2012-12-15

Čiudrytis

Buvau vakar, ir knygą su autoriaus parašu gavau, Kęstutį Antanėlį po to sutikau.

Tikrai vertėjo ateiti.

Pilna salė šviesių veidų.

Didelės, gražiai išleistos, pirmos iš būsimos trilogijos, knygos, grįstos labiausiai archelogų radiniais bei samprata, dar neskaičiau, tik pavarčiau.

Kas tie aisčiai?

Aisčiai (eisčiai, aistijai, estijai), sąlyginis daugelio į rytus nuo Vyslos žemupio ir Baltijos jūros gyvenusių senovės tautų pavadinimas.

Neoromantinės pakraipos tyrinėtojai lietuviai estijų vardą laiko esančiu baltiškos kilmės, tokie patys tyrinėtojai vakariečiai – kilusiu iš vidurio vokiečių žemaičių este („jauja“) ar gotų aistan („gerbti“), tačiau labiau tikėtina, kad pirminė termino estijai reikšmė buvo tiesiog „rytiečiai“, – atrodo, sen. germanai lotyniškajam aestii giminingu žodžiu (pradedant Einhardu – žodžiu aisti) vadino visų į rytus nuo Baltijos jūros gyvenusių baltų ir finų genčių atstovus (šiuo metu estijų vardas išlikęs tik etniškai nebaltiškos Estijos pavadinime).

Vakariečiai...

Ko lakstai kai piskus, jaują uždegęs!

Iš antikos rašytojų germanų kaimynus estijus ir estijų tautas (aestii, Aestiorum gentes) bene pirmasis paminėjo romėnų istorikas Publijus Kornelijus Tacitas. Apie 98 m. užbaigtame jo veikale Germania rašoma, kad „dešiniajame savo krante Svebų jūra skalauja aisčių gentis, kurių papročiai bei apdarai yra tokie pat kaip svebų, tačiau kalba artimesnė britų kalbai. Jie garbina Dievų motiną.

Visi aisčiai, pagal kalbos tarmę, kalbininkų skirtomi į tris grupes – prūsus, lietuvius ir latvius.

Selge?

Sorry.

Ką jie nupirks - nemoka užmokėti, bo pinigo neturi...

Elniai dar neužaugo, žuvys jau išneršė.

Toks va ragas.

Paragint reiktų...

Atitokit mum kuningą!

Aisčiai...

Э́сты (лат. Aesti) — принятое в западноевропсредневекового населения современноейских (преимущественно латинских) источниках название й Эстонии, т.е. эстонцев. В древнерусских источниках ему соответствует экзоэтноним «чудь».

Эстии поклоняются праматери богов и как отличительный знак своего культа носят на себе изображения вепрей; они им заменяют оружие и оберегают чтящих богиню даже в гуще врагов.

Vepris.

vèpris (la. vepris) sm. (2) Dr paršelis.

Меч у них — редкость; употребляют же они чаще всего дреколье.

Atsilikę tie čiūdai, o rusai - net prancūziškai/graikiškai/itališkai moka, nuo senų senovės.

Ватага пьяных мужиков бросилась с разным дрекольем к монастырским воротам и была встречена картечью.

Хлеба и другие плоды земные выращивают они усерднее, чем принято у германцев с присущей им нерадивостью. Больше того, они обшаривают и море и на берегу, и на отмелях единственные из всех собирают янтарь, который сами они называют глезом.

Судя по данному описанию, эстии — одно из западных племён древних балтов, занимавшееся сбором янтаря и его экспортом в Римскую империю по Янтарному пути. Приведённое Тацитом название янтаря на языке эстов, glesum, вероятно, германского происхождения (ср. гот. glas, англ. glass).

Народная версия происхождения слова «чудь» состоит в том, что язык чуди был непонятным, «чудным». Однако в ряде финно-угорских языков похожим словом называют мифологического персонажа (см. ниже). В специальных этимологических работах предполагается, что первоначально этим словом обозначали восточных германцев, возможно, готов.

Regis, bus ką rašyt į kitas dvi knygas Eugenijui Jovaišai...

Regis, plačiai tų čiūdų gyventa.

В словаре В.И. Даля приведено:

Чудаки́ и чуда́ки, сиб. чудь (т. е. странный и чужой) ж. собират. народ дикарь, живший, по преданию, в Сибири, и оставивший по себе одну лишь память в буграх (курганах, могилах); испугавшись Ермака и внезапу явившейся с ним белой березы, признака власти белого царя, чудь или чудаки вырыли подкопы, ушли туда со всем добром, подрубили стойки и погибли.

Предания о чуди (чучкарях) — древнем народе бытуют и в Прикамье: «А кто-то тут раньше жил, какие-то люди-чуди».

У русского населения Заволочья сохранилась память о народе чудь, прежде жившем в этих местах. Среди легенд о чуди в Верхокамье повторяются общие сюжеты о сопротивлении славянским пришельцам и христианизации. В частности, местом её обитания называется лес, жилищем — землянки. Для обороны чудь строила земляные крепости, остервенело оборонялась, а при неудаче — бежала глубже в леса или убивала себя; лишь немногие оставались на прежних местах жительства. Записана и легенда о том как чудь «ушла под землю» — вырыла большую яму с земляной кровлей на столбах, и погребла себя подрубив столбы. В верховьях Моломы и Карелии бытовали рассказы о «чуди белоглазой», на Урал «чудской» фольклор перенесли поселенцы с Русского Севера.

В народной памяти сохранялись сведения о чудском прошлом остатков земляных крепостей, могильников и поселений. Они имели названия, снабжённые прилагательным «чудской», например, урочище, где прежде стояла крепость могли называть «Чудской городок».

А. А. Абрашкин утверждает что Чудо-Юдо — это отголосок хазарского влияния на славянскую культуру, — именно в его образе, согласно Абрашкину, и выразились славянские представления об иудаизме. Слово «чудо» иногда употреблялось в значении «чудовище», «исполин», а знакомство с иудейской Хазарией рождало ассоциацию Юдо — Иуда. В этом с ним соглашается А. В. Белов, который относит появление чуда-юда в славянских преданиях к периоду, когда Хазарский каганат взымал дань со славянских племён. Согласно списку «Повести временных лет» по Радзивилловской летописи — «по белой девице от дыма». Именно по этой причине Хазарский каганат мог остаться в народной памяти многоголовым чудовищем — чудо-Юдом, требующим в жертву славянских девушек.

В странах же Иафета сидят русь, чудь и всякие народы: меря, мурома, весь, мордва, заволочская чудь, пермь, печера, ямь, угра, литва, зимигола, корсь, летгола, ливы.

На востоке известен под именами Яфис, Яфет. Вот что пишет о нем Абу-л Фазл Аллами:

Яфис был самым справедливым из сыновей Нуха. Возвышенный род Его Величества, Царя Царей, связан с ним, и ханы восточных городов и Туркестана происходят от него. Его величают Отцом тюрков (Абу-л-тюрк), и некоторые историки называют его Алунджа-хан.

Aišku?

Laikas ropštis lauk iš žeminių.

čiùdrinti (-yti Slm), -ina, -ino
1. tr. valyti, šveisti: Nuo ulyčios pusės langus kad čiùdrina Slm.
2. refl. žr. čiudrytis: Tai čiùdrinasi čiùdrinasi, tartum čia kas ir žiūri į ją! Brž.

Čiudrytis juk, toks čiudnas rytas!

čiùdrytis, -ijasi, -ijosi dailintis, puoštis, praustis: Ji labai čiùdrijas Pnd.
apsičiùdryti apsišvarinti, apsidailinti: Ir ašen prieš šventę truputį apsičiùdrijau Pnd.
nusičiúdryti tr. nusiprausti: Nusičiùdrijau burną ben dviem muilais Slm.

Ir...

2012-12-14

Juodas Judas

Šiandien vėl sutikau Kęstutį Antanėlį ir sužinojau, kad antrąsyk, 1972-ais, jie, lietuviai, parodė "Jesus Christ Superstar" prancūzams iš Comédie-Française, o ne atvirkščiai.

O "Jesus Christ Superstar" pirmasis pastatymas Europoje nutiko neturint kūrinio natų; vinilinę plokštelę Kęstutis Antanėlis gavo iš irkluotojo Aido Kupčinsko, dabar gyvenančio JAV.

Dar jis sakė, kad Ryšininkų kultūrnamy jie repetuodavo, taigi, matyt, todėl pasakojama, kad pirmąsyk roko opera skambėjusi ten.

Caravaggio Judas ne juodas.

Tai kodėl jis juodas čia?

2012-12-13

Kilnojamojo burbulo turtas

Vadinamasis (!) Bendras priežiūros mechanizmas (SSM) (nors ir panašu, nepainioti su SMS) galiausiai sudarys sąlygas euro zonos gelbėjimo fondams tiesiogiai rekapitalizuoti su sunkumais susiduriančius bankus, tokius kaip žlugusieji Graikijoje ir Ispanijoje, kur sprogus nekilnojamojo turto „burbului“ liko virtinė „blogų“ paskolų.

Kurgi kilnosis burbulo turtas?

Kur nori, tik ne Vokietijon.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai ketvirtadienį patvirtino sunkiai pasiektą susitarimą sukurti vieną bendrą bankų priežiūros instituciją, kuri turės įgaliojimus uždaryti kreditorius visoje euro zonoje, sakė pareigūnai.

Aiškiai siekiant įsiteikti Vokietijai ir nepaisant susirūpinimo, pavyzdžiui, Londone dėl Vokietijos regioninių bankų iždo būklės, tik didžiausiai bankai pateks į ECB akiratį šiam įgijus naująjį priežiūros mechanizmą.

Didžioji Britanija, Čekina ir Švedija yra sakiusios, kad neprisijungs prie SSM, be to, per visą naktį trukusias derybas to nepasirinko ir nė viena iš septynių šalių, priklausančių ES, bet nepriklausančių euro zonai.

1. Raitelis ir Turgaus Generolas 2012-12-14 00:58 IP: 84.15.178.237
- Tai kam jie Burbuliatorių sumislyjo, jei šitaip stengias su burbulais kovot? - teisėtai ir demokratiškai pasiteiravo Virėja, atnešus Generolui lėkštę sriubos.

Google: Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų ĮSTATYMAS

Man gėda

Šiandien dalyvavau dėstytojų susitikime su studentais.

Studentai daugiau šnekėjo, apie tai, ko jie pasigenda, nesulaukia iš mūsų.

Įdomus buvo pokalbis; atėjo geri, stiprūs studentai, dėl kurių ir verta vaikščioti į paskaitas, pasakė įdomių dalykų.

Bet šneka ne apie tai.

Mūsų universiteto centriniuose rūmuose remontuojama valgykla, veikia tik pora kavinių. Kai semestro pradžioj sužinojau apie tai, susirūpinau, kad perpiet teks gaišti eilėse.

O eilių nėr.

Pastebėjau ir vakariečius erazmiečius sumuštinius užgeriant arbata.

Tyčia užvedžiau šneką apie tai.

- Dėstytojau, studentams ten valgyt per brangu, - išgirdau.

Šiandien papietavau už dešimtinę.

Garbiosios ponios ir garbieji ponai!

Mūsų akademiniam jaunimui pietauti per brangu.

Man gėda.


Nacionaliniai Bankroto Ypatumai

Šįvakar per "Lietuvos ryto" televizijos žinias išgirdau, kad Nacionalinės kredito unijos veikla Lietuvos banko parėdymu apribota, o indėlių grąžinimas sustabdytas.

Susidomėjęs tokiu keistu (mano supratimu) kredito unijos, kurios "duona" ir yra indėliais atnešti (o ne "ex nihilo" atsiradusieji ir už 0% palūkanų pasiskolinti) pinigai, veiklos suvaržymu, vėliau pagūglinau norėdamas sužinoti daugiau.

lrytas.lt papasakojo. kad "Prokurorų nuomone, organizatoriai ketino parodyti, kad unija bankrutavo, indėlius kompensuoti būtų palikta valstybei."

Vietoj gramatikos, galima spėt, būta šimtgramio.

Dar sužinojau, kad "jau nustatytas 60 mln. litų trūkumas, kur jie yra – nežinia", bet ko, kokio spektaklio ar ko kito "organizatoriai ketino parodyti, kad unija bankrutavo", nesužinojau.

Užtat dusyk sužinojau, kad nėra žinoma, jog pavogti gauti iš Nacionalinės kredito unijos pinigai ar "kokie nors nusikalstami pinigai būtų nukeliavę į Darbo partiją" (tikrai nesu tos partijos gerbėjas).

Bet, sužinojęs apie nežinią, susimąsčiau: gal tikrai gauti iš Nacionalinės kredito unijos pinigai ar "kokie nors nusikalstami pinigai nukeliavo" į kokią nors partiją?

„Jei atsitiktų taip, kad ši ar kita unija bankrutuotų, valstybė turėtų atlyginti indėlius iki 100 tūkst. eurų. Manau, kad galima įtarti, jog kaltininkai numatė šią situaciją ir nematė didelės problemos. Jie manė, kad tam tikra įmonė „kris“, tėvynė atiduos indėlininkams kas priklauso ir visi liks patenkinti“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Simonas Minkevičius.

Tėvynė.

Tėvynė?

Pasiskolins, kaip pasiskolino, ir atiduos.

Nes tokie Lietuvos Nacionaliniai Bankroto Ypatumai.

Kodėl gi jie Nacionalinės Kredito Unijos bankrotui turėtų netikti?

Kam jos Lietuvai reikalingos, savos kredito unijos?

Niekam nereikalingos.

Banko bankroto atveju jo aukščiausioji valdžia bus nušalinama, tačiau svarbiausios finansinės įstaigos operacijos bus palaikomos, toliau funkcionuos ir tos banko antrinės struktūros, kurios išliko stabilios.

Incredible!

Nieko panašaus.

Mūsų bankrotų indėlininkams mes, pasiskolinę iš tų, kas pinigus daro, sumokėsim, - irgi.

Karti, karti, degtinė karti...

Don't Pay The Pharaoh

Vienoj grupėj apie trisdešimt užsieniečių, iš devynių šalių, šnekam angliškai, apie matematiką.

Vis kas nors pasako "pi", tada pataisau: "pie".

Nes angliškai "pi" - p.

Galop, susidomėjęs, paklausiu ir sužinau, kad visose devyniose šalyse - ne "pie", o "pi".

- OK, - sakau, - we speak English: "pie".

SMS...

Studentas iš Egipto šiandien sako žodį:

- Fierau.

Nesuprantu, todėl perklausiu.

Po poros klausimų paaiškėja, kad tai - fair-ro.

pharaoh (n.)
title of the kings of ancient Egypt, O.E. Pharon, from L. Pharaonem, from Gk. Pharao, from Heb. Par'oh, from Egyptian Pero', lit. "great house."

Tai ir sakau egiptiečiui, beje, gerai išmanančiam matematiką:

- Faraon-as.

- Tai arabiškai faraon, - sako egiptietis, - angliškai gi - fierau.

Don't Pay The Pharaoh.

High Frequency

Gal juokauja?

Bankai - ir atlyginti žalą?

O kaipgi su finansiniu stabilumu?

32. menesis 2012-12-13 01:04 IP: 84.240.63.6
Šitie mokesčiai niekaip nepaveiks bankų paslaugų gyventojams kainų. Finansinių tranzakcijų mokestis skirtas bankų, investicinių fondų ir kitų finansinių institucijų tarpusavio prekybai biržose. Tie sandoriai vykdomi labai dideliu greičiu ir labai mažais skirtumais, t.y. spekuliuojama kainos pokyčiais netolimoje ateityje. Nebėra taip, kad banko klerkas nuperka keleto bendrovių akcijų per dieną. Tai vykdo galingi duomenų centrai, kurie atlieka milijonus sandorių per sekundę, remdamiesi labai gudriais algoritmais, nuspėjančiais riziką ir pokyčius, ir gaudami nedidelę naudą, kuri sudėjus gaunasi didelė. Tai vadinama High Frequency Trading (HFT). Mokestis yra labai mažas – 0.1% akcijoms arba 0.01% išvestinėms priemonėms (derivatives), bet kai sandorių kiekis yra milžiniškas, tai jei prekyba biržose vyktų taip ir toliau, būtų priskaičiuota didžiuliai kiekiai mokesčių – kas aišku neapsimokės, todėl finansų institucijos turės keisti prekybos principus, kad tokia veikla vis dar būtų pelninga.

Kas bus su fitt?

Kas pirmesnis juk - tas gudresnis!

1. Twist again! 2012-12-13 11:43 IP: 64.250.114.68
Bankas toliau tęs ilgalaikių obligacijų pirkimo programą už 45 mlrd. dolerių kas mėnesį pasibaigus programai „Operacija „Twist“. Pagal programą, JAV centrinis bankas parduoda trumpalaikius vertybinius popierius ir už gautus pinigus perka ilgalaikius vertybinius popierius už 45 mlrd. JAV dolerių per mėnesį.

B. Bernanke: JAV ekonomika jau pajuto „finansinio skardžio“ įtaką.

Kurgi ne.

1. Karvė nemoka dviračiu važiuot 2012-12-13 11:39 IP: 64.250.114.68
Karvė nemoka padangų pumpuot

Nelabai juokinga.

Nejuokinga.

2012-12-12

Ne hiperbolė

Šiandien, kai niekas auditorijoje nebežinojo, kaip spręsti uždavinį, šmaikštus studentas pasiūlė:

- Surenkim referendumą.

O ką?

Kaip nubalsuojam, kaip suskaičiuoja, taip ir būna.

Stalino saulė tebešviečia.

KGB valstybės tarnyboje.

Kažkas netgi labai papuvę lietuvių karalystėje.

343. Mūsų vadų problemos su diplomais 2012-12-12 14:32 IP: 158.129.194.70 2 -2
Uspaskio ykanomisto pagal Plechanovą diplomo nėr, mūsų balsų skaičiuotojo Stalino žinovo Vaigausko diplomo (kaip jis sako) irgi nėr, Kirkilo ... Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla (VU TVM) sako nebeturinti galimybių per teismą siekti ekspremjero, parlamentaro Gedimino Kirkilo aukštojo mokslo diplomo anuliavimo... o Prezidentės ES ekskomisarės Grybauskaitės, politinės ekonomijos žinovės, apgynusios disertaciją ten pat, kur ir Vaigauskas, disertacijos tema “Visuomeninės ir asmeninės nuosavybės tarpusavio ryšys asmeninio pasodybinio ūkio funkcionavime”.

Vertinga, įvertinta.

Tų, kurių force - mayor.

Bet mums, kažkodėl, neatrodo - kaip kadais, nusprendėm, kad vėl atėjo sodybų tuštėjimo metas.

Patys kalti.

Biblijos neskaitom:

Tik žiūrėk, kad sau karaliumi pasidarytum vieną iš savo giminaičių; kokio nors svetimtaučio – žmogaus, kuris nėra tavo giminaitis, karaliumi negali pasidaryti.
(17:15)

Iš kitų nesimokinam, išprususių (prūsų) negerbiam, kaip kad anie.

Patys galvoti tingim.

Tribūnon leidžiam tokius, kurie aiškina: kai neturi, tai ir nereikia.

Hiperbolė.





2012-12-11

Vėlyvos šiemet alyvos

Лития́ (от греч. Λιτή — «усердная молитва») — в современной практике православного богослужения часть всенощного бдения, следующая за просительной ектенией.

Впродовж литії спільно молилися за всіх християн, священство керівництво, за всіх хто зазнає кривд чи скорбот тощо.

Lity may refer to:
Lity, a procession at Great Vespers in the Eastern Orthodox Church
Lity, a short service for the dead in the Eastern Orthodox Church.

Litanija.

Lituus.

Baisiai įdomu, kad netgi karalius Kyras, Persijos valdovas (taigi – pagonis) Šventraštyje vadinamas ‚Dievo Pateptuoju‘, t.y. ‚Mesiju‘.

Елеосвяще́ние — таинство церквей, заключающееся в помазании тела освящённым елеем, одно из семи таинств, служащее, по учению православной и католической церквей, духовным врачеванием телесных недугов, а также дарующее больному оставление грехов, в которых он не успел раскаяться .

Еле́й (др.-греч. ἔλαιον — оливковое масло) — церковнославянское название оливкового, а позже и другого растительного масла в православном церковном обиходе.

Jeliejus, eliejus.

O ne масло.

Также елеопомазание производится над теми, кто присоединяется к церкви, будучи крещенным ранее, например, в детстве, но по каким-либо причинам свернувший с пути Божьего.

Также в русском языке сформировалось понятие: «лить елей», то есть льстить.

1 aliẽjus (l. olej, brus. aлeй) sm. (2) K; SD225 augalų riebalai: Sėmenų, kanapių, saulėžolių, aguonų aliẽjus J.Balč. Valgomasis aliẽjus DŽ. Lininis aliejus I. Buvau aliẽjaus mušti Dkš. Vaikai aliẽjų dažo Gs. Aliẽjų ... užpylei ant žaizdų DK128. Appylė jį aliejumi BB1Moz35,14. Tepi aliejumi galvą mano Mž534. ^ Galvelėj jam per maža aliẽjaus (pokvailis) Grž. Su alieju ugnies neužgesysi VP42.
◊ akmeñs aliẽjus KII206 žibalas.
aksómo aliẽjus Plv farm. žuvies taukai (oleum jecori aselli).
gintaro aliẽjus Plv farm. oleum succini.

2 aliejus sm. žr. alyva 1: Nulaužusi lapą aliejaus, turėjo tą burnoje (paraštėje nasruose) savo BB1Moz8,11. Aliejaus medis CII168, B.

ελιά ir ἔλαιον, alyva ir aliejus.

Alyva...


alyvà (brus. oливa, l. oliwa) sf. (2)
1. SD225, K, J bot. šiltų kraštų medis ir vaisius (Olea europaea): Alyvos medis BBSir50,11. Alyvų šakelė R. Atėjo ... kalnop alyvų DP1.
2. rš iš alyvos medžio vaisių gaunami riebalai, aliejus.
3. mašinų, odų tepalas: Nusipirko alyvos siuvamai mašinai tepti Kp.
4. ppr. pl. bot. dekoratyvinis kvapiais žiedais krūminis medis (Syringa vulgaris): Jau šalnos baigiasi, žydės alyvos S.Nėr. Patvoriais jų alỹvų prisodyta Gs. Verkė mergelė baltos alyvos šakelės JV268. Ta alyvėlė, žalias medelis, baltais žiedais žydėjo JD681. Po tėvo langu, stiklo langaičiu alyvužė žydėjo KlvD317.

Alyvų kalnas.

πασχαλιά.

Alyvos.

πασχα.

Velykų laikotarpiu dažnai minimas Alyvų kalnas Jeruzalėje.

Negi todėl šitą Syringa vulgaris, ne taip kaip kiti, alyva vadinam?

Nostalgija...

Vėlyvos vėlyvos vėlyvos...

Руль

Pažįstamas pasakojo: laukiu stotelėj autobuso, o toks girtuoklis svyruodamas spokso į mane. O aš, - sako - labai nemėgstu, kai šitaip. Tai, irgi žiūrėdamas jam į akis, ėmiau svyruoti, taip, kaip jis: jis į kairę, aš į kairę, jis į dešinę - aš irgi; vis stipriau, stipriau, o paskui tik - šast į šoną; tasai - plumpt ir nuvirto.

Lingu lingu lingu.

Kitas, girdėjęs pasakojimą, irgi papasakojo istoriją, būk tai nutikusią Rusijoj. Į taksi įsėdęs keleivis iš portfelio išsitraukė vairą ir klausia taksisto:

- Galiu pavairuot?

- Vairuok, - sako tasai.

Vairuotojas suka į dešinę, ir keleivis suka dešinėn, suka į kitą, keleivis irgi mėgdžioja. O vienoj vietoj kad susuks savo vairą dešinėn - taksistas irgi; ir ... tiesiai į pakelės medį.

Paruliavojo.

Who rule the waves?

Vairas...

vaĩras sm. (4) KBII51, P.Skar, RŽ, FrnW, KŽ
1. Jn(Vlkj), L, LL216, Š, ŠT251, Rtr, PolŽ1226, LTEXI629 įtaisas automobiliui, laivui, lėktuvui ar kitai transporto priemonei valdyti, vairuoti: Laivas neklauso vaĩro DŽ1. Vaĩro ratas NdŽ. Vairo mechanizmas ŽŪŽ132. Ir tada, kai vėtroj krinta burės, ir tada viliesi vairą dar turįs B.Braz. [Valties] vairininkas kelis kartus tyčia sumėtė vairą J.Ap. | Uodega – tai bebro vairas plaukiant ir nardant rš. | prk.: Vyrui kąsnį geresnį pataikai, ba jis vaĩras namų KzR. ║ Jrb, Šmn šio įtaiso sukiojamasis ratas; rankena (ppr. dviračio): Sėsk prie vaĩro DŽ1. Vaĩrą laikyti, sukti DŽ1. Vaĩras nebklausė, i trenkės į stulpą Varn. Dviračio vairą sukioja kairėn ir dešinėn rš.
2. Lex72, R295, MŽ, MŽ395, D.Pošk, N(Rg), KBII51, KGr152, KII136, K, LsB187, M, K.Būg, Rtr, NdŽ, PrL(Tóvė), Nd, Šlu irklas: Su vairaĩs pasispardydami plauka anie par vandenį J. Tę su tais vairaĩs stumdavo [valtis], motorų nebūdavo PnmŽ. Be vairų̃, su vienu irklu parsikėliau par Nemuną Vl. Nekabyk teip smarkiai – vairùs nulauši Plk. Tujaus vaĩrą susukau į viršų Plng. Tavo vairas nuog ąžuolo iš Basan BBEz27,6. ║ rš irklas sieliui vairuoti.
3. LL238 prk. vadovavimas: Valdžios vaĩras BŽ33. Kas valstybės vairą savo rankose laiko, tas, pone, turi toli matyti ir vadovautis protu V.Krėv. Tyliai, be vieno žodžio, ji paėmė namų ūkio vairą į savo rankas ir stipriai ėmė sukti savo įprasta kryptim I.Simon. Mama atidavė jam vaĩrą: kaip tu moki, teip gyvęk Snt.

vairùs, -ì adj. (4) RŽ, FrnW
1. Krtv geras: Vairùs gavimas šieno šįmet J. Rukšmyžė, už muno vairèsnės bulbės! DūnŽ. Mūso paršeliai vairesnì Krkl. A tavo piningas vairèsnis – vis toks, aš tą patį moku Rdn. Turėjo didelius mokesčius mokėti, tikėdamiesi, jog ras truputį geresnę žemę ir vairesnę rėdą A1884,365.
vairù n. NdŽ. vairiaĩ adv. NdŽ, vaĩriai DŽ, NdŽ, Škn: Ka mes dvijuo pradėsma dirbti, eis daug vairiaũ Užv. Ko čia mokais, vairiaũ nebišmoksi Krš. Aš vairiaũ gavau parduodamas kiaušius, t. y. daugiau J. Dobilai už vis vairiaũ gyvoliams eina kaip pieva DūnŽ. ║ NdŽ gražus, prašmatnus, šaunus: Marė už visas vairesnė, kaip iš gražumo, taip ir iš parėdnių Žem. Aš pažyčiočia iš margos gegutės šį vairųjį balselį ir marguosius sparnelius (d.) Šl.
vairiaĩ adv.: Piemenės eina vairiaũ kaip mokytojos Rdn.
2. NdŽ, DūnŽ, Varn svarbus, reikšmingas: Ar jūs norat būti vairesnì už kunegus? Užv. ║ gudrus, sumanus: Žmonys – vairesni už velnius (labai sukti) Lk. Vairèsnė boba už advokatą (juok.) Krš.
3. NdŽ išsiskiriantis, kitoniškas, įdomus: Vaikuo vaĩrų žodį pasakai, i karto[ja] DūnŽ. Vaĩrios buvo pasakos, klausysys išsižiojęs Grd. Tas vairùs, kas senovė[je] buvo mado[je] LKT81(Ub). Kadrilius buvo šokamas vairių̃ vairiáusias DūnŽ. Manai – mergelkos vairèsnės už vaikiukus? Ar (taip pat) prikreta jeibių! Krš. | Iš kalėjimo pareina dar vairesnì (nedoresni) Krš.
vairiaĩ adv. Pvn, Rdn: Vairiaũ pasako, i nesuprantu DūnŽ. Vaikams ka tik vairiaũ, ka tik kas kitaip Krš. Tiek pamokslų visokių kunigų prisiklausėme Šidlavoje, turbūt ir tas ne ką vairiau pasakys Žem. Tuo tarpu vairiai anims nutiko, kaip rodo raštas, katras paliko Žlv.
4. NdŽ įvairus, visoks: Vaĩrios buvo žagrės Grd. Vairių̃ žolių turu, apsvadinu kapus Rdn. Vairių̃ vairiáusių kningų yr, galėtumi skaityti Trš. Bijau sragių susiedelių ir anų vairių̃ kalbelių JD1510. Tie švarkai vairų̃ vairiáusiai DūnŽ. Rūsė[je] bačkų visokių rūšių, vairių̃ vairiáusių Krš. Drapanas vairias kėtoja Sab. Reik dar apkeliauti ir parveizėti vairias vairiausias vietas P. Už kitos sienos gatvėje kaskart didesnis vežimų bildesys ir vairūs žmonių šūkavimai Žem. Graži vieta, puiki bažnyčia, vairūs mūrai, didžiausis vienuolynas Žem.
vairiaĩ adv.; Gmž: Maišytvilnis audeklas iš vairiaĩ dažytų vilnų DūnŽ. Kaip tiek, taip tiek – nieko vairiau neištaiso iš tų apierų Žem
5. LVIV443 margas, raibas: Kelkis, sūneli, paimk muškietėlę, nušauk vairią gegužėlę MitV273(Šl). Ant vairių kojelių, ant margų plunksnelių, ant balselio – gegužėlė LTR(Šl). Jeigi sesuo mano – prašau eit ant vidų, jeigi vairi (orig. vairių) gegutėlė – liekies žalioj girioj NS1250.
6. įstrižas, kreivas.
vairiaĩ adv., vaĩriai: Kirpk tiesiai, ne vairiaĩ Rod. Per daug vaĩriai skilo Nmn.
7. NdŽ, DŽ1 sunkus, sudėtingas.
vairù n. DŽ1: Kas yra tautos sąmonė ir jos atgimimas, yra vairu keliais žodžiais išpasakoti A.Sm. Vairù man apsakinėt Kp.
8. nerimtas: Vairùs žmogus J.Jabl.

vairovas, -ė (neol.) smob. vadovas, vairininkas: Mūsų vairovas atsigulė pokaičio Šlč.

Nusivairavo.

Ot nevierni tamošiai...

×vierà (sl.) sf.(4) KBII81, KGr179, KI550, BS152, FrnW, NdŽ, KŽ, DrskŽ
1. Lex43, Q225,530, H, H180, R, R168,291, MŽ, MŽ389, S.Dauk, Sut, N, M, Š tikyba, religija: Kokios vierõs tu esi? K. Žmogus tos pačios vieros, vienos vieros su juom R178, MŽ236. Jis priėmė krikščioniškąją viẽrą KI549. Nuo vierõs atpulti, viẽrą pamesti KI8. Žydų vierop prisivertęs R217, MŽ289. Juose vierà kitokia LzŽ. Vierà ne viena, o Dievas vienas Zt. An kitos vierõs perejo OZ63. O tikėjimas, arba vierà, yra ižg klausymo žodžio Dievo DP409. Krikščionis išvadžiojo ir viẽrą jų išvartaliojo DP90. Viešpatis Christus pirmuosius pahonių žmones per žvaizdę atvestai viẽrosp ir pažintiesp savosp DP58. Vieron sugrįžo DP302. Duok mums samdinykus teisus, vierą krikščionių turinčius Mž56. Piktas vieras, Christau, aidyk, kleidinčius (orig. kleidenczius) keliop priversk, ir viera tikra gims, apreikšk Mž56. Pasiliekt viera, nusitikėjimas, meilė – tie trys, bet tarpu tų yra didžiausia meilė VlnE41. Viera su malda taip yra suglausta, juog kitam niekam nepriguli malda, tikt kuriam viera, o viera tiktai pačiam Dievui, teip ir malda SE184. Mes regime [Kristų] per vierą savo PK125. Dabokisi vierą tampi biednampi žmogup, jog anas, kačeib jį draudė tūli pulkai, tačiau anas nenustojo nuog vieros MP106. Stipra neabejojančia viera drūtai tikėkiam, jog mūsų išgelbėtojas Kristus, pergalėjęs veliną, smertį ir peklą, tikrai iš numirusių kėlėsi BPII11. Turėkit vierą Dieviep Ch1Mr11, 22. Vogt, klastuot, išplėšt ir su gvoltu pasisavint, šelmystes pramanyt, kekšaut bei Dievą paniekint…, – tai visa vierà baisingos mūsų gadynės K.Donel. Vienas Viešpats, viena viera, vienas krikštas GNPvE4,5. Anus meldė, kad vėl atgrįžtų jų vierospi Ns1832,7. Įsakė [Gediminas] didūmenei dvasiškai ir ūkiškai nu šiol rėdos ir vyresnybės Lietuvos klausyti, palikęs jims jų vierą, įstatymus ir apsiejimus S.Dauk. Apleido juos Dievas Viešpatis dėl nuodžių jų ir jog jiems tos naujosios vierelės gardėjo DP509–510. | prk.: Nenoru, ka dvi viẽros an vienos poduškos gulėtų, – ir neleido eiti už latvio Krš. ^ Kokioj vierõj užgimei, tokioj ir mirk Rs. [Jau jis MŽ534] vis tą vierą laiko PrLXVII30. Kokia viera, tokia apiera (afiera Sch 102) MitIII541(Tlž), J.
2. tikybos mokymas; tikėjimo tiesos, postulatai, dogmos, kanoninės maldos: Pirma pamoka buvo vierõs, mokė tas pats mokytojas Rsn. Į vokišką vierõs pamokslą įėjo daugiau kaip šimtas vaikų Plšk. Ižpažinimas vieros yra žymė bažnyčios tikrosios DP89. Dvylika straipsčių vieros krikščionių, per apaštalus šventuosius suguldytų Mž20. Mes neturim nė vieno vierosp ir sakramentop prisylyti Vln7. Prievalo [turėti] tikėjimą, alba vieras, visas stiprias ir kaip ugnis degančias Mž28. Daug pikta teip bažnyčioj, kaip ir šiame pašaukime kitos vieros malženstvos padarė PK229. Vedys su piršliu, nuotaka su pamerge važiuoja bažnyčiona savo parakvijos pasimelsti,… išduoti kvotą prieš savo kleboną iš prisakymų savo vierõs JR10. Tuokart Cecilija atidarė burną savo ir mokė Tiburcijusą vieros tiek, kiek pati mokėjo M.Valanč.
3. pasitikėjimas: Nėr jam vierõs Švnč. Dukrele mieloji, neduok vierõs kavalieriui JD105. Kad tu išlūžtum kojas, rankeles, kad tu palaužei mano vierẽlę JD388. ^ Dabar vierõs nėr – gyveni kap su žydais Švnč. Miera – viera, voga – teisybė Sml.
4. tikėjimas kokio reiškinio, proceso teisingumu, neabejojimas: Ar pasakai vierą duosi O.
◊ į šveñtą viẽrą atver̃sti sutaisyti, sutvarkyti: Anie atver̃s aną (akordeoną) į šveñtą viẽrą, būs su kuo grajyti Žr.

×viẽrinti (-yti Pun, Ūd, Smn), -ina, -ino žr. vieryti:
1. Jei neviẽrini, tai pats pažiūrėk DrskŽ. Neviẽrina tau, kad kas skausti Zt. Ir viẽrino jam iž rozo Sn. Aš jam nevierinu nei per nago juodymą Lp. Nevieryk tu tam melagiui Nmn.
viẽrintinai adv.: Nevierintinai sunku bus prieiti Ns1832,4.
2. Jiej Dievą nelabai viẽrino, jiej tik darė tą, ką norėj[o] Azr.
3. Mrs žr. vieryti 4: Nor sapnas sapnu, kas jam gali viẽrytie DrskŽ.
4. žr. vieryti 5: Nigdi mergai neviẽryk DrskŽ.
5. tr. patikėti kam ką: Neviẽrinu jom kiaules šert Rmš.
×įviẽrinti tr. įtikėti: Vieni žydai inviẽrino Dievą, kiti ne Zt.
×paviẽrinti
1. žr. pavieryti 1: Nepaviẽrino man Zt. Seniai, katarie numirė, nepaviẽryt Aps.
2. žr. pavieryti 3: Medžių nupirkt man paviẽrino, kad aš nupirkt Rod.
×priviẽrinti intr. pritarti: Ką tik sakai, vis priviẽrina viskam Krok.

×viernỹbė sf. (2) KI114, KII236, K, BS152, KŽ; N
1. Q529, R, R355, MŽ, MŽ475, Ns 1832,8 ištikimybė: Tikėk prieteliaus viernỹbę KI549. Prisiek Dievui, jog tu nei man, nei mano vaikams, nei mano vaikų vaikams nė jokią neviernybę nenorite parodyti CII121. Tokia viernybė senprūsų, gimusiųjų lietuvninkų, nebijos ledų nei ugnies, laikos tvirtai prie Viešpaties KlvD243(Ktč). Neviernybė R385, MŽ518.
2. R37, MŽ50 tiesumas, nuoširdumas.

×viernùs, -ì adj. (4)
1. žr. viernas 1: Būkit viernūs ir pakarnūs slūžyt savo karaliui (d.) Imb.
viẽrniai adv.: Buvo žmogus ir turėjo gerą arklį, katris gerai ir viẽrniai tarnavo MitVI64(Mrc).
2. žr. viernas 3: Kas yra viernus, tas savo prižadėjimą visados išpildo PP56.
3. žr. viernas 4: Klumpa smunka žirgelis dėl neviernių̃ žodelių JV235. Apkalbės mus žmonužėliai daug nevierniaĩs žodeliais JV358.

Kas šitą vairą laiko, tas ir vairuoja.

wēros = true

verpetà sf. (2), verpėta žr. 1 verpetas:
1. Prk Verpetà kokia įsuko, kas, i prigėrė Šln. Lek vanagelis par ežerelį, tame ežerelė[je] verpetos sukos D84. Į tą verpėtą yr žals laivelis KlvD207. Tame upelyj suk did’ verpetą, toje verpetoj bėg juods laivelis KlpD48.
2. Čk Vienos kiaulės nugara lygi, o kitos šeriai šalysna išsisklaidę – tai verpetà Dv. ^ Protingas turįs dvi verpeti galvoje Rm.

vérpla scom. (1) Yl menk. nenuovokus žmogus, žioplys, vėpla.

verslė sf.žr. verslas 2: Be pelno iš dvarų, sodžių ir baudžiauninkų, kunigai turėdavo pelno iš visokių pramonių ir verslių A.Janul.

- Kuo tiki, taip ir gyvenk, - sakė garbusis senolis Kunegsgarbe.

wēros = uērus = verus = bērus

Išsiaiškinom...

Bėras!

O raitelis kur?

Raitelis - ant žirgo.

2012-12-09

Medalis

Pamenu, ir aš sykį rodžiau netol Vilniaus vienkiemy gulintį supjaustytą povandeninį laivą.

- Look: they really have a submarine! - džiaugės vokietis verslinykas.

Tuo metu manėm, kad metalus reikia išvežt.

Paryžiuj būtume bokštą nupjovę ir pardavę vokiečiams, gavę pinigų.

Pabuvo Paryžium, būt pabuvęs Panevėžiu, baisiai čia...

Dabar gi truputį to metalo gaunam atgalios.

Pelnytai.

Apie tai šeštadienį Lietuvos vadovę telefonu informavo Vokietijos Acheno miesto, kuriame teikiamas šis prizas, meras.

Pats majoras patelefonavo!

Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei skirtas prestižiniu Europoje laikomas Karolio Didžiojo prizas.

120. Džiaugiamės gera naujiena! 2012-12-09 10:44 IP: 78.58.198.52
Puiku, kad tokios stiprios šalies (Acheno miesto) apdovanojimas suteiktas mūsų Prezidentei už Europos vienybės kūrimą. Turime kuo didžiuotis! Nuoširdžiausi sveikinimai Jos Ekscelencijai Prezidentei!

122. Labai stipri šalis -> 120 2012-12-09 10:49 IP: 84.15.188.146
Achenas – nuo I amžiaus pr. m. e. keltų ir romėnų gyvenamas gydomųjų versmių kurortas. 470 m. nukariautas frankų. Nuo 788 m. ar 789 m. Karolio Didžiojo rezidencija; Karolingų kultūros centras. Nuo 936 m. iki 1531 m. Achene karūnuota dauguma Vokietijos karalių. 1165 m. ir 1215 m. gavo miesto teises. Nuo 1250 m. – laisvasis imperijos miestas. Perkėlus imperatorių karūnaciją į Frankfurtą, po religinių karų ir 1656 m. gaisro Achenas nyko. Naujaisiais laikais daugelio taikos konferencijų (1668 m. po Devoliucinio karo, 1748 m. po Austrijos įpėdinystės karo), kitų tarptautinių susitikimų vieta. 1792 m. miestas užimtas prancūzų, 1815 m. perduotas Prūsijai. Per II pasaulinį karą labai sugriautas; iki 1966 m. atstatytas.

The Charlemagne Prize (German: Karlspreis; full name originally Internationaler Karlspreis der Stadt Aachen, International Charlemagne Prize of the City of Aachen, since 1988 Internationaler Karlspreis zu Aachen, International Charlemagne Prize of Aachen) is one of the most prestigious European prizes.

Karlspreis.

Medalis.

Karlspreis juncker medaille.

Junkerių giminės dažnai buvo labai senos vokiečių aristokratų giminės (priklausančios Uradel ratui), XI-XII a. dalyvavusios vakarų slavų ir prūsų žemių užkariavime, kolonizavime ir suvokietinime.

Vokiškas žodis Junker yra kilęs iš Junger Herr ('jaunas ponas') ir reiškia 'dvarininkas' (angl. country squire). Daugelio junkerių giminių pavardės prasideda dalelėmis von ar zu.

Viduramžiais junkeriai buvo smulkūs bajorai, paprastai neturtingi ir politiškai neįtakingi. Daug skurdžių junkerių tarnaudavo samdomais kareiviais. Einant laikui pavadinimas junkeris ėmė reikšti nebe samdinių karininką, o įtakingą vadą ar žemę valdantį dvarininką.

Юнкера, юнкера...

11.55am: A remarkable photograph of John-Claude Juncker appearing to throttle Spain's finance minister is circulating today.

Gal neklauso španis šiuolaikinės finansinių valdovų valodos?

O koks gi tas junkerio nedalis?

Priekinis driukas:

Medalis išrodo kaip augsinis, su juodais ereliais.

Balti ten liko.

medal (n.)
1580s, from M.Fr. médaille (15c.), from It. medaglia "a medal," according to OED from V.L. *metallea (moneta) "metal (coin)," from L. metallum (see metal). The other theory [Klein, Barnhart, Watkins] is that medaglia originally meant "coin worth half a denarius," and is from V.L. *medalia, from L.L. medialia "little halves," neuter plural of medialis "of the middle" (see medial (adj.)). Originally a trinket or charm; as a reward for merit, proficiency, etc., attested from 1751.

Arba šiaip maineta, arba pusė dinaro, konkrečiai.

Nebrangiai padirbta vertybė.

Gal tų pačių išmislas?

Daug visokių tąja mainetos palikuone apmainetuota apmedaliuota apiprizuota.

Ir pinigų bažnyčios kardinolas, kurio pavardės Google vertėju geriau neversti, gavo tokį.

O gal ne tokį, gal ne junkerio, gal didesnį?

Kas žino...

Betgi rašo, kad tokį.

Tai...

Ir mūsų Prezidentė, prieš pat krizę palikusi ES Biudžeto ir finansinio programavimo komisarės komisariatą postą, gaus tokį.

Europos vienijimą.

99. Antipopiežiaus šventasis Pater Europae 2012-12-09 00:53 IP: 84.15.188.225 2 -2
1165 m. gruodžio 29 d. Frydricho Barbarosos iniciatyva antipopiežius Paschalis III paskelbė Karolį Didįjį šventuoju ir Pater Europae.

Čia jau kaip Tėve Mūsų.

100. Sveikinimai Prezidentei! 2012-12-09 00:55 IP: 84.15.188.225
Nuo šito Antipopiežiaus šventojo Pater Europae Karolio Didžiojo kilo karlikų, kralikų pavadinimai ir karaliaus titulas.

Valio!

126. Vokieciai vertina, o mes ne? 2012-12-09 11:55 IP: 88.118.172.65
Pagrindiniai ES nariai Vokieciai Grybauskaite ivertina, buvusi ES biudzeto saugitoja ir globeja, bet va mums, "YPATINGIESIEMS" netinka... Nebejuokinkim ir kitu, ir saves.

128. Gerai duoklę moka, tai ir vertina -> 126 2012-12-09 12:26 IP: 84.15.188.146
ES Biudžeto ir finansinio programavimo komisarė Dalia Grybauskaitė, palikusi šį postą prieš pat finansinę krizę ir tapusi mūsų Prezidente, bet dar tris metus gavusi iš Europos Komisijos po apie 8 tūkst. eurų (27,6 tūkst. litų) kas mėnesį, tyli, kai Lietuva klimpsta į skolas, skolindamasi didelėm palūkanom tuo pat metu, kai Vokiečiai (kaip tamsta juos rašot, iš didžiosios raidės), skolinasi už 0% ir netgi "Vokietijos obligacijos kartkartėmis net generuoja neigiamas palūkanas", o "Europos centrinis bankas finansuojamas Vokietijos padengtomis euroobligacijomis"(!); tai Vokiečiai ją ir vertina, o mes - ne.

Duokit medalį!