Rolandas Paulauskas prieš kelis mėnesius pasakojo nematęs senesnių negu XIX amžiaus antkapių Lietuvoje, išskyrus kelis visai kitokios ižvaizdos, negu mums įprasti, Vilniaus Rasų kapinėse.
Šitokius naikintus-aplaužytus antkapius nufotografavau Rasų kapinėse šiandien.
Jie XVIII amžiaus, 17** metų, be kryžių.
Kiti Rasų kapinių antkapiai yra naujesni, seniausi iš jų yra 18** metų, jie su kryžiais.
Čia krikščionių reformatų, su kuriais kovoti Vilniun ir Lietuvon atsikviesti jėzuitai, antkapiai.
Beje:
Per Lašezo kapinės (pranc. Le cimetière du Père-Lachaise (oficialiai: Cimetière de l'Est (Rytų kapinės) – kapinės Paryžiuje, vienos iš žymiausių kapinių visame pasaulyje. Plotas – 44 ha.
Įkurtos ant vienos iš septynių Paryžiaus kalvų – Champ - l'Evêque, vadinamo Vynuogių kalnu, pagal architekto Alexandre Théodore Brongniart projektą. Oficialiai atidarytos 1804 m. gegužės 21 d. Pavadintos pagal Liudviko XIV dvasininko jėzuito Fransua de Lašezo( François d'Aix de La Chaise) (1624–1709), gyvenusio namelyje ant kalno, pravardę „Tėvas Lašezas“ (Père La Chaise).
Lychakovsk Cemetery is a historical and memorial culture preserve in Lvov. It is one of the oldest graveyards not only in Ukraine, but also in the whole Europe - it's older than Paris Pere Lachaise and London Highgate.
Since its creation in 1787 as Łyczakowski Cemetery, it has been the main necropolis of the city's intelligentsia, middle and upper classes.
The Petersfriedhof, or St. Peter's Cemetery, is the oldest Christian graveyard in Salzburg, dating back to 1627.
Tai bent...
Kapital ... kaput.
Pilkapiai.
500 metų iki Kristaus.
Saulės urvas.
2015-07-11
Vėl kalba Amerikos balsas
Kur?
"Manheteno ryte."
Graikijos ("pasidavusios" "tarptautiniams kreditoriams") parlamentas šeštadienį patvirtino reformų paketą, turintį išgelbėti šalį nuo nuo finansų griūties, kuris, kaip sako šaltiniai Briuselyje, bus pagrindas tariantis dėl naujo maždaug 74 mlrd. JAV dolerių finansinio gelbėjimo plano.
Dolerių, dolerių.
O ką su tais gaidžius leidžiančiais eurų skolintojais daryt?
Kalba Vilnius.
"Manheteno ryte."
Graikijos ("pasidavusios" "tarptautiniams kreditoriams") parlamentas šeštadienį patvirtino reformų paketą, turintį išgelbėti šalį nuo nuo finansų griūties, kuris, kaip sako šaltiniai Briuselyje, bus pagrindas tariantis dėl naujo maždaug 74 mlrd. JAV dolerių finansinio gelbėjimo plano.
Dolerių, dolerių.
O ką su tais gaidžius leidžiančiais eurų skolintojais daryt?
Kalba Vilnius.
2015-07-10
Neįgalus Lietuvos bankas
Griežčiausiai pasielgta Airijoje. Šios šalies Centrinis bankas potvarkiu apskritai uždraudė bet kokius išgryninimo iš bankomatų mokesčius.
Tuo tarpu Lietuvos bankas neseniai skelbė, kad neturi galių paveikti komercinius bankus keisti jų įkainius.
Ir Airija, ir Lietuva - Europos Sąjungoje.
Tai kas gi atėmė Lietuvos banko galias?
TieLietuvos Swedbanklandijos bankai patys nebegali sustoti mus šitaip "mylėti".
A, mielieji įstatymdaviai?
Tie
A, mielieji įstatymdaviai?
Pasidavimas graikų termose
Termos graikams - žinoma, kad vidurnaktį.
Skolininkas laiku atnešė savo pasiūlymą = pasidavė!
Diurnalistai dar iki vidurnakčio jau žino, koks tas skolininko pasiūlymas skolintojams - Troikai.
Tai kad jau buvo pasidavusi Graikija:)))
Ar leišių krašte skolintojo siųsti antstoliai laukia skolininko pasiūlymo termose?
Ar skolų išmušėjai bando išmušti tautines skolas iš tarptautiniams skolintojams įsiskolinusio Pasaulio?
Sakykit - ar dėl komunistine pravardžiuojamos "Syrizos" Graikija raudonai nuspalvinta?
Every single mainstream media has the following narrative for the economic crisis in Greece: the government spent too much money and went broke; the generous banks gave them money, but Greece still can’t pay the bills because it mismanaged the money that was given. It sounds quite reasonable, right?
Except that it is a big fat lie … not only about Greece, but about other European countries such as Spain, Portugal, Italy and Ireland who are all experiencing various degrees of austerity. It was also the same big, fat lie that was used by banks and corporations to exploit many Latin American, Asian and African countries for many decades.
Štai mums, leišiams!
Nevykėliai švedai
The eurozone consists of Austria, Belgium, Cyprus, Estonia, Finland, France, Germany,Greece, Ireland, Italy, Latvia, Lithuania, Luxembourg, Malta, the Netherlands, Portugal,Slovakia, Slovenia, and Spain. Other EU states (except for Denmark and the United Kingdom) are obliged to join once they meet the criteria to do so.
Tapdamos ES narėmis, valstybės narės įsipareigoja įsivesti eurą, kai tik atitiks būtinus kriterijus.
Tai švedai nevykėliai!
O mes- šaunuoliai, tiesa?
Apie neįsipareigojusius šaunuoliais būti danus ir britus lietuviška Vikipedija pamiršo parašyti.
Tapdamos ES narėmis, valstybės narės įsipareigoja įsivesti eurą, kai tik atitiks būtinus kriterijus.
Tai švedai nevykėliai!
O mes- šaunuoliai, tiesa?
Apie neįsipareigojusius šaunuoliais būti danus ir britus lietuviška Vikipedija pamiršo parašyti.
2015-07-09
Graikija atvėrė akis
Graikija atvėrė akis visiems – globalizavimo sistema sparčiai žengia į aklavietę. Amerikietiškas modelis, skatinant vartojimą skolintais pinigais, o bankus ir valstybių praskolinimus, vykdomus viršvalstybinių institucijų (TVF, ECB, ESM ir kt.), yra šio tikslo įgyvendinimo įrankiai, „geranoriška“ prievarta įvedant visuotinę kontrolę ne tik piliečiams, bet ir valstybėms, jas paprasčiausiai išvalstybinant. Svarbu, kad žmonės ir valstybės nesusivienytų! Graikijos referendumas apnuogino situaciją. A. Merkel ir kiti ES ir, visų pirma, euro zonos valstybių privatizavimo vykdytojai visiškai sutriko, nežino kaip elgtis – Graikija išdrįso pasakyti viešai tiesą apie tikruosius šių išvalstybintojų tikslus! Įsivaizduoju, kaip apgailėtinai turėjo atrodyti Lietuvos finansų ministras ir panašūs jo kolegos diskusijose su išsilavinusiu Graikijos finansų ministru.
Pasidalinsiu (Zigmas Vaišvila) betarpiška dalyvio informacija, kurią š.m. liepos 7 d. DEMOS kritinės minties instituto paskaitoje-diskusijoje „Būti ar nebūti: Graikija, SYRIZA ir Europos neoliberalizmas“ pateikė graikų intelektualai, aktyvūs SYRIZOS nariai – politikos filosofė Dr. Eleni Leontsini (Joaninos universitetas) ir šiuolaikinių Graikijos studijų dėstytojas, kultūros teoretikas Dr. Dimitris Papanikolaou (Oksfordo universitetas). Jie panašiai kaip ir 1988 m. gegužės 27 d. mus, būsimus sąjūdiečius, Estijos liaudies fronto vienas vadovų Ivo Raigas tada kvietė paremti Estijos liaudies fronto Rahvarinne idėją, tai šiandieniniai svečiai iš Graikijos kvietė mus būti solidariais su Graikija ir kitomis Europos šalimiss be neoliberalizmo. Nustebino „Lietuvos ryto“ šio renginio nušvietimas – negi jie pamiršo, kaip po Snoro banko užpuolimo konservatoriai atvirai džiaugėsi, jog prigriebė „Lietuvos rytą‘?
Pasidalinsiu (Zigmas Vaišvila) betarpiška dalyvio informacija, kurią š.m. liepos 7 d. DEMOS kritinės minties instituto paskaitoje-diskusijoje „Būti ar nebūti: Graikija, SYRIZA ir Europos neoliberalizmas“ pateikė graikų intelektualai, aktyvūs SYRIZOS nariai – politikos filosofė Dr. Eleni Leontsini (Joaninos universitetas) ir šiuolaikinių Graikijos studijų dėstytojas, kultūros teoretikas Dr. Dimitris Papanikolaou (Oksfordo universitetas). Jie panašiai kaip ir 1988 m. gegužės 27 d. mus, būsimus sąjūdiečius, Estijos liaudies fronto vienas vadovų Ivo Raigas tada kvietė paremti Estijos liaudies fronto Rahvarinne idėją, tai šiandieniniai svečiai iš Graikijos kvietė mus būti solidariais su Graikija ir kitomis Europos šalimiss be neoliberalizmo. Nustebino „Lietuvos ryto“ šio renginio nušvietimas – negi jie pamiršo, kaip po Snoro banko užpuolimo konservatoriai atvirai džiaugėsi, jog prigriebė „Lietuvos rytą‘?
Pagrindinė svečių žinia, kuri nuoširdžiai mane nudžiugino, buvo ta, kad graikai priešreferenduminę savaitę sugebėjo įveikti sisteminės žiniasklaidos skleidžiamą miglą. Pasirodo, ir Graikijoje 80% žiniasklaidos, TV pylė vandenį ant „europinės idėjos“ malūno. Net visuomeninis transliuotojas, surikiuotas dar juodųjų pulkininkų diktatūros laikais, spaudė graikus pasakyti TAIP eurozonos diktatui ir aiškino, kad kitos alternatyvos nėra. TV rodė bankus, verkiančius žmones prie jų, bet prasprūdo į eterį ir reportažas, kuriame pensininkas visuomeniniam transliuotojui aiškina, kad nėra jokios bėdos – jis tik 15-20 minučių lūkuriuoja prie banko. TV kamera nuo šio aiškintojo traukėsi, o šis ją vijosi ir vis aiškino, kad jie nebėgtų, nes jis nori pasakyti tiesą.
Svečių nuomone, korupcija Graikijos žiniasklaidoje – tai košmaras! Manau, laikas šią situaciją ir Lietuvoje vadinti tikruoju pavadinimu. Nepamirškime, kad nuo spalio 1 d. Lietuvos valdžia netgi nustatinės, kas yra tiesa, t.y. tai, ką galima bus žiniasklaidai skelbti ir ką ne.
Kaip graikai pasiekė tokį visuomenės sąmoningumą? Pasirodo, kad 2010 m. po Trijulės diktato Graikijai sąlygų paviešinimo, anot svečių, Graikijoje įvyko stebuklas – tiesiog sprogimu prasiveržė graikų tarpusavio kalbėjimasis apie tai, kas vyksta – nuo akademinių diskusijų iki kalbėjimosi gatvėse ir kavinėse, interneto erdvėje. Tai vyko ir tebevyksta masiškai. Taip subrendo visuomenės sąmoningumas ir suvokimas, kas iš tikrųjų vyksta. Todėl šiuometinės informacinės blokados metu, kaip ir sisteminėje Lietuvos žiniasklaidoje, prieš liepos 5 d. referendumą graikai šaipėsi iš vietinių ir europinių TV, masiškai ėjo į gatves diskutuoti ir tartis. Svečiai grafiškai Atėnų miesto žemėlapyje parodė, kokio dydžio miesto kvartalus užpildė priešrinkiminiai mitingai UŽ ir PRIEŠ euro zonos diktatą. Šios proporcijos atsispindėjo ir referendumo rezultatuose.
Tokiu būdu Graikija išmoko svarbią tiesą – kalbėtis tarpusavyje, ieškoti sprendimų, daryti kompromisus, apsispręsti ir net pasiryžti blogiausiam scenarijui.
Susivokti ir apsispręsti graikams padėjo jų tarpusavio kalbėjimasis ir supratimas būti drauge, susivokimas, kad tai nėra tik finansinis klausimas. Ir neskubėkime vieni kitų teisti, nes tikrai dauguma mūsų nežinome vieni kitų kultūros, ekonomikos, mentaliteto, istorijos ir kitų išskirtinai svarbių skirtumų. Net latviai tik po šių metų garsiojo latvių žurnalisto interviu su p. D. Grybauskaite suvokė, kokią Prezidentę išsirinkusi Lietuva. Privalome suprasti, kad sistema, valdanti ES, naudojasi mūsų nežinojimu ir susiskaldymu. Kaltiname korupcija Graikiją, bet pamirštame, kad, Eurostat duomenimis, Lietuva, vadovaujant Prezidentei D. Grybauskaitei, tapo šio ES „fronto“ lyderiu.
Tai padėjo graikų visuomenei išgirsti balsus, kurių iki šiol sisteminėje žiniasklaidoje ir kitur nesigirdėjo. Tai padeda suprasti, kodėl Graikijos parlamento rinkimus laimėjo Syriza. Penkerių metų graikų tarpusavio diskusija padėjo rasti kompromisinius pačios visuomenės sprendimus skaudžiais ir jautriais imigrantų, rasizmo ir kitais klausimais. Graikai išmoko kalbėti ne apie save, bet apie save bendruomenėje!
Atsirado supratimas, kad istorija yra tai, kas dabar vyksta, visuomenė išmoko dalintis žaizdomis.
Beje, Graikijos ortodoksų bažnyčia dėl liepos 5 d. referendumo liko neutrali. Liūdnai atrodo Lietuva, atsimenant pernykštį mūsų referendumą ir lyginant jį su šiuo Graikijos referendumu.
Dr. E. Leontsini išvardino Trijulės 2010 m. Graikijai primestas jos „gelbėjimo“ sąlygas – visuotinis viešojo sektoriaus (pelningo!) privatizavimas nuo ligoninių, universitetų – iki vandens ir elektros gamybos įmonių, strateginių jūros uostų ir oro uostų, netgi didžiųjų salų, valstybės pastatų. Beje, didelė jų dalis yra graikų užsienio diasporos dovana jų valstybei. Todėl reikia suprasti graikų mentalitetą ir jų įžeidimą tokiais reikalavimais. Reikalavimas didinti PVM tarifą elektrai labai skaudžiai smogė ir žmonėms, ir įmonėms. Šių reikalavimų moralinė viršūnė buvo reikalavimas privatizuoti Akropolį!
Matant šių reikalavimų sąrašą, tik nenorintis to suprasti, įtikinės, kad tai yra parama Graikijos valstybei. Tai ne parama, o, visų pirma, Graikijos(ir kitų euro zonos valstybių, ES narių įstūmimas į šią situaciją ir po to jos išnaudojimas vienos vieningos valstybės kūrimui. Tai yra sistemos keitimo klausimas, nes mūsų visų laukia ir gan greitai Graikijos likimas. Todėl diskutuojant apie Graikiją, kalbėkime apie sistemos esmę ir jos tikslus, apie tai, ar valstybės euro zonoje ir ES išlieka, ar ne, bet neskleiskime populistinės demagogijos apie tai, kad graikai gyvena mūsų sąskaita. Nesuvokę to, liksime tik sistemos vergais, o mūsų valdžia – šių vergų prižiūrėtojais.
Pinčiukas gyvena Liuksemburge
Liuksemburgas - mums pavyzdys:
Prezidentės teigimu, ES Tarybaipirmininkaujančiai pirmininkavusiai Lietuvai Liuksemburgas yra puikus pavyzdys, kaip nedidelė valstybė su mažais administraciniais ištekliais gali sėkmingai pirmininkauti 28 valstybių sąjungai...
“Luxembourg will become a leading RMB offshore centre in the Eurozone in the near future”!
Kokie!
Ar nori tu gyventi kaip ponaitis?
Prezidentės teigimu, ES Tarybai
“Luxembourg will become a leading RMB offshore centre in the Eurozone in the near future”!
Kokie!
Ar nori tu gyventi kaip ponaitis?
Lietuviams antigraikams
Vengras Zoltanas Pogatsa
– politinės ekonomikos ir Graikijos finansų krizės specialistas –
mano, kad buvusio Rytų bloko valstybės, dabar priklausančios euro zonai, griežtos Graikijai priešiškos pozicijos ėmėsi dėl galingiausių šalių daromo spaudimo, galingieji jas paprasčiausiai apkvailino. Joms peršama nuomonė, esą Atėnai kenkia jų ekonomikoms. Anot politinės ekonomikos specialisto iš Vengrijos, iš tikrųjų rytinių euro zonos valstybių pinigai niekada taip ir nepasiekė Graikijos – jie keliavo į Briuselį, kur buvo naudojami euro stiprinimui, rašo analyzegreece.gr.
Štai to laiško vertimas:
Gerbiami slovakai, lietuviai, latviai ir slovėnai, Net neabejoju, kad pastaraisiais mėnesiais, savaitėmis ir dienomis akylai stebėti Graikijoje vykstančią dramą. Jums svarbu ir įdomu, nes jūsų šalių, kaip priklausančių bendros Europos Sąjungos valiutos zonai, buvo tiesiai šviesiai paprašyta prisidėti prie gelbėjimo programų.
Net neabejoju, kad puikiai žinote: jeigu dėl skolos Europos Sąjungai Graikija pasiskelbs esanti nemoki, būtent jūs, skaičiuojant pagal BVP, prarasite net daugiau nei Vokietija.
Vertinant finansų paskirstymo mechanizmą, akis bado neteisybė: kodėl valstybės, kurių gyventojų pajamos mažesnės nei graikų, prašomos prisidėti? Tiesą sakant, turite pilną teisę stebėtis. Taip, tai labai keista.
O dabar – prie esmės. Štai pora faktų, kuriuos tiesiog privalote žinote. Svarbiausia tai, kad jūsų pinigai iš tikrųjų nenukeliavo Graikijos gelbėjimui.
Puikiai žinomas faktas, kad daugiau nei 90 proc. pinigų, kuriuos esą skiriate Atėnams, iš tikrųjų niekada nebuvo išleisti būtent Graikijai. Tie pinigai nedelsiant įgaudavo palūkanų formą ir padėdavo pasirūpinti euro zonos mokumu.
Priežastis?
2010 metais nuo Graikijos skolos tiesiogiai nukentėjo didieji Europos bankai, daugiausia Prancūzijos, Vokietijos ir Nyderlandų.
Koks sutapimas:)
Tai, kas viešai buvo vadinama Graikijos ekonomikos gelbėjimo planu, iš tikrųjų tebuvo pastangos minėtųjų bankų turimą privačią skolą perdaryti į valstybės skolą.
Bankininkai, finansuodami korumpuotą Graikijos verslo elitą ir oligarchus, padarė apmaudžių klaidų.
Bet jų klaidos sėkmingai virto bendromis visų klaidomis: skolos tyliai nusėdo Europos centriniame banke ir įvairiuose Europos Sąjungos fonduose. Jūsų politikai iš tikrųjų leido pinigus ne Graikijos, bet klaidų pridariusių bankininkų ir žodžio moralė nežinančių Graikijos politikų kailio gelbėjimui.
Kas tuo metu dėjosi pačioje Graikijoje? 30 proc. sumažėjo atlyginimai, pensijos – net 50 proc. Darbo neteko dešimtys tūkstančių valstybės tarnautojų. Didinti mokesčiai – didinti taip neapgalvotai ir neprotingai, kad, remiantis įvairiais tyrimais, šie nemalonūs pokyčiai buvo aktualūs vos 9 proc. turtingesniųjų, tačiau mokesčių našta viduriniąjai ir darbininkų klasei pasunkėjo net 338 proc.!!!
Nors skurdžiausiai gyvenantieji ir neteko socialinės paramos, niekas kažkodėl nesusimąstė sumažinti išlaidų karybai.
Be to, taupymo strategijos paslaptingai aplenkė pačius turtingiausiuosius – jie savo verslus perkėlė į lengvatinio
apmokestinimo zonas.
Tiesą sakant, frazė lengvatinio apmokestinimo zona Graikijai skirtuose apie taupymą kalbančiuose dokumentuose neminima iš viso.
Kokių rezultatų atnešė ši itin griežta – tiesą sakant, nieko nepašaus nematė nė viena kita šalis – taupymo programa?
Nedarbas smogė net ketvirtadaliui šalies gyventojų, net pusę bedarbių sudarė jaunimas. Tūkstančiai graikų neteko darbo arba buvo priversti pratintis prie drastiškai sumažintos algos, sumažėjo paklausa (tiek prekių, tiek paslaugų), tad finansinių problemų slegiami verslininkai buvo priversti mažinti darbuotojų skaičių – užburtas nesėkmių ratas įsisuko.
Graikijos valdžia priėmė keistą sprendimą mažinti išlaidas sektoriuose, kurie iš tikrųjų galėjo paskatinti bent šiokį tokį ekonomikos augimą. Įsigaliojus diržų veržimosi politikai,
Graikija tapo Europos Sąjungos nare, mažiausiai lėšų skiriančia švietimui. Nuo kitų šalių atsilieka ir tyrimams bei vystymuisi skiriamomis lėšomis.
Šiuo metu Graikija išgyvena pačią didžiausią ekonominę krizę per visą šiuolaikinę šalies istoriją, tačiau socialinei politikai Atėnai išleidžia vos 7 proc. mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis.
Tiesa ta, kad jūsų politikai jūsų pinigus naudoja griežtos taupymo politikos kitoje Europos Sąjungos narėje finansavimui. Priešingai populiariam įsitikinimui, graikai tikrai nerengia demonstracijų, prašydami daugiau paskolų. Jie rengia demonstracijas prašydami NEBESIŲSTI pinigų bankų gelbėjimui. Galbūt dabar suprantate, kodėl 61 proc. graikų pasisakė prieš taupymą, bet tikriausiai nežinojote, kad iš visų referendume nepritarusiųjų net 85 proc. rinkėjų buvo jauni graikai.
Pasaulio ekonomikos elitas (visi tie progresyviai mąstantys akademikai) daug kalbėjo apie būtinybę padėti Graikijos valdžiai, bandančiai užsitikrinti Europos paramą taupymo programos pabaigai, paramą, kuri būtina gelbėjant žmones nuo skurdo, padedant verslininkams susigrąžinti paklausą, bandant pažaboti oligarchus, investuojant į žmogiškuosius išteklius – kitaip tariant, norint, kad Graikijos ūkis vėl imtų augti. Josephas Siglitzas, Paulas Krugmanas, Amartya Senas (visi jie Nobelio premijos laureatai), Dani Rodrikas, Thomas Piketty, Jeffrey Sachsas, Charlesas Wyplosas, Barry Eichengreenas, Paulas de Grauwe, Jamesas Galbraithas, Marcas Carney, Steve‘as Keenas – visa pasaulio ekonomikos specialistų grietinėlė paskelbė ne vieną nuomonę, atmetančią diržų veržimosi politikos logiką (ne tik finansiniu, bet ir socialiniu požiūriu).
Vos nepamiršau – dar šiek tiek apie tuos atlyginimus.
Bėda ta, kad ne graikai gauna per didelius atlygimus – tiesiog jūsų atlyginimai per maži. Jums trūksta ryžtingų profesinių sąjungų, nebijančių griežtai derėtis su valdžios atstovais ir ginti visų dirbančiųjų interesus, todėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančių Rytų Europos valstybių gyventojų atlyginimų proporcija BVP yra net 10 procentinių punktų mažesnė nei Šiaurės, Vakarų ar Pietų Europos šalyse.
Kolektyvinės derybos ir susitarimai – dar vienas dalykas, dėl kurio Graikijos valdžia kovoja nuo tada, kai kreditorių trejetas prieš kelerius metus dėl tos pačios prievartinės diržų veržimosi politikos jų atsisakė, skaudžiai smogdamas Graikijos žmonėms. Šiandien Europos centrinio banko taikomos priemonės (t.y. sprendimas nedidinti Graikijos bankams teikiamos likvidumo pagalbos kritiniu atveju lygio) reiškia, kad graikai per dieną iš bankomato gali gauti tik 60 eurų. Priežastis, kodėl jauni graikai referendume visgi nepritarė taupymo strategijai?
Todėl, kad jiems, per mėnesį uždirbantiems ne daugiau 400 eurų, tie 60 eurų nėra jau tiek mažai – beje, kaip ir jums.
Pamaniau, kad turėtumėte visa tai žinoti, nes visai gali būti, kad jūsų žiniasklaida viską pernelyg supaprastina...
Dear Slovaks, Lithuanians, Latvians, Slovenians,
I am certain you have been following the Greek drama...
Drama:)
– politinės ekonomikos ir Graikijos finansų krizės specialistas –
mano, kad buvusio Rytų bloko valstybės, dabar priklausančios euro zonai, griežtos Graikijai priešiškos pozicijos ėmėsi dėl galingiausių šalių daromo spaudimo, galingieji jas paprasčiausiai apkvailino. Joms peršama nuomonė, esą Atėnai kenkia jų ekonomikoms. Anot politinės ekonomikos specialisto iš Vengrijos, iš tikrųjų rytinių euro zonos valstybių pinigai niekada taip ir nepasiekė Graikijos – jie keliavo į Briuselį, kur buvo naudojami euro stiprinimui, rašo analyzegreece.gr.
Štai to laiško vertimas:
Gerbiami slovakai, lietuviai, latviai ir slovėnai, Net neabejoju, kad pastaraisiais mėnesiais, savaitėmis ir dienomis akylai stebėti Graikijoje vykstančią dramą. Jums svarbu ir įdomu, nes jūsų šalių, kaip priklausančių bendros Europos Sąjungos valiutos zonai, buvo tiesiai šviesiai paprašyta prisidėti prie gelbėjimo programų.
Net neabejoju, kad puikiai žinote: jeigu dėl skolos Europos Sąjungai Graikija pasiskelbs esanti nemoki, būtent jūs, skaičiuojant pagal BVP, prarasite net daugiau nei Vokietija.
Vertinant finansų paskirstymo mechanizmą, akis bado neteisybė: kodėl valstybės, kurių gyventojų pajamos mažesnės nei graikų, prašomos prisidėti? Tiesą sakant, turite pilną teisę stebėtis. Taip, tai labai keista.
O dabar – prie esmės. Štai pora faktų, kuriuos tiesiog privalote žinote. Svarbiausia tai, kad jūsų pinigai iš tikrųjų nenukeliavo Graikijos gelbėjimui.
Puikiai žinomas faktas, kad daugiau nei 90 proc. pinigų, kuriuos esą skiriate Atėnams, iš tikrųjų niekada nebuvo išleisti būtent Graikijai. Tie pinigai nedelsiant įgaudavo palūkanų formą ir padėdavo pasirūpinti euro zonos mokumu.
Priežastis?
2010 metais nuo Graikijos skolos tiesiogiai nukentėjo didieji Europos bankai, daugiausia Prancūzijos, Vokietijos ir Nyderlandų.
Koks sutapimas:)
Tai, kas viešai buvo vadinama Graikijos ekonomikos gelbėjimo planu, iš tikrųjų tebuvo pastangos minėtųjų bankų turimą privačią skolą perdaryti į valstybės skolą.
Bankininkai, finansuodami korumpuotą Graikijos verslo elitą ir oligarchus, padarė apmaudžių klaidų.
Bet jų klaidos sėkmingai virto bendromis visų klaidomis: skolos tyliai nusėdo Europos centriniame banke ir įvairiuose Europos Sąjungos fonduose. Jūsų politikai iš tikrųjų leido pinigus ne Graikijos, bet klaidų pridariusių bankininkų ir žodžio moralė nežinančių Graikijos politikų kailio gelbėjimui.
Kas tuo metu dėjosi pačioje Graikijoje? 30 proc. sumažėjo atlyginimai, pensijos – net 50 proc. Darbo neteko dešimtys tūkstančių valstybės tarnautojų. Didinti mokesčiai – didinti taip neapgalvotai ir neprotingai, kad, remiantis įvairiais tyrimais, šie nemalonūs pokyčiai buvo aktualūs vos 9 proc. turtingesniųjų, tačiau mokesčių našta viduriniąjai ir darbininkų klasei pasunkėjo net 338 proc.!!!
Nors skurdžiausiai gyvenantieji ir neteko socialinės paramos, niekas kažkodėl nesusimąstė sumažinti išlaidų karybai.
Be to, taupymo strategijos paslaptingai aplenkė pačius turtingiausiuosius – jie savo verslus perkėlė į lengvatinio
apmokestinimo zonas.
Tiesą sakant, frazė lengvatinio apmokestinimo zona Graikijai skirtuose apie taupymą kalbančiuose dokumentuose neminima iš viso.
Kokių rezultatų atnešė ši itin griežta – tiesą sakant, nieko nepašaus nematė nė viena kita šalis – taupymo programa?
Nedarbas smogė net ketvirtadaliui šalies gyventojų, net pusę bedarbių sudarė jaunimas. Tūkstančiai graikų neteko darbo arba buvo priversti pratintis prie drastiškai sumažintos algos, sumažėjo paklausa (tiek prekių, tiek paslaugų), tad finansinių problemų slegiami verslininkai buvo priversti mažinti darbuotojų skaičių – užburtas nesėkmių ratas įsisuko.
Graikijos valdžia priėmė keistą sprendimą mažinti išlaidas sektoriuose, kurie iš tikrųjų galėjo paskatinti bent šiokį tokį ekonomikos augimą. Įsigaliojus diržų veržimosi politikai,
Graikija tapo Europos Sąjungos nare, mažiausiai lėšų skiriančia švietimui. Nuo kitų šalių atsilieka ir tyrimams bei vystymuisi skiriamomis lėšomis.
Šiuo metu Graikija išgyvena pačią didžiausią ekonominę krizę per visą šiuolaikinę šalies istoriją, tačiau socialinei politikai Atėnai išleidžia vos 7 proc. mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis.
Tiesa ta, kad jūsų politikai jūsų pinigus naudoja griežtos taupymo politikos kitoje Europos Sąjungos narėje finansavimui. Priešingai populiariam įsitikinimui, graikai tikrai nerengia demonstracijų, prašydami daugiau paskolų. Jie rengia demonstracijas prašydami NEBESIŲSTI pinigų bankų gelbėjimui. Galbūt dabar suprantate, kodėl 61 proc. graikų pasisakė prieš taupymą, bet tikriausiai nežinojote, kad iš visų referendume nepritarusiųjų net 85 proc. rinkėjų buvo jauni graikai.
Pasaulio ekonomikos elitas (visi tie progresyviai mąstantys akademikai) daug kalbėjo apie būtinybę padėti Graikijos valdžiai, bandančiai užsitikrinti Europos paramą taupymo programos pabaigai, paramą, kuri būtina gelbėjant žmones nuo skurdo, padedant verslininkams susigrąžinti paklausą, bandant pažaboti oligarchus, investuojant į žmogiškuosius išteklius – kitaip tariant, norint, kad Graikijos ūkis vėl imtų augti. Josephas Siglitzas, Paulas Krugmanas, Amartya Senas (visi jie Nobelio premijos laureatai), Dani Rodrikas, Thomas Piketty, Jeffrey Sachsas, Charlesas Wyplosas, Barry Eichengreenas, Paulas de Grauwe, Jamesas Galbraithas, Marcas Carney, Steve‘as Keenas – visa pasaulio ekonomikos specialistų grietinėlė paskelbė ne vieną nuomonę, atmetančią diržų veržimosi politikos logiką (ne tik finansiniu, bet ir socialiniu požiūriu).
Vos nepamiršau – dar šiek tiek apie tuos atlyginimus.
Bėda ta, kad ne graikai gauna per didelius atlygimus – tiesiog jūsų atlyginimai per maži. Jums trūksta ryžtingų profesinių sąjungų, nebijančių griežtai derėtis su valdžios atstovais ir ginti visų dirbančiųjų interesus, todėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančių Rytų Europos valstybių gyventojų atlyginimų proporcija BVP yra net 10 procentinių punktų mažesnė nei Šiaurės, Vakarų ar Pietų Europos šalyse.
Kolektyvinės derybos ir susitarimai – dar vienas dalykas, dėl kurio Graikijos valdžia kovoja nuo tada, kai kreditorių trejetas prieš kelerius metus dėl tos pačios prievartinės diržų veržimosi politikos jų atsisakė, skaudžiai smogdamas Graikijos žmonėms. Šiandien Europos centrinio banko taikomos priemonės (t.y. sprendimas nedidinti Graikijos bankams teikiamos likvidumo pagalbos kritiniu atveju lygio) reiškia, kad graikai per dieną iš bankomato gali gauti tik 60 eurų. Priežastis, kodėl jauni graikai referendume visgi nepritarė taupymo strategijai?
Todėl, kad jiems, per mėnesį uždirbantiems ne daugiau 400 eurų, tie 60 eurų nėra jau tiek mažai – beje, kaip ir jums.
Pamaniau, kad turėtumėte visa tai žinoti, nes visai gali būti, kad jūsų žiniasklaida viską pernelyg supaprastina...
Laiško originalas vadinasi (pavadinimą DELFIs praleido):
Jis prasideda žodžiais:
Dear Slovaks, Lithuanians, Latvians, Slovenians,
I am certain you have been following the Greek drama...
Drama:)
Brangiuosius estus negi pamiršo?
Lenkai, čekai, rumunai, bulgarai, kroatai/chorvatai ir vengrai - ne eurozonoj.
Vengras, politinės ekonomikos specialistas, parašė mums laišką.
Vengrai buvo ir tebėra vengrai.
O ką veikia mūsų politinės ekonomikos specialistai?
O kas Budapešte Jogailą faraonu pasodino?
Vengras, politinės ekonomikos specialistas, parašė mums laišką.
Vengrai buvo ir tebėra vengrai.
O ką veikia mūsų politinės ekonomikos specialistai?
O kas Budapešte Jogailą faraonu pasodino?
2015-07-08
Graikų termos
:)
„Šiuo metu mums stinga dialogo, opiausias uždavinys – atkurti dialogą tarp suaugusiųjų“, – Ch. Lagarde sakė per spaudos konferenciją po naujausių euro zonos finansų ministrų derybų, kurios baigėsi be jokio susitarimo, likus mažiau negu dviem savaitėms iki galutinio termino, kai Atėnai turės grąžinti TVF 1,6 mlrd. eurų.
Šį komentarą jis išsakė po to, kai Graikijos premjeras Alexis Tsipras pareiškė, kad Vašingtone įsikūrusi skolinanti institucija turi prisiimti „baudžiamąją atsakomybę“ dėl Atėnų krizės.
„Institucijos parengė labai protingus pasiūlymus“, – pabrėžė Ch. Lagarde, likus 12 dienų iki galutinio termino, kai Graikija turi pervesti TVF svarią sumą, grąžindama pribrendusias skolas.
Prieš 20 dienų.
Term.
term
From Middle English terme, from Old French terme, from Latin terminus (“a bound, boundary, limit, end, in Medieval Latin also a time, period, word, covenant, etc.”).
tèrmos [lot. thermae < gr. thermos – šiltas, karštas]:
1. sen. romėnų viešoji pirtis;
2. geol. terminiai vandenys – šiltos arba karštos versmės ir karšti požeminiai vandenys.
Neblogai...
Termose laisvieji miestelėnai reikalus aptardavo.
- Iki kitų termų:)
„Šiuo metu mums stinga dialogo, opiausias uždavinys – atkurti dialogą tarp suaugusiųjų“, – Ch. Lagarde sakė per spaudos konferenciją po naujausių euro zonos finansų ministrų derybų, kurios baigėsi be jokio susitarimo, likus mažiau negu dviem savaitėms iki galutinio termino, kai Atėnai turės grąžinti TVF 1,6 mlrd. eurų.
Šį komentarą jis išsakė po to, kai Graikijos premjeras Alexis Tsipras pareiškė, kad Vašingtone įsikūrusi skolinanti institucija turi prisiimti „baudžiamąją atsakomybę“ dėl Atėnų krizės.
„Institucijos parengė labai protingus pasiūlymus“, – pabrėžė Ch. Lagarde, likus 12 dienų iki galutinio termino, kai Graikija turi pervesti TVF svarią sumą, grąžindama pribrendusias skolas.
Prieš 20 dienų.
Term.
term
From Middle English terme, from Old French terme, from Latin terminus (“a bound, boundary, limit, end, in Medieval Latin also a time, period, word, covenant, etc.”).
tèrmos [lot. thermae < gr. thermos – šiltas, karštas]:
1. sen. romėnų viešoji pirtis;
2. geol. terminiai vandenys – šiltos arba karštos versmės ir karšti požeminiai vandenys.
Neblogai...
Termose laisvieji miestelėnai reikalus aptardavo.
- Iki kitų termų:)
Montė, Žalgiris ir kapos
Mindaugo karūnavimo diena simboliškai žymi Lietuvos įstojimo į Europos civilizacijos pradžią.
Kur Montė?
Apsikrikštijusio Lietuvos valdovo karūnavimas šiandien galėtų būti palyginamas su valstybės priėmimu į Europos Sąjungą. Mindaugo Lietuva formaliai tapo tolimiausia Bažnyčios ir Šventosios Romos imperijos pavaldine Rytuose. Nors realiai tiek Mindaugas, tiek kiti karaliai buvo daugiau ar mažiau nepriklausomi, visi jie imitavo Imperijos provincijų valdytojus, paklūstančius popiežiui ir imperatoriui.
Nepaisant vėlesnio atsimetimo, Lietuva tada tapo paskutine svarbesne valstybe, kuri bent jau valdovų lygmenyje įsipareigojo krikščionybės tvarkai.
Kur Žalgiris?
Šiandien po kelių netrumpų pertraukų Lietuva ir vėl yra Europoje. Tūkstančius trunkantį Europos, o kartu ir visos žmonijos vienijimo projektą dabar tęsia Europos Sąjunga. Tiesa, kitaip nei 1253 m., mūsų dienų Europa ne sveikina naująją jos narę, o gali atsisveikinti su ta, kurioje ir prasidėjo Europos civilizacijos istorija.
Tiek Mindaugo Europoje, tiek daugelyje kitų amžių pasirinkimas būtų aiškus: ištisą tūkstantmetį Europos valstybes valdė paneuropietiškas aristokratų luomas, kurį vienijo panašūs įsitikinimai bei gyvenimo būdas. Tuo metu atskirose valstybėse gyvenantys valstiečiai savo papročiais ir pažiūromis smarkiai skyrėsi.
O kur gi
kapos?
Kur Montė?
Apsikrikštijusio Lietuvos valdovo karūnavimas šiandien galėtų būti palyginamas su valstybės priėmimu į Europos Sąjungą. Mindaugo Lietuva formaliai tapo tolimiausia Bažnyčios ir Šventosios Romos imperijos pavaldine Rytuose. Nors realiai tiek Mindaugas, tiek kiti karaliai buvo daugiau ar mažiau nepriklausomi, visi jie imitavo Imperijos provincijų valdytojus, paklūstančius popiežiui ir imperatoriui.
Nepaisant vėlesnio atsimetimo, Lietuva tada tapo paskutine svarbesne valstybe, kuri bent jau valdovų lygmenyje įsipareigojo krikščionybės tvarkai.
Kur Žalgiris?
Šiandien po kelių netrumpų pertraukų Lietuva ir vėl yra Europoje. Tūkstančius trunkantį Europos, o kartu ir visos žmonijos vienijimo projektą dabar tęsia Europos Sąjunga. Tiesa, kitaip nei 1253 m., mūsų dienų Europa ne sveikina naująją jos narę, o gali atsisveikinti su ta, kurioje ir prasidėjo Europos civilizacijos istorija.
Tiek Mindaugo Europoje, tiek daugelyje kitų amžių pasirinkimas būtų aiškus: ištisą tūkstantmetį Europos valstybes valdė paneuropietiškas aristokratų luomas, kurį vienijo panašūs įsitikinimai bei gyvenimo būdas. Tuo metu atskirose valstybėse gyvenantys valstiečiai savo papročiais ir pažiūromis smarkiai skyrėsi.
O kur gi
kapos?
O kur britų atsakomybė?
Grašių Britanija:
diagnozavo
administravo
neatidavė
praganė.
Jiems tai - eilinis reikalas, o mums - neeilinis...
Tadas
IP: 80.229.57.102
diagnozavo
administravo
neatidavė
praganė.
Jiems tai - eilinis reikalas, o mums - neeilinis...
O kur britu atsakomybe? Ar jos kas nors pareikalaus?
Barbarai Graikijoje
Bankai bus uždaryti iki liepos 6-osios – kitos dienos po referendumo dėl finansinės pagalbos sąlygų, o iš bankomatų bus galima paimti ne daugiau kaip 60 eurų, nurodoma oficialiame įsake. Įsake taip pat pažymima, kad apribojimas dėl 60 eurų nebus taikomas užsienio turistams, kurie yra vienas iš gyvybiškai svarbių Graikijos ekonomikos variklių.
Barbarais Senovės Graikijoje vadinti svetimšaliai nemokėję graikų kalbos ir nepažinoję jos kultūros.
Senovės Romoje barbarais vadintos imperiją puldinėjusios tautos, pirmiausia germanai.
Na taip:)
Barbarais Senovės Graikijoje vadinti svetimšaliai nemokėję graikų kalbos ir nepažinoję jos kultūros.
Senovės Romoje barbarais vadintos imperiją puldinėjusios tautos, pirmiausia germanai.
Na taip:)
2015-07-07
Liesos graikiškos skyrybos
Storos graikiškos vestuvės.
O skyrybos, matai, liesos...
O skyrybos, matai, liesos...
12. Jonas
2015-07-07 13:53
IP: 78.62.180.219
Graikija pagimdė demokratiją, įtvirtinančią pinigų valdžią, Graikija pinigų valdžią ir pakas. O jeigu galima graikam nubraukti dalį skolos, tai kodėl negalima Lietuvai nubraukti visą skolą, kuri daug kartų mažesnė už graikų skolą? O kaip kitų valstybių skolos bankam? Taigi, taigi... Artėja kapitalistinės sistemos žlugimas, o to žlugimo priežastis- neišsprendžiamas graikų skolos klausimas. Juk tie milijardai nenuskendo Graikijoje, bet tik buvo perpumpuoti per Graikijos ekonomiką ir nusėdo užsienio bankų sąskaitose. Kai kurie "viešpaties" tarnai savo sąskaitose patalpino iš graikų pavogtus pinigus,todėl, norint nubraukti graikų skolas, reikia atitinkamai sumažinti vagių, kurie vaidina "sąžiningus verslininkus", sąskaitas. O tai visos kapitalistinės sistemos teisėtumo klausimas.
2015-07-07 14:05
IP: 82.135.139.122
Bankrotai - didesni ar mažesni - atsisitnka nenutrūkstamai, bet kapitalizmas nuo to dar nesugriuvo. Svarbu bankrotą pripažinti kuo anksčiau, kad dar kažką būtų įmanoma atgauti. Graikiją reikėjo pripažinti bankrotu dar 2008, bet vokiečiai norėjo išgelbėti savo bankus, kurie neatsakingai sukišo milijardus. Bet nebuvo norinčių pripažinti savo klaidas. Jeigu Lietuva prisipažintų bankrotu, jei irgi reikėtų nubraukti skolas. Bet dar nebankrutuoja.
2015-07-07 16:19
IP: 84.15.180.64
1. In ancient Greece, bankruptcy did not exist. 2. The word bankruptcy is formed from the ancient Latin bancus (a bench or table), and ruptus (broken). A "bank" originally referred to a bench, which the first bankers had in the public places, in markets, fairs, etc. on which they tolled their money, wrote their bills of exchange, etc. Hence, when a banker failed, he broke his bank, to advertise to the public that the person to whom the bank belonged was no longer in a condition to continue his business. As this practice was very frequent in Italy, it is said the term bankrupt is derived from the Italian banco rotto, broken bank. 3. Dabar gi Europa gelbsti bankus iš bankroto netgi valstybių bankrotų sąskaita. 4. Many city-states in ancient Greece limited debt slavery to a period of five years. O kiek metų mes vergaujam iš nieko padarytus pinigus skolinantiems bankams?