Intellectual money


קניין כסף

קניין כסף הוא קניין בסיסי במשפט העברי המתבצע באמצעות כסף או חפץ בעל ערך

Pinigai.

Pieniądze.

Деньги.

Money.

Intellectual money.

Taigi, prekės vertė matuojama pinigais.

Šiuolaikiniai pinigai yra abstraktūs – tik žymi sutartinę vertę.

...

Abstrakcionizmas - modernistinis menas, kuriam būdingas nedaiktiškumas.

Nėra įstatymų, kurie ką nors galėtų prieš pinigus. – Napoleonas.

Jei kalba eina apie pinigus, yra tik vienas taiklus žodis: DAUGIAU! – A. Kostolanis, Investuotojams ir spekuliantams.

Aukso gabalėlis -> auksinė moneta -> mažesnė auksinė moneta, bet užtai su Valdovo portretu -> paauksuota moneta -> nebepaauksuota, metalinė moneta -> nebemetalinis, popierinis pinigas -> e-pinigas (įrašas kompiuterio diske) -> ???

From алчность to cupidity

Алчность, корыстолюбие, стяжательство, скопидомство, сребролюбие, жадность, скупость (греч. φιλαργυρία, лат. avaritia) — неумеренная склонность к получению материальных благ.

алчность: жадность,сильная любовь к деньгам. Например: Алчность всегда безгранична, ненасытна и не уменьшается ни при изобилии, ни при скудости. (Салюстий)

алчность
в форме алкание, алкота, алчба - голод, голодание (Даль, алкать)

АЛКАТЬ чего, алкаю и алчу; голодать, быть голодным, томиться голодом; хотеть есть, позываться на еду, на выть, на пищу; || налагать на себя голод, тощу; поститься, удерживаясь от еды; || *сильно хотеть, жаждать чего, стремиться силою воли. Взалкать, захотеть есть, проголодаться. Поалкать немного; переалкать, проалкать известный срок, время. Наалкаться вдоволь. Доалкаться до тошноты. Заалкаться до смерти. Алкание ср. алкота, алчба ж. голод; голодание. Ни жажда хлеба не просит, ни алчба воды. Наделил Бог волка алкотою. || *Ненасытность, жадность; алчность ж. жадность, в прям. и переносн. значении. Алчничество ср. алчность на деле, поступки, уличающие в алчбе. Алчный, голодный, алчущий. Оденем нагих, обуем босых, накормим алчных, напоим жаждых, проводим мертвых — заслужим небесное царство. Алчен в кухарне, жаден в пивоварне, а наг-бос в мыльне. || Жадный, ненасытный: прожорливый. Алчен пес, да не корыстен кус. || *Неутомимо жадный к познаниям. Алчноватый, то же, в меньшей степени. Алчноватость ж. свойство по значению прилаг. Алчничать, жадничать, быть ненасытью. Алчник м. алчница ж. алкач м. ненасыть, алчный человек или животное; более в переносн. знач. Алкатель или алкач богатства. Алкательница светских услад. Алчнеть, становиться алчным.

1 al̃katis sf. (1); SD170 alkis, badas: Duonos pristigai, tai ir al̃katis Ds. Eš... buvau... alkatyje ir troškulyje Vln34-35.

2 alkatis sm. CI986, [K] žr. 1 alkatis.

Du variantai...

Trys:

al̃katė sf. (1) žr. 1 alkatis: Da neal̃katė, kai duonos ir šiaudų turi Ds.

алчность
жен. greed, greediness; cupidity (к деньгам); avidity
greed(iness)

cupidity (n.)
mid-15c., from Anglo-Fr. cupidite, from M.Fr. cupidité, from L. cupiditatem (nom. cupiditas) "passionate desire, lust; ambition," from cupidus "eager, passionate," from cupere "to desire" (perhaps cognate with Skt. kupyati "bubbles up, becomes agitated," O.Slav. kypeti "to boil," Lith. kupeti "to boil over"). Despite the primarily erotic sense of the Latin word, in English cupidity originally, and still especially, means "desire for wealth."

kupė́ti, kùpa (kùpia), -ė́jo žr. kūpėti:
1. Lb Nedėk tiek daug malkų – puodas pradės kupė́t Mlt. Kai pradės kupė́t, nudenk Užp. Žiūrėk, didžiasai sagonas kad kùpa! Kp.
2. Ant kalno kupa rugiai ir želia rš. Dobilai iš pakalnių kupa rš. Tai užderėjo nauda – visi laukai lūžta, kùpa Vj. Šiais metais mūsų žirniai tik kùpa kùpa Ktk.
3. refl. Neseniai įmaišiau [tešlą], ir jau kùpias Kp.
4. Kaziukas bailiai pažvelgė į tiesiog kupantį žalumu tankumyną rš. Barzda ir plaukai ilgomis bangomis kupėjo iš po meškinės kepurės prš. | Juokas jau visais pasieniais kupa rš.
apkupė́ti, àpkupa, -ė́jo intr. gausiai apaugti, apželti: Riogso akmenys, apkupėję builiais rš.
iškupė́ti, ìškupa, -ė́jo intr.
1. Š verdant išbėgti: Žiūrėk, kruopos iškupė̃s Slk. Kol pribėgau, viralas ir iškupė́jo Mlt. Košė iškupė́jo Jnš. Puodas iškupė́jo (iš puodo viralas išbėgo) Užp.
2. išrūgti, iškilti: Mano pyragai iškupė́jo – mielės nustiko geros pirkt Ml.
nukupė́ti, nùkupa, -ė́jo intr. verdant nubėgti per viršų: Sriuba nukupė́jo Ut.
prikupė́ti, prìkupa, -ė́jo intr.
1. gausiai priaugti, priželti: Prikupė́jo kultūrinės žolės keletas vežimų Ds.
2. gausiai prieiti, priskristi: Uždarai (uždaryk) langą – prikupės tų uodų pilna pirkia Švnč.
užkupė́ti, ùžkupa, -ė́jo
1. intr. užvirti: Užkupė́jo nuo didelės ugnies puodas Ds.
2. refl. iškilti, užrūgti: Mielės geros, tai tešla užsikupė́jus Kp.

Kad taip kupetą pinigų!

Na, bent kuparą...

cupidity [kjuːˈpɪdɪtɪ]
n
strong desire, esp for possessions or money; greed
[from Latin cupiditās, from cupidus eagerly desiring, from cupere to long for]

from cupere to long for:(

Jum, būrai, tai yra kaupas, mums gi - tik pora gurkšnių.

Godumas - emocijų kompleksas, pasireiškiantis dideliu materialinių vertybių, sveikatos, jėgos, galios troškimu, norėjimu ją išlaikyti ir dar padidinti. Katalikybėje godumas laikomas mirtina nuodėme.

godùmas sm. (2) K → godus: Ir žmogus, matydamas gyvulį su tokiu godumu ryjant kiauldobilius, norėdavo lenktis ir plėšti pilna burna P.Cvir. Onos galvoje maišėsi kerštas, apmaudas ir drauge pabudo godumas A.Vencl. Ale jos ir godùmas – rodosi, ji viską apžergtų! Mrk. Baltrų paėmė godumas: pasėmė aukso ir sidabro ir brangių daiktų BsMtII44. Bičių godumas yra labai naudingas bitininkui rš. Kapitalistų godumas negali pasitenkinti vien savo valstybės darbo žmonių išnaudojimu (sov.) sp.

East and West.

2012-09-21

Аты-баты

С начала XIV века среди русских княжеств постепенно формируется новый центр — Московское княжество. Московские князья сумели победить в борьбе за владимирское великое княжение, ярлык на которое давали ханы Золотой Орды.

В русских летописях понятие «Орда» обычно означало войско. Его употребление в качестве названия страны становится постоянным с рубежа XIII—XIV веков, до этого времени в качестве названия использовался термин «Татары».

Белёв — город в России, административный центр Белёвского района Тульской области. Впервые город упоминается, как и Москва, в летописи за 1147 год. В XIV веке город попал под власть Великого княжества Литовского. В 1437 году у Белёва произошла битва между татарским войском под командованием хана Улу-Мухаммеда и русской ратью, в которой русское войско потерпело сокрушительное поражение. Что любопытно, в те годы Белёв принадлежал Великому княжеству Литовскому, и Улу-Мухаммед, захватив Белёв, пытался продемонстрировать лояльность московскому великому князю и предлагал союз. Но князь не мог пойти на конфликт с Литвой и был вынужден отвергнуть предложение хана.

Улу-Мухаммед хан (Улуг Мухаммед тат. Oluğ Mөxәmmәt, Олуг Мөхәммәт, ‎ 1405 — 1445, Казань) — видный средневековый государственный деятель, чингизид, золотоордынский (до 1436), крымский (1437) и казанский хан (1438—1445). При поддержке мангытов Борак в разбил Мухаммеда (1421—1422), который нашел прибежище в Литве у князя Витовта. С помощью великого князя Литовского Витовта вернул золотоордынский престол (1426).

Разделение Монгольской империи Чингисханом между своими сыновьями, произведенное к 1224 году, можно считать возникновением Улуса Джучи. После Западного похода (1236—1242), возглавляемого сыном Джучи Бату (в русских летописях Батый) улус расширился на запад и его центром стало Нижнее Поволжье.

К 1240 г. Россия была покорена, а также Кавказ до Дербента; тогда Батый направился в Польшу, оттуда в Силезию, в Моравию, затем в Венгрию; всюду нанося поражения, а один его отряд проник в Трансильванию и опустошил эту страну.

БАТЯ м. стар., а в ряз. тамб. и поныне родитель, отец; вор. батька, батько; бачка, бачкя, батюш, батюшка; тятя, тятенька, тятька; батенька, батеня атя, атенька, атька; || отец духовный, поп, влад. батявка; || почтительно и ласкательно, привет всякому стороннему человеку; в выражениях же: батя, батяня симб. сливаются: батька и брат, братаня, приятель, товарищ. Пойдем, батяня, на работу. || Старший по чину или званию говорит иногда младшему батюшка, давая понять, что снисходит к нему, но что они, впрочем, не ровни. У меня, молодца, четыре отца, пятый батюшка, Бог, царь, духовник, крестный и родитель. Каков батюшка, таковы и детки. За что батька, за то и детки. У доброго дядьки (батьки) добры и дитятки. Хорошо тебе, матушка, за батюшкой жить: а пожила бы за чужим мужиком. За лихого батьку хоть матку отдай — все ни во что. Потешь батьку (попа), помри. Старую (попову) собаку не батькой звать. Прежде батьки в петлю не поспевай (не лезь, не суйся). Жаль батьки, да везти на погост. Батюшкой назвать не хочется, свекром назвать — рассердится. Батюшка Предтеча, я из Субботников, Павлова сноха, Иванова жена, помилуй ты меня! Батькин, батин, батюшкин, принадлежащий отцу, отцов и отцовский; попов. Батюшкина дочка, любимица. Батьковщина ж. отцовское имущество, для отличия от материзны южн. Батьковничать вор. быть старшим хозяином в доме, вместо отца, управлять всем.

ба́тя

ба́тько "отец", укр. ба́тьо, ба́тько, блр. ба́ця, болг. баща́, сербохорв. ба̏ħа – ласкательное название брата, чеш. bát'a "брат, родственник, приятель", диал. морав. bat'a "дядя".

Попытки рассматривать это слово как заимств. из венг. bátya "старший брат, дядя" были справедливо отвергнуты Бернекером (1, 45 и сл.). Он считает *batę, *bat'a усеченными формами от brat(r)ъ "брат". Следует, во всяком случае, отвергнуть попытку Соболевского (РФВ 64, 149) рассматривать это слово как ир. заимств. "Для того, кто знает Авесту, авест. формы *patar больше не существует" (Хюбшман, Arm. St. 37; Фасмер, RS 4, 161).

батя
ба́тя

м. разг.
1)

а) Отец.

б) Употр. как ласково-фамильярное обращение к пожилому человеку.

2) Командир воинского подразделения (обычно с оттенком почтительности).

Аты-баты, шли солдаты.

Helsinkio grupė

Viešų draugijų, pavadintų Helsinkio grupėmis, idėja kilo žymiam Rusijos disidentui A. Sacharovui. Pirmoji tokia grupė susikūrė Maskvoje 1976 m. gegužės 12 d., jai ėmė vadovauti aktyvus Rusijos disidentinio sąjūdžio atstovas J. Orlovas. Tais pačiais metais Maskvos grupės pavyzdžiu įsikūrė Ukrainos, o 1977 m. – Armėnijos Helsinkio grupės.

Lietuvos Helsinkio grupės nariai steigėjai buvo Karolis Garuckas, Eitanas Finkelšteinas, Ona Lukauskaitė-Poškienė, Viktoras Petkus ir Tomas Venclova.

Netrukus sovietinė valdžia padarė du sprendimus. Tais pačiais, 1977-aisiais, V.Petkų suėmė, o T.Venclovai suteikė leidimą dėstyti Berklio universitete, ir jis išvyko į JAV.

Suum cuique.

1977 m. rugpjūčio 23 d. KGB suėmė grupės lyderį V. Petkų, besiruošiantį vykti su dokumentais į Maskvą. 1978 m. liepos 13 d. jis buvo nuteistas 15 metų laisvės atėmimo.

Jedem das Seine.

1980 m. prasidėjusi antroji represijų banga palietė visas TSRS veikiančias Helsinkio grupes. 1980 m. vasario 14 d. buvo suimtas A. Statkevičius. 1981 m. pavasarį buvo suimti M. Jurevičius ir V. Vaičiūnas. Lapkričio 24 d. neaiškiomis aplinkybėmis automobilio katastrofoje žuvo kunigas B. Laurinavičius.

Lietuvos Helsinkio grupė (piln. Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninė grupė) – slapta Lietuvos disidentų organizacija, veikusi 1975–1983 m.

1988 m. Baltijos valstybių „Helsinkio grupės“ viceprezidentas.

Mylime savo šalį. Tai kodėl ją paliekame?

Helsinki group.

British Helsinki Human Rights Group.

The Moscow Helsinki Group (also known as the Moscow Helsinki Watch Group, Russian: Московская Хельсинкская группа) is an influential human rights monitoring non-governmental organization, originally established in what was then the Soviet Union; it still operates in Russia.

It was founded in 1976 to monitor the Soviet Union's compliance with the recently-signed Helsinki Final Act of 1975, which included clauses calling for the recognition of universal human rights.

The Helsinki Final Act, Helsinki Accords or Helsinki Declaration was the final act of the Conference on Security and Co-operation in Europe held in Helsinki, Finland, during July and August 1, 1975. Thirty-five states, including the USA, Canada, and most European states except Albania and Andorra, signed the declaration in an attempt to improve relations between the Communist bloc and the West. The Helsinki Accords, however, were not binding as they did not have treaty status.

Apie savo sprendimą, pakeitusį gyvenimą T. Venclova yra sakęs: „Jei būčiau likęs gyvas, turbūt dabar Lietuvos visuomenėje, kaip dauguma disidentų, užimčiau marginalinę poziciją, t.y. būčiau nelabai pastebimas žmogus. Bet kas įvyko, tas įvyko“.

Jeigu būtų likęs gyvas...

2012-09-20

Šaipos iš būrų

,,Ak,- tarė Selmas, - rods nešvankios mūsų gadynės
Ant visų šelmystų jau visai pasileido.
Pons ir tarnas jo peklon tikt bėga, tikt bėga.
Ans, įsirėmęs vis ir poniškai pasipūtęs
Vardo dieviško jau gėdėjas paminėti,
O šisai, kad jam įtiktų, niekina dievą.
Pons apjekėlis, velniop šuoliais besisukdams,
Ir tarnus sau išrinktus apjekti mokina.
Dievs ir žodis jo, bažnyčių mūsų grožybės,
Giesmės nobažnos taip jau, kaip poteriai mūsų,
Neprieteliams tokiems nei smarvė mėžinio smirdi.
Lumper irgi kamėdigės apjekino poną,
O tarnai jo be drausmės kekšaudami juokias.
Ak, kur dingo viežlybums jau mūsų gadynių!"

140. Donelaitis Kristijonas 2012-09-18 11:19 IP: 84.15.177.185 1
Būrai stebis kad ponai iš anų šaipos...

O ko nesišaipyt?

Jei jau Nobelio premijos komitetas pinigus priėmė...

136. America, America! High Tech Country! 2012-09-18 11:17IP: 84.15.177.185
N. Roubini, irgi iš Amerikos, irgi gavęs Nobelį: Į šią ekonominę lygtį įtraukiant politikų rietenas ir nesutarimus, kokio dydžio turėtų būti JAV skolos „lubos“, galime tikėtis tik vieno kelio, kuris sukels mažiausią politinį pasipriešinimą – jokių griežtų taupymo priemonių, nepriklausomai nuo to, ar dabartinis prezidentas Barackas Obama bus perrinktas, ar ne.

Why not?

B.Bernanke said, “the U.S. government has a technology, called a printing press (or, today, its electronic equivalent), that allows it to produce as many U.S. dollars as it wishes at essentially no cost.”

290. Quantitative Easing Era 2012-09-20 06:53IP: 84.15.189.109
Iki 1991 metų bendrasis nacionalinis produktas buvo pagrindinis rodiklis makroekonominiuose tyrimuose. Bendrasis vidaus produktas tapo pagrindiniu rodikliu skaičiuojant atsiskaitymus su Jungtine Tautų Organizacija.

Vis skaičiai.

Vis skaičiavimas.

Bene pirmąsyk būrų šalies žinių sklaidymo organas balsą parodė...

Gal ir apie tai prabils?

17. GV 2012-09-15 15:05 IP: 78.60.128.47
Jo,tas pinigų mėtymas iš holikopterio į gaisravietes(nepriklausomai ,kur jos randasi USA ar EU),prives prie tokios krizės,prieš kurią 2008 metų brolių Lemanų "sukelta" krizė atrodys tik šioks toks nuosmūkis.Na o ta didžioji krizė ateis ir bus pavadinta "Made China".Pirmieji ženkliukai jau pasirodė:Kinijos augimo tempai sulėtėjo,bankrotų skaičius padidėjo,eksportui nebepadeda ir dirbtinai silpnas juanis.Žodžiu,reikia ruoštis ne inkų išpranašautai pasaulio pabaigai 201.12.21.,o didžiojo kinų drakono agonijai........................

20. to 17. GV 2012-09-15 16:41 IP: 84.15.187.10
ne kinų drakono, o palūkaninių pinigų agonijai. Iš USD gamintojų sukeltos 1930-ųjų krizės jie išsisuko pakurstydami II WW, po jo Marshall Plan dėka įsūdę visiems USD kaip "pasaulinę valiutą", kurią 1971-ais Nixon Shock'o dėka "atrišo" nuo Aukso Standarto; šiais branduolinio, termobranduolinio ir dar kitokio masinio naikinimo ginklų laikais WW daryti baisoka, betgi pranašas iš Amerikos Roubini vėlek šneka apie karą; žr. 16. Kas gali sukelti karą? Šis išminčius šneka, kad Europa skęsta sparčiausiai, nes netaupo, o Amerikai pranašauja šviesią ATEitį – JOKIŲ GRIEŽTŲ TAUPYMO PRIEMONIŲ, nepriklausomai nuo to, ar dabartinis prezidentas Barackas Obama bus perrinktas, ar ne! Pasaulinę ekonomiką būktai galinti sugriauti 10 mln. gyventojų turinti Graikija, o ne su likusiu pasauliu nuo 1960-jų prekybos deficitą turinti 300 mln. gyventojų USA, dabar tas deficitas daugiau negu 25% viso USA eksporto apimties, taip pat ir su skęstančia ES amerikonų prekyba deficitinė. Pinigų piramidės viršūnė ten, Amerikoj - štai paprasta tiesa; pinigų burbulas išsipūtė aplink visą pasaulį ir 2008-ais plyšo; nuo tada iš esmės niekas tame žaidimo mechanizme nepasikeitė, todėl ir pranašo Roubini prognozės niūrios.



2012-09-19

Kai pinigai nekainuoja

Tiesiog užkliuvo šie komentarai; jie ne mano.

Pinigai kai kam išties nekainuoja.
40. mintys 2012-09-19 16:29 IP: 82.135.195.72
Kai pinigai nieko nekainuoja tiems, kurie juos duoda skolon, schema, pagal kurią užgrobiamas pasaulis, iš karto keičiasi. Jeigu kažkas kuria pinigus iš oro bet kokiais kiekiais, kaip tai daro vakarų bankininkai, tarptautinių korporacijų akcininkai: Rotšildai, Rokfeleriai, Morganai, Saksai... tai pagrindiniu pasaulio pavergimo metodu tampa visiškai ne karas, o kreditai. Vadinasi, galinga armija daugiau nebereikalinga? Ką jūs – netgi labai reikalinga. Karinė galia reikalinga tam, kad galima būtų įbauginti tuos, kurie imti kreditų nenori. Šalies pavergimas prasideda nuo jos gyventojų smegenų praplovimo. Kad niekas nieko nepastebėtų. Kad visiems susidarytų iliuzija, jog šalis juda link suklestėjimo, kad viskas vyksta teisingai. Kaip tai užtikrinti? Per žiniasklaidą. Būtent dėl to pirmasis bet kokių liberalų reikalavimas yra „žodžio laisvė". Bet jeigu jūs manote, kad kažkas iš „kovotojų už laisvę" rūpinsi jūsų teise išsakyti savo mintis, tai labai smarkiai klystate. Uždavinys čionai visiškai kitas – užtikrinti laisvę plauti smegenis šalies gyventojams. Antras privalomas šalies pavergimo etapas – gyventojams įdiegiama paprasta mintis: valstybinė nuosavybė – tai nereikalingas, blogas ir neefektyvus dalykas. Vadinasi, ją būtinai reikia skubiai atiduoti į privačias rankas, kurios jau tikrai bus geresnės už valstybines rankas. Prasideda privatizacija, kurios metu valstybė, t.y. tauta praranda savo nuosavybės teisę į gamybos priemones.

41. mintys 2012-09-19 16:31 IP: 82.135.195.72
Trečias etapas – šalies pinigų investavimas į amerikiečių skolų įsipareigojimus .Esmė labai paprasta: vakarai duoda pinigus savo statytiniams, vietiniams oligarchams, kurie superka skaniausius valstybinio turto kąsnelius. Kuriuos oligarchams išparduoda kiti globalistų statytiniai, įsitaisę valdžioje. Kokios įmonės privatizuojamos pirmiausiai? Logiška manyti, kad nuostolingos. T.y. valstybė atsikrato balasto. Nieko panašaus – pirmiausia į „efektyvias privačias rankas" patenka patys pelningiausi ekonomikos sektoriai. Koks rezultatas? Valstybė, netekusi įmonių, kurios anksčiau užpildydavo biudžetą, tampa nepaprastai priklausoma nuo mokesčių surinkimo. Mokesčiai pradeda didėti ir smaugti smulkų bei vidutinį verslą. Ekonomikos augimas sulėtėja ar visai sustoja. Tuo pat metu valstybė susiduria su dideliais sunkumais išlaidų padengimo srityje. Juk anksčiau į biudžetą ateidavo pajamos iš pelningų įmonių, o dabar biudžetas papildomas tik mokesčiai. T.y. tik dalis to, kad patekdavo į biudžetą anksčiau. Pinigų biudžete mažai, vadinasi, nebėra galimybės ne tik mokėti pensijas ir pašalpas, bet ir nėra už ką tiesti naujų kelių bei skatinti ekonomikos augimą.

42. mintys 2012-09-19 16:33 IP: 82.135.195.72
valstybė susiduria su dideliais sunkumais išlaidų padengimo srityje. Juk anksčiau į biudžetą ateidavo pajamos iš pelningų įmonių, o dabar biudžetas papildomas tik mokesčiai. T.y. tik dalis to, kad patekdavo į biudžetą anksčiau. Pinigų biudžete mažai, vadinasi, nebėra galimybės ne tik mokėti pensijas ir pašalpas, bet ir nėra už ką tiesti naujų kelių bei skatinti ekonomikos augimą. Valstybė tampa nepajėgi kredituoti savos pramonės. Kadangi vienu iš pirmųjų bet kokių „reformų" rezultatu tampa nepriklausomo nuo valstybės Centrinio Banko įsteigimas, šalis patiria visą eilę problemų. Tiktai CB turi teisę leisti pinigus pagal konstituciją, aplenkiant CB emituoti pinigų nevalia. O pagal įstatymą, CB neturi teisės kredituoti savo šalies vyriausybės, tačiau turi teisę teikti kreditus JAV ir kitų šalių vyriausybes, superkant tų šalių skolų įsipareigojimus. Rezultatas: pinigų valstybė neturi ir ji sustabdo visas kreditavimo programas savo ekonomikoje – tiek valstybiniame sektoriuje, tiek privačiame. Be kreditinių resursų nieko rimto ekonomikoje nenuveiksi. Ir čia į pagalbą ateina globalistų bankai. Sujungti į vieningą sistemą su FRS ir Europos Centrinį Banką, būtent užsienio bankai pradeda dalinti kreditus valstybei ir privačiam sektoriui. Tai jau praktiškai baigiamasis pavergimo etapas. Pakartosime dar sykį. Žiniasklaidos vaidmuo labai didelis visuose etapuose. Juk reikia visą laiką kabinti makaronus ant ausų ištisai tautai, iš esmės – visai planetai. Būtina išaiškinti, kaip teisinga investuoti pinigus į Amerikos obligacijas. Kalbėti, kad viskas teisinga, nežiūrint į tai, kad dauguma žmonių supranta, jog vyksta keisti dalykai. O juk situacijos absurdiškumą suprasti labai nesunku. Kokiomis palūkanomis visas pasaulis kredituoja Ameriką? Vidutiniškai – 1,5%. Tai reiškia, kad daugumos šalių aukso ir valiutos atsargos yra paskolintos Amerikai už šitą menkutį procentą. Pinigai iškeliauja į Vakarų saugyklas, o sugrįžta atgal į šalį kreditų pavidalu, tačiau jau su visiškai kitomis palūkanomis. Galiausiai šalis tampa skolininke.

43. mintys+ 2012-09-19 16:34 IP: 82.135.195.72
Į Vakarus iškeliauja ne tik aukso ir valiutos rezervai. Ten pat iškeliauja ir stambiojo verslo pinigai. Dauguma stambių verslų būtinai priklauso kompanijoms, užregistruotoms vakaruose arba ofšoruose. Kodėl taip vyksta? Todėl, kad vietinės kompanijos išauga iki transnacionalinio lygio nepaprastai retai, o Vakarų TNK, priešingai, ateina į atsivėrusias rinkas. T.y. dalis šalies verslo iškart pavirsta „Made in Vakarai". Antroji šalies verslo dalis – nuosava, tačiau nuosava tik per „bambagyslę" – formaliai jinai irgi vakarietiška. Taip atsitinka ne dėl to, kad konkrečiame etape taip darosi patogiau. Kitaip išgyventi neįmanoma. Nori gauti kreditą iš Vakarų už minimalias palūkanas? Tapk rezidentu – permesk verslą į ofšorą arba Vakarų šalį. O jei nepanorėsi – verslas bus suvalgytas ir sužlugdytas. Stambusis verslas be tik pakabintas ant Vakarų kabliuko. Jis atsidūrė spąstuose. Arba oligarchas tampa Vakarų oligarchinio elito nariu ir žaidžia pagal jų taisykles, arba jį palaipsniui ir švelniai (o svarbiausia – nepastebimai žurnalistams) suvalgys. O kaip gi investicijos? O investicijos – irgi tam tikra pavergimo forma. Anksčiau šalis PATI galėjo pasistatyti fabriką ir ji tereikėjo nusipirkti užsienyje technologiją. Dabar jai reikalingi pinigai vien tam, kad tą fabriką pastatytų. Ir tuos pinigus, kuriuos valstybė anksčiau suskurdavo pati, per nacionalinės valiutos emisiją, šiandien ji gali gauti tik pasikviesdama „investorius". Investoriai pastatys tinklą hipermarketų ir tai galiausiai vėl paskatins pinigų nutekėjimą į užsienį. Ten pat , į ofšorus, iškeliauja ir įmonių pelnai. Mokesčiai sumokėti – teisingai. Tačiau anksčiau visi pirko parduotuvėje, kuri priklausė valstybei arba smulkiam prekeiviui. O dabar – supermarketų tinkle, kuris būtinai užregistruotas ofšore. Sistema sukonstruota tokiu būdu, kad visi pinigai PRIVALO nutekėti į Vakarus ir sugrįžti atgal TIKTAI kreditų pavidalu, taip sustiprindami kreditinę valstybės vergovę.

44. mintys++ 2012-09-19 16:35 IP: 82.135.195.72
Toliau seka dirbtinis ekonomikos sužlugdymas, pavadintas „ekonominės krizės" išsireiškimu. Daroma tai, turint vieną tikslą – sukurti situaciją, kurioje šalis skolininkė nebegalės sugrąžinti skolos. Bet kurios krizės principas labai paprastas – naujos paskolos kreditorius nebeduoda, o seną sugrąžinti – reikalauja. Ir viskas. Buvo jūsų pramonė, pasidarė – mūsų. „pagelbėti" susipainiojusiai skolose valstybei atskubės kiti „kreditoriai", pavyzdžiui, TVF. Negalite padengti skolos? Įsileiskite karines bazes. Paremkite Amerikos ir Anglijos politiką. Pasiųskite kareivius, kur jums palieps – į Afganistaną, Iraką. Ir plėtokite pas save „demokratiją". T.y. netrukdykite Vakarų žiniasklaidos propagandai plauti savo tautos smegenų. Surenkite homoseksualistų paradus. Būtinai surenkite. Nesurengsite – susilauksite baudos, kaip neseniai atsitiko su Moldavija. Rizikos – jokios. Pinigai, kuriuos Vakarai skolina, patiems Vakarams nieko nekainuoja. Tai tik skaičiukai bankų kompiuteriuose. Niekuo nepadengti. Niekuo, išskyrus galingą armiją, galingą propagandą ir galingą šutvę „žmogaus teisių gynėjų", kurių tikrasis tikslas yra atstovauti bankininkų, gaminančių pinigus ir pavergiančių visą pasaulį, interesus.

45. naujiems okupantams 2012-09-19 16:37 IP: 82.135.195.72
Sienų tarp valstybių tirpimas neišvengiamai veda prie stambaus nacionalinio kapitalo naikinimo ir jo pakeitimo transnacionaliniu kapitalu. Ir džiaugtis šiuo procesu nėra priežasčių. Naujiems šeimininkams nereikia ne tik vietinių įmonių, jiems nereikalingi ir vietiniai gyventojai, juolab jie nesijaučia turintys čiabuviams kokių nors įsipareigojimų. Kodėl iš Lietuvos išvyko milijonas lietuvių, kodėl Lietuva prasiskolino tarptautiniams bankams...?

46. mintys 2012-09-19 16:40 IP: 82.135.195.72
Mums pasakojama, kad į Maskvos gatves išėjo dešimtys tūkstančių protestuotojų. Tačiau kažkodėl pas mus Švedijoje, Lietuvoje tylima apie tai, kad didžiausiuose Amerikos miestuose vyksta kasdieniniai protestai „Occupy", nukreipti prieš bankų sistemą. Kapų tyla apie šią temą. Taip vadinama „laisvoji žiniasklaida", kurios tikrasis tikslas – paversti mus bukagalviai avinais, net neužsimena apie Ameriką. Sovietmetyje, panašiai dirbo sovietinė spauda melas, kryptinga dezinformacija...Susidaro įspūdis, kad visus straipsnius, pasirodančius taip vadinamojoje laisvojoje spaudoje, rašo vienas ir tas pats žurnalistas, o taip vadinami vyriausieji leidinių redaktoriai Švedijos žiniasklaidoje paprasčiausiai naudojasi šio vienintelio žurnalisto straipsniais, karpydami ir suklijuodami tekstus pagal savo poreikiu

47. mintys 2012-09-19 16:42 IP: 82.135.195.72
varant karinę propagandą, svarbiausia įtikinti nuosavą tautą tuo, kad „mes" nenorėjome karo. Tai „kiti", „jie" pradėjo karą arba svajoja jį pradėti kiekvieną dieną. Tuo tarpu „mes" esame priversti gintis. Šio principo naudojimą galima atsekti praktiškai kiekviename kare. Svarbiausia – įtikinti žmones, kad „blogi vyrukai" mūsų „neapkenčia" ir jau pradėjo (ar pasirengę pradėti) pirmieji. Kaip įrodymus galima pateikti išprovokuotą politinę žmogžudystę, antpuolį, teroro aktą ir panašiai

48. mintys 2012-09-19 16:44 IP: 82.135.195.72
Tautininkai siūlė leisti piliečiams grįžti iš privačių pensijinių fondų į Valstybinę Socialinio draudimo sistemą su savo įdėtais pinigais.Šiuo metu tai padaryti galima tik pereinant iš vienų privačių fondų į kitus, bet ne iš privačių į valstybinius. R.Kuodis ir kiti žymiausi Lietuvos ekonomistai ne kartą įspėjo, kad laikyti pinigus pensijų fonduose yra nesaugu. Užsienyje yra buvęs ne vienas įvykis, kai pensiniai fondai bankrutuodavo ir gyventojai likdavo be savo pensijų.

49. mintys 2012-09-19 16:45 IP: 82.135.195.72
Paimkime mūsų šitą privačių pensijų rinką. Pirmiausia reikia žinoti, kad 80 procentų šitos rinkos priklauso skandinavų bankams. Kitaip sakant, jie gauna iš mūsų „Sodros“ finansinius resursus ir už nieką neatsako, tačiau tais resursais laisvai naudojasi, kaip kam patinka. Ar tie sandoriai bus pelningi, ar nuostolingi – jie vis tiek pasiims savo aptarnavimo procentus, be to, jie turi galimybę šiuos pinigų srautus nukreipti jiems riekiama linkme. Tačiau vėlgi pati principinė šių fondų schema, pats sumanymas būtų neblogas, jeigu pasaulyje būtų normali ekonomika, o ne „finansinis kapitalizmas“, kuris nieko negamina, išskyrus tuščius besiblaškančius ir niekuo nepadengtus pinigus. Jeigu pinigai būtų investuojami į realią vertę turinčias akcijas ar nekilnojamąjį turtą, žmogus iš tikrųjų galėtų tą pensiją pasididinti… - Tačiau ką tik kalbėjome, kad akcijų vertė anaiptol nėra reali, o virtualūs pinigai iškreipia pasaulio ekonomiką. Tai į ką konkrečiai tie fondai šiandien gali investuoti, kad uždirbtų mums pensijas? Ar tai irgi afera? - Būtent todėl jie ir yra sukčiai. Pažiūrėkime, kas atsitiko dabar. Kadangi pinigų perteklius yra didžiulis, tai dirbtinai buvo išpūstos visų aktyvų kainos. Aš pats dažnai paklausiu savo pažįstamų, kurie deda pinigus į tuos privačius pensijų fondus: o jūs žinote, kur jie jūsų pinigus deda? Juk dažnas lietuvis naiviai įsivaizduoja, kad jie laiko tuos pinigus ir paskui jiems atiduos atgal. O juk jie tuos pinigus turi pelningai investuoti. Klausimas tik į ką jie juos gali investuoti? Jeigu nekilnojamojo turto rinka yra visame pasaulyje perkaitusi – tiek JAV, tiek Europoje nekilnojamojo turto kainos krinta. Nekalbant jau apie akcijų rinką, apie kurią kalbėjom ir kuri taip pat krinta, nes jau pasiekė savo augimo galimybių ribas. Trečias dalykas, kuris teoriškai galėtų būti pelningas, yra valstybių vertybiniai popieriai. Tačiau visos be išimties valstybės yra paskendusios skolose ir jų vertybiniai popieriai šiandien, švelniai tariant, taip pat yra rizikos grupėje

50. mintys 2012-09-19 16:47 IP: 82.135.195.72 1
Lietuvos valdžia drauge su bankininkais ir kitais laisvosios rinkos „ekspertais“ nuolat reklamuoja privačius pensijų fondus, kurie esą investuodami į pelningus vadinamuosius vertybinius popierius uždirbs mūsų pensininkams sočią ir laimingą ateitį. Ką apskritai reiškia šita „klestinti“ prekyba vadinamaisiais „vertybiniais popieriais“? – „Respublika“ paklausė Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Rolando PAULAUSKO, kuris jau 20 metų įdėmiai seka įvairius pokyčius tarptautinėse rinkose. - Viskas čia labai paprasta: kada pinigų spausdinimas tapo visiškai nepriklausomas nuo nieko, šis verslas ir „suklestėjo“. Pirmiausia reikia grįžti į 1971-uosius, kai dolerio spausdinimas buvo atsietas nuo aukso standarto – nuo tada tie tušti spausdinti ar elektroniniai pinigai ir sukasi šioje virtualioje rinkoje. Šiandien pinigų kiekis, esantis virtualioje erdvėje, yra gerokai didesnis negu realios ekonomikos pinigai. Esu matęs tokius skaičius, kad 90 proc. šiandienės apyvartos yra grynai spekuliacinis biznis, t.y. tas vadinamasis finansinis kapitalizmas, ir tik 10 proc. pinigų sukasi realioje ekonomikoje. - Šis 90 proc. biznis sukonstruotas finansinės piramidės principu? Jeigu taip, tai kodėl persekiojami visokie mavrodžiai su savo MMM, o ne tie, kurie tą patį daro milžiniškais mastais? - Be jokios abejonės. Yra trys pagrindinės vadinamosios „vertybinių popierių“ biržos – NASDAQ, „Standart & Poor“ ir „Johnson & Johnson“. Čia reikia akcentuoti svarbų dalyką: pats sumanymas buvo gal ir neblogas. Tačiau tai buvo tais laikais, kai akcijų kaina buvo tiesiogiai susijusi su įmonės veikla, kai akcijų kaina buvo susieta su dividendų išmokomis ir kai galiojo aukso standartas. Tačiau dabar mažai kas žino, kad spekuliantai, kurie perka akcijas pasaulinėje rinkoje, į jokius dividendus nekreipia dėmesio, be to, jie ne visada ir mokami

51. mintys 2012-09-19 16:50 IP: 82.135.195.72 1 -3
Niujorko dangoraižiai 2001 rugsėjo 11 d. visiškai sugriuvo ne dėl to, kad į juos atsitrenkė keleiviniai lėktuvai, o dėl to, kad dangoraižiuose buvo iš padėti sprogmenys...

52. mintys 2012-09-19 16:52 IP: 82.135.195.72
Lietuvių tautos išlikimo garantas yra stipri Rusija. Nes lietuviai, lenkai, latviai, estai... yra reikalingi vakarams, kaip užtvara nuo Rusijos. Vis kurstant ir primenant sovietinės, carinės Rusijos blogus darbus praeityje...Bet jei Rusija ŽLUGTU globalistams, tam vienam procentui kurie užgrobė ir valdo JAV būtu tas pats , kas gyvens Lietuvos teritorijoje , vietiniai aborigenai gali išsilakstyti , ištirpti pasaulyje... Vietoj jų privešim, privažiuos kiti....Svarbu , kad teritorija Lietuva mokėtu lažą, duoklę, mokesčių pavidalu...Svarbu kontroliuoti žiniasklaidą, vietinius vadukus, saugumą ir policiją. Visus Graliavos įvykius kontroliavo ir kontroliuoja JAV spec tarnybos, kurie ir dengia visus Lietuvos grobstytojus, pedofilų klano atstovus, nes jie yra senai pakabinti , valdomi ir vykdo visus globalistų nurodymus...Gegužės 17 šturmas Grliavoje buvo kruopščiai suplanuotas ir paruoštas , kad data sutaptu su Lietuvos prezidentės išvyka į Čikagą, kad būtu galima pažeminti ją , parodyti, kas čia valdo padėtį. Prisiminkim Gegužės 18 šaukianti lietuviu išeiviu minia...gėda, gėda... Tai atsakas Lietuvos prezidentei, kad ji išdrįso neatvykti į Prahą balandžio mėnesį susitikimui su galingiausios šalies prezidentu B. Obama...

2012-09-18

Occupy Wall Street, metinės

Occupy Wall Street.

The Canadian activist group Adbusters initiated the protest, inspired by the Arab Spring and Spanish 'Take the Square', taking from the last, the encampment and assembly method.

OWS's goals include a reduction in the influence of corporations on politics, more balanced distribution of income, more and better jobs, bank reform (especially to curtail speculative trading by banks), forgiveness of student loan debt or other relief for indebted students, and alleviation of the foreclosure situation.

Мысль о протесте родилась в группе Adbusters, канадской некоммерческой анти-потребительской организации. Активную поддержку оказывает Анонимус.

Активист журнала Adbusters Калле Ласн, когда его спросили, почему он ждал три года после развала Lehman Brothers для того, чтобы начать протестовать, ответил, что после выборов президента Обамы среди молодежи было ощущение, что он будет принимать законы для регулирования банковской системы и «брать этих финансовых мошенников и привлекать их к ответственности». Тем не менее, время шло, а «чувство, что он немного робок, удивительно закрепилось за ним», и они (Adbusters) «потеряли всякую надежду, что его избрание приведет к изменениям».

Протест начался в Зуккотти-парке с того момента, как там появилась частная собственность и полиция не могла на законных основаниях заставить их покинуть лагерь без запроса к собственнику. На пресс-конференции, состоявшейся в тот же день, когда начались протесты, мэр Нью-Йорка Майкл Блумберг сказал: «Люди имеют право на протест, и если они хотят протестовать, мы будем рады убедиться, что они имеют место для того, чтобы делать это».

Amerika.

Lietuviams ši Vikipedijos tema pasirodė neįdomi, neparašėm nieko.

Užtat mūsų laisvoji žiniasklaida šio judėjimo metines prisiminė ir parašė.

Rėkiantys ir nepaklusnūs judėjimo „Okupuokite Volstritą“ dalyviai vis dažniau protestus baigia riaušėmis.

Amerikoj visko yra - net nepaklusnių ir rėkiančių kunigų.

Kokie!

Ko jie nesėdi savo stovyklavietėse?

Blogiečiai.

Eitų dirbti, turėtų pinigų.

Iš kur jie, pinigai, atsiranda - ne jų reikalas.

O ką Wall Street'as?

Pirmadienį finansų rinkose tvyro ramios nuotaikos, aprimo euforija, kurią sukėlė JAV federalinio rezervų banko paskelbtas naujas būsto paskolomis garantuotų obligacijų supirkimo planas. Europos akcijų indeksai prekybos sesijai įpusėjus pirmadienį smunka apie 0,5 procento. JAV akcijų indeksų ateities sandorių kainos taip pat atspindi apie 0,5 proc. indeksų smukimą.

Būsto paskolomis garantuotos obligacijos.

Amerikoj?

No, bonds.

Unlike pervious easing plans, this new one is explicitly focused on employment.

New bond-buying program.

Экономика называется.

2012-09-17

Marta Andreasen

Marta Andreasen (born 26 November 1954) is an Argentine-born Spanish accountant, employed in January 2002 by the European Commission as Chief Accountant, and notable for raising concerns about flaws in the commission's accounting system which she felt left the commission vulnerable to potential fraud.

She joined the Organisation for Economic Cooperation and Development (OECD) in 1998, where she reported serious problems with its accounting system, raised her concerns with the management and suggested ways of reforms. After initial resistance, Arthur Andersen were assigned for an outside analysis. In August 2000, their report described the OECD's internal accounting systems as outdated and inadequate. Andreasen, however, was suspended from her job for 15 months.

Accountancy Age stated in October 2003 that Andreasen's spell at the OECD ended with "her bid to take the organisation to the European Court of Justice claiming her human rights had been violated as she had not been given a 'fair trial' following allegations of racism, and that she raised 'undue doubts' and unsupported 'alarmist allegations' in relation to OECD accounts."

The OECD never confirmed allegations of racism were part of the cause for her suspension. Andreasen had already dismissed those in Accountancy magazine in October 2000 ("Andreasen claims allegations against her emerged only after she had raised concerns about the accounts").

In January 2002 she began her new job in Brussels as Chief Accountant ("budget execution director and accounting officer"), the first professional accountant hired.

Andreasen criticized the EU's accounting system for being open to fraud. She raised her criticisms and proposals for overdue improvements and changes internally, but made no progress with her superior. She then submitted her report to the Commissioner Michaele Schreyer and the Commission President Romano Prodi. She again received no answers and so approached members of the EU Parliament’s Budget Control Committee.

She, consequently, refused to sign off the 2001 European Commission accounts. With this, she is not alone[clarification needed] – The EU's Court of Auditors can only fully validate 5% of the money spent and have criticized the system every year since 1994. In the discharge procedure in 2003 the Commission promised comprehensive reform.

At this stage the media began to investigate and to report. Andreasen went public with her concerns on 1 August 2002.

Andreasen was fully suspended from her job by the Commission in May 2002 (for "violating Articles 12 and 21 of staff regulations, failure to show sufficient loyalty and respect"). She is said to have been suspended from her job and ultimately fired because she refused to sign accounts she believed were unreliable.

Marta Andreasen on EU wasting money.




2012-09-16

Bundesbank buntajija

For the first time in history, Germany issued long term bonds with a zero percent coupon rate on Wednesday. The demand reveals the deep concerns investors have about the euro zone and their desire for a safe place to park their capital -- even if it costs them money to do so.

Germany's Bundesbank successfully issued two-year bonds offering a zero pecent interest rate.

Бунт (посредством польск. bunt — то же (с XVII в.) от нем. Bund — соединение, союз, связка)

?

Ne tas.

×buntãjyti, -ija, -ijo (plg. l. buntowác?) tr. paikinti, vilioti, gundyti, suvedžioti: Jinai buntãjijo, kol išbuntãjijo savo sesę, mano vaikus ir šeimyną J.

Deutsche Bundesbank bus subuntajinęs tarptautinių rinkų investuotojus, ne kitaip, jei jau anie savo sąskaita į jojo bondus investuoja.

Kur jau mums su savo obligacijom...

You might think that record low bond yields in the U.S. and in Europe’s safer nations would have a floor of zero percent. Afterall, you cannot have a negative bond yield. Or can you? Reports were out earlier this year that a Treasury TIPS auction, the bonds and notes that adjust with inflation through time, managed to go off with a yield of just under zero percent. Now we have seen that German bund (bond) yields went under the zero-point-zero mark.

Gal kam under the zero-point-zero ir neįprasta.

Pripras.

Investors are also nervous about the macro picture.

Keista.

Ko nervuotis?

Europos centrinis bankas – finansuojamas Vokietijos padengtomis euroobligacijomis, paprasčiausiai.

Laikraščius reikia skaityt.