius žodžius viešoje vietoje.
Paskum toks, iki tolei maniau kad draugas, sako man:
- Tu turi problemų su teisėsauga.
Už netarnavimą šitaip ar už nevergavimą?
Romėnai sakė: kas nusilenkė pats - tarnas, o kas prievarta - vergas.
Durnas gal?
Gal.
Listen.
LR ATPK 174 str.
Read.
Where is the first glue?
Kodėl šios sueigos vedėja nespaudžia pavojaus mygtuko taip, kaip anosios? Kodėl teisėjas nesega bylon šio video su tos pačios šaknies žodžiu, kaip ir ano, anos sueigos vedėjos ranka lapelyje užrašyto, kurio užteko dėstytojui nuteisti?
Elektros šoko gal ir nereikia - Lietuva! Lietuva! juk nešaukė.
O gal šauktų, antrankius gavęs?
Neaišku pakol kas.
Nes šitaip jisai nešnekėjo.
Kas galėtų paneigt tikimybę: jei būt pašnekėjęs, gal ir antrankius būt gavęs.
Būt gavęs, aiškumas gal būtų.
nuteĩsti, -ia (nùteisia), nùteisė Š, NdŽ, DŽ1; L, Rtr
1. tr. pripažinti kaltu: Vieną kartą nuteisė vargšą žmogų labai nekaltai LTR(Brž).
Daugiau paaiškinimų Lietuvių kalbos žodyne nėra.
A ...
Vieną kartą sueigos dalyvių nepapiktino jų viešas apibūdinimas?
Anos sueigos dalyvių pasipiktinimo irgi nerasta, atvirkščiai, liudininkai liudiję kad dėstytojas nei keikęsis, nei bušavojęs.
Bet teisėjas nusprendė, kad anie nematė ir negirdėjo to, ką matė ir girdėjo sueigos vedėja.
Sueigos vadovei viešas aiškinimas per garsiakalbius susirinkusiems josios valdose, kurios yra ne Izraelyje, o Lietuvoje, kad "hebrajų kalba yra pagrindinė" nepasirodė neadekvatus, o dėstytojo prieštaravimas tokiam teiginiui, anot, teisėjo, buvęs įvertintas ir gali būti įvertintas kaipo "neadekvatus elgesys".
Kadangi elgėsi neadekvačiai, atrodė neblaivus, rašo teisėjas teismo nutarime.
Kad vedėja ir apsaugininkas vienaip rašo, kitaip šneka, anot teisėjo, nėra neadekvatus elgesys teisme.
Tokiais liudijimais teisėjas remtis gali ir remiasi.
First glue juk dėstytojui jau priklijuotas, kas kad ten balažin ko prirašyta ir daug kas nutylėta.
Ir antrankiai jam primieruoti.
Ir trinktelta.
Ir pasaulis pro grotas parodytas.
Ir bilietas Skrydin Virš Gegutės Lizdo dėstytojui buvo atvežtas.
Keikėsi dėstytojas sueigoj - girdėjo vedėja ir apsaugininkas; dėstytojo atsivesti sueigoj dalyvavę du liudininkai gi, paprasčiausiai, negirdėjo kaip keikūnas dėstytojas keikėsi, o ar kiti sueigos dalyviai girdėjo - nežinia.
Kad ta vedėja tą apsaugininką ir išsikvietė, kad tasai (ne už keikimąsi gi?) dėstytojui antrankius uždėjo, elektros šoku pavaišino ir policijai pridavė, tokią charakteristiką dėstytojui parašęs, kad užtektų nakvynei už grotų užgarantuoti, kad abudu teisme kitoniškai šnekėjo negu anksčiau prirašę buvo, teisėjui neatrodė svarbu - rėmėsi tik judviejų viens kitam prieštaraujančiais liudijimais, o kitokius atmetė.
O dėstytojo aiškinimų išvis neėmė domėn - dėstytojas gi sukčius, bando išsisukti, išvengti administracinės atsakomybės.
Keikiesi - atsakyk!
Ko jis šitaip - dėstytojas gi, vis tik?
Kažkuris iš atsakymų dėstytojui galėjo nepatikti, teismo nutarime rašo teisėjas.
Vargšai studentai...
Dėstytojo kaltė įrodyta.
Kaltas.
Čia gi matė ir girdėjo visa Lietuva, sakant.
Ir nieko.
Kodėl?
...
Žiūrint kokia sueiga...
Visokių gi gali susirinkt.
Jeigu šis keikūnas anoj sueigoj visus šitaip?
Kas jam būt buvę, kaip manot?
O šitie gal pamislyjo - ko čia pykt...
Gal visai nėr už ką?
Ir vedėja nepikta.
Ne kaip josios sūnus.
Tas tai, matyt, cenzūriniais, kas kad paskutiniais, žodžiais ir/arba užsidaręs kur nors, ne viešai, savo mamą keikė, kam toji jo verslui kenkia.
O ką šios sueigos vedėja apie "hebrajų kalbos viršenybę" ar apie tokius dalykus sakytų?
Ką čia daug šnekėt...
Administracinis - ne administracijai.
Administravimui.
Baudžiamasis gi baudžia.
Už daug ką.
Turto, pavyzdžiui, negalima nei pamest, nei rast (184 ir 185 straipsniai).
Čia gi - turtas!
Negi kokia garbė ar orumas.
Beje, jei kas nepagrįstai išvadina žmogų keikūnu, padaro veiką, aprašytą Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1-am punkte, ar nepadaro?
O kaip su to kodekso 155 straipsnio 1-u punktu?
Kodeksas.
Ne mūsų žodis.
codex
"manuscript volume (especially an ancient one)," 1845, from L. codex (see code).
Ancient manuscript.
Ranka priskrebenta.
Ne mūsų?
Kur mūsų runos?
code
c.1300, "systematic compilation of laws," from O.Fr. code "system of laws, law-book" (13c.), from L. codex, earlier caudex "book, book of laws," lit. "tree trunk," hence, book made up of wooden tablets covered with wax for writing. Meaning "cipher" (the sense in secret code) is from 1808.
Code and codex.
Viens iš kito padaryta.
Tree trunk.
Tai kad ne mūsų miško šitas medis.
Nevalna kalakutiškais tauškalais papikinti sueigą.
Šitie wisi pavarkymai priguli visiem paprastiem žmonėm, ale nevalna anuos taikyt bajorams o taipogi šlėktai.
Ir šitas kodeksas nebe mūsų.
Tai gudročiai!
Stūmtraukiu visus, ir rikiuojamus, ir rikiuotojus, surikiavo.
Grašiais ir auksinais.
Kodėl?
kodė̃l adv. K, NdŽ, kõdėl J, NdŽ; M dėl ko, dėl kurios priežasties: Kodėl, kodėl likimas skyrė keliaut man svetimus kelius? S.Nėr. O kodėl gi dieną žvaigždžių nematyt? J.Bil. Kodėl taip padarei? J.Jabl. Esamo[je] vieto[je] kodė̃l negausi taboko? J. Kodė̃l gi neėmė jos? Klvr. Kodė̃l aš su uošviais sugyvenu?! Rs. Kodė̃l teip yra? Rmš. Kodėl nenorite tikėti?! M.Valanč. Kodėl tavo, dūkružėle, vainikas miglotas? KlvD51. Kodėl rasots žirgelis? JV65. Ei, mergužė, mergužėlė, kur buvai? Kodėl vakar jaunimėly nebuvai? JD767. Kodėl teip veikiai … visas pasaulis tikėt turėjo DP226. Dieve, Dieve mans, komidėl (kodėl mane, orig. komi del) apleidai? SE262.
Komi dėl?
Tai komikas!
komisaras
komisariatas
komisas
komisija
komisinis
komisionierius
komispinigiai
komitetas
komitetininkas
Komm mit tee?
Nein.
Committee
Todėl!
todė̃l adv. NdŽ, KŽ, Kv, Skr, Gs, tõdėl K, LVIV143, NdŽ, KŽ, Grž; SD40, H166, R, MŽ, N, M, LL276
1. dėl to, užtat (žymi priežasties santykius): Todė̃l neatėjau, kad negalėjau DŽ. Tu junti todė̃l, kad aš įdaviau tau širdies jutimą J. Tõdėl mums nereik dyvytis KII362. Liepė tõdėl pliekt, kad jie pasivėlinę buvo K.Donel. Todėl gi reik strubinti jos (augymės) aukštosias dalis, be kurių gal patogiai apsieiti S.Dauk. Tai aš sakiau, sakau ir sakysiu! O ką todėl dabar man padarysi? Vd. Ne todėl dainuoju, kad daina skambi, bet todėl, kad džiaugsmas netelpa širdy J.Marcin. Todėl nežydžiu žiemužę – šalna žiedus pakando LTR(Ukm). Todėl ji geiste užsigeidė nuo Sigutės kaip norint atsikratyt VoK133. Todėl tave klausiu, kas tu esi? PK2. Todėl eik pirmas ir daryk, ką karalius prisakė BB1Mak2,18. Todėl, mieli broliai, testov kiekvienas žmogus veikus ant klausymo VlnE9. Mylėkiam todėl Dievą ir Jo žodį MŽ429.
2. nurodant priežasties santykį vartojamas aiškinamųjų jungtukų vietoje: Vakar jis sirgęs, todė̃l negalėjęs mūsų aplankyti DŽ. Tas vakaras jau praėjęs, eglutės nebėr, todėl ir pasaką baigiame J.Balč. Perkrauta mašinėlė automatiškai sustoja, todėl nelūžta grąžtas rš. Jūs regėjot mane jumus iš dangaus kalbantį, todėl jūs nieko sulig manimi nedarykiat BB2Moz20, 22-23.
Mat kaip.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą