Išvarymas iš valstybės

Aš nebuvau Žalgirio mūšio 600-ų metų minėjime Valdovų Rūmuose, o Pranas buvo.

Rašo, matyt, gazavimo atgaivintus prisiminimus:

Istorikai ne tik Lietuvos, bet ir iš Europos skaitė daug įdomių  to meto Lietuvos dokumentų, kurie dabar yra išbarstyti po visą Europą. Vienas žmogus (neužsirašiau pavardės, tai jau ir pamiršau) skaitė Jogailos įsakymą, kuriame rašoma, kad kiekvienas kas gali pakelti ginklą privalo stoti į kovą. Už nedalyvavimą kare mirties bausmė, o iš visos giminės atimti turtą ir išvaryti visus velniop iš valstybės. Jogailos įsakymo originalas yra kažkokiame Švedijos archyve. Va taip Jogaila surinko kariuomenę, kuri sutriuškino visos katalikiškos Europos kariuomenę Žalgiryje.

Tiesą sakant mane tada nustebino toks Jogailos įsakymas ir visko pastatymas ant kortos. Bet jis taip ryžtingai veikdamas pastatė matą popiežiui ir pergalingai užbaigė visus kryžiaus karus. O pas mus jis visą laiką niekinamas niekinamas ir menkinamas. Panašiai kaip ir visos didžiosios lietuvių pergalės arba nutylimos, arba iš jų tyčiojamasi, taip kaip ...................... padarė su Šiaulių mūšiu, t.y. vietoj pergalės minėjimo jis įkišo "žydų genocido minėjimą" - esate kalti kalti tūkstantį kartų kalti ir nėra reikalo jums pergalių švęsti - toks ...................... sumanymas.
.

Čia apie Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įsaką.

Lietuvos Respublikos 

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 

Įsakas

dėl Atmintinų Dienų

Lietuvos Respublikos 

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nutarė:

Nustatyti šias Atmintinas dienas:

kovo 4-ją - Šv. Kazimiero - Lietuvos  globėjo dieną

kovo 11-ją - Lietuvos nepriklausomybės atstatymo dieną

gegužės 1-ją - Tarptautinės darbo šventės dieną

gegužės 7-ją - spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną

birželio 14-ją - Gedulo ir vilties dieną

birželio 24-ją - Rasos (Joninių) dieną

liepos 15-ją - Žalgirio mūšio dieną

rugpjūčio 23-ją - Juodojo kaspino dieną

rugsėjo 8-ją - Šilinių (Šv. Mergelės Marijos gimimo, Vytauto Didžiojo karūnavimo) ieną

rugsėjo 23-ją - žydų genocido dieną

lapkričio 2-ją - Vėlinių dieną

lapkričio 23-ją - Lietuvos karių dieną

gruodžio 10-ją - Tarptautinę žmogaus teisių dieną

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas

V.Landsbergis

1990 spalio 31 
Nr I-730. 

Gal koks piktasis magas bus profesorių užbūręs?

Apart Rasų ir Žalgirio - darbas, kančia, gėda, mirtis, gedulas ir nuolankumas. 

Parašas taigi jo.

Gal taip yra todėl, kad, kaip kadaise skaičiau V.V.Landsbergio interviu „Respublikoje“, jie save kildina iš mūsų pusėn perėjusio livoniečio, išeitų, kalavijuočio?

Įstatymo ketvirto punkto, išeitų, nesilaikėm? 

Apie kitus gi punktus...

Apie kitus punktus nėra ką ir kalbėti...

Šią savaitę besikalbant vienas Lietuvos rusas nusistebėjo, kad beveik visos lietuvių šventės liūdnos, gedulingos.

Kaip, kokį jaunimą suturėsi su šitaip suprojektuota tautos menta?

Na - mūsų pergalę Saulės mūšy švęst kriegščioniškoj Europoj nelabai gerai...
.

Va, Aršų Mūšį trimituot - visai kas kita!

Drang nach Osten!

 .

Prisiminimai:)

.
Jo gaila.

Trumpa reikšmė: jo- (joti) + gail- (gailas „stiprus“).

Koks profesorius taip moka lietuviškai? 
.

1 gaĩlas sm. BŽ138, Š gailestis, pasigailėjimas: Gaĩlas mane ema, t. y. gailiuos, brolio J. Dukters didelis gaĩlas, kad yra gailinga J. Jau gailẽlį pargailėjo ir širdelę parskaudėjo J.
.

2 gaĩlas, -à adj. (4)

1. žr. gailus 1: Ir radau (dasityriau); jog tokia moteriškė, kurios širdis tinklai ir žebangai yra, gailesnė yra nei smertis BBPam7,27. Gailus dūmus pūstų BBIšm11,19.

2. nuodingas, žudantis: Vynas yra gailu žalčių nuodu Ch5Moz32,33. Ir siųsiu terp jų dantis žvėrų su gailu nuodu dulkių žalčių Ch5Moz32,24. [Velnias] angies liežuvį tur gailą Mž401. Norint turėjo formą ir paveikslą gyvo ir gailo žalčio, bet geluonies neturėjo DP454. Anojyg be abejojimo sutrina gailą galvą DP398.

3. žr. gailus 3: Gailas ir nepažįstamas žvėris BBIšm11,19. Gaila žvėris, gailinykė SD77. Sviets pavirst rūsts, gailas Mž334. Nebūkite ... gaili kaip šunes DP209. Budino mane gaĩlas šešurėlis, kėlė mane gailioji anytėlė Aru19. Geresniai yra kampe ant stogo sėdėti, nei su gaila (paraštėje vaidinyke) mote namuosa krūvoj (bendrai) būti BBPat25,24. Piktasis ... nor gailais nasrais praryti Mž401. Neturim gaila širde (= širdžia) išdvėsti BPII415.

4. žr. gailus 5: O mano maldas gailas primileisk savęspi KN206. Taip jų gailos dūmos esti anta mūsų biednųjų KN104.

5. žr. gailus 6: Dejuos ant savos nelaimos, ant gailo užgimimo ir ant toli gailingesnės pabaigos savos DP15.

Paieška

Ieškomas žodis
Ieškoti fragmento

Paskiausiai ieškota: gailas.

Rezultatai

Antraštė:

gaĩlas

Reikšmė:

aštrus; nuodingas, žudantis; piktas, rūstus; gailestingas; pasigailėjimo vertas

Straipsnelis:

žr. gailus

Šaltinis:

Ambrazas 2006, 20

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas

Ar nėr kokios klastos su lietuvišku Jagėlos vardu?

Nes yra tokių lietuviškų pavardžių - Jagėla.

Jagėla - jėga!

Labiausiai patiko jo bausmė išvaryti visus velniop iš valstybės.

Dabar gi be jokio Žalgirio lietuviai patys traukia arba Vėlniop, arba velniop.

Štai.

O tokios bausmės - išvarymas iš valstybės - būta.

Valstybė, mat, turėta.

Nors jau į skolas pradėta lįst - kaip tik tuomet lietuviškas kapas keitė Kriokuvoj kaldintos pirmosios mums nepadirbinėtos mainetos.

Kapa.

NeŪkionomikos cikliškumas.

Kriegščioniškas:)

:(

Nutiko kažkas ne taip...

Lietuviai.

Globa

Globalizmas.

 

globe (n.)

mid-15c., "sphere," from Middle French globe (14c.) and directly from Latin globus "round mass, sphere, ball," also, of men, "a throng, crowd, body, mass," related to gleba "clod, soil, land" (see glebe). Sense of "planet earth," or a three-dimensional map of it first attested 1550s.

glebe (n.)

c.1300, from Old French glebe, from Latin gleba, glaeba "clod, lump of earth," from PIE *glebh- "to roll into a ball" (cognates: Latin globus "sphere;" Old English clyppan "to embrace;" Lithuanian glebys "armful," globti "to embrace, support"). Earliest English sense is "land forming a clergyman's benefice," on notion of soil of the earth as source of vegetable products.

glóbti, -ia, -ė tr., glõbti

1. supti, siausti, vynioti, kamšyti: Glóbk kūdikį, kad sklaidos, kad nesušaltum J.

2. glausti, glostyti, malonėti: Jis silpna ranka dar globė kūną rš.

3. duoti globą, glausti, žiūrėti, šelpti, gelbėti: Aš glóbiu artimą, t. y. meiliai apseinu J. Motyna sušalusį glóbia, t. y. sušildo, išalkusį pašeria, šelpia biedną, duoda, ko reikia, gera daro žmogui J. Jis glóbia jo vaikus lyg tėvas Skr. Jie globia valdžią žodžiu, darbu ir piningu rš. Globė naujo mokslo skelbėjus rš. Kaip reikia globti žmogų, nelaimei ištikus A1884,327. Bet jūs dabar pradėkit savo biteles tikrai mylėti ir globti S.Dauk. | refl.: Kaimynas glóbiasi, t. y. gauna, ko reikalauna, ir pasiglóbia J. Kodėl neglóbiatės prie jųjų, ale vis prie mūsų, vis čia? J. Būčio kitaip globusis, kad būčio vyrą turėjusi Šts.

4. gydyti, gelbėti: Noriu nurodyti, kaip reikia globti ligonį Blv. Kad neglóbsi akių, neturėsi Lž.

5. glemžti, griebti, pelnytis, savintis: Marti nuo uošvės viską globia Tsk. Ji visa glõbia, kas papuola Ds. Daug turi ir da vis glóbia Krs. Ponas gyveno mieste, gyveno dačiuos, gyveno kur, tik iš dvarų viską glóbė Skr.

apglóbti tr., apglõbti, -ia (àpglobia), àpglobė

1. apkabinti rankomis, apimti, sugriebti: Dabar ir aš, apglobęs gimtąją velėną, sutiksiu naują darbo dieną V.Myk-Put. Daikts, kurio žmogus rankomis negal apglobti, alba apčiūpoti, net kaip vėjas koksai neapglobiamas yra BPII433.

2. apglemžti, pasigriebti: Pati motina viską apglóbusi laiko, be anos žinios nė duonos neatsirieksi Vkš.

3. apsupti, apsiausti: Aš visą jį apglóbiu, t. y. apsiaučiu jįjį su drabužiais J. | prk.: Aplinką apglobia tyla rš. Tamsa buvo apglobusi dangų ir žemę rš. Apglobus mokyklas šiltu rūpestingumu, partija ir vyriausybė kartu iškelia ir didelius reikalavimus (sov.) sp. | refl.: Apsiglobk rūbu tavo, o eik paskui mane BtApD12,8.

4. apkabinti: Marčią apglobė visi ir pabučiavo prš.

išglóbti tr.

1. išgelbėti: Viskas sudegė, mažai ką beišglobė Skd.

2. išgydyti: Kaip išglobti gyvulį nuo blužnies? rš.

nuglóbti tr., nuglõbti, -ia, nùglobė

1. javus ar šieną sudėti į pastogę, sudoroti, nuvalyti: Jau visa nuo laukų nùglobė Ds.

2. nuglemžti, pasisavinti: Bandelės negali nuglobti Pl.

paglóbti tr.

1. kiek globti, pašelpti: Jei galės, galės tave paglobti Šts. | refl.: Negal pas aną pasiglóbti, t. y. neduoda jis nieko, nei šieno, nei duonos J.

2. išgydyti, išgelbėti iš ligos: Daktarai išvemdė ir paglóbė ligoną Ggr. Paglób[a] ir peklos rauplę, jei suskub[a] Lž. Jei vyrą paglóbčio, nė šimto negailėčio Nt. | refl.: Šitai žinant, ir susirgus lengviau bus pasiglobti P.Aviž.

priglóbti, priglõbti, -ia, prìglobė

1. tr. priglausti: Priglobk tu mane širdingai, gražioji, prie savęs A1884,385.

2. pagelbėti, pasirūpinti: Yra, kas juo rūpinas, kas jį priglobia J.Jabl. Jei tu jį priglobsi, būsi mūsų tėvas J.Jabl. Vargšas ją įsileido, priglobė, apvilko, davė duonos kąsnelį ps. Kur ji dėsis sena būdama – reikėjo priglobti! Brž.

3. refl. prisigrobti: Prisìglobė prisìglobė ir neturėjo kur dėt Krs.

suglóbti tr., suglõbti, -ia, sùglobė

1. susupti, suvynioti: Suglóbk vaiką į drobulę Up. | refl. intr., tr.: Susiglóbiau su skara, apsisiaučiau su apsiaustu J. Susisiautė, susiglóbė kailinius, o guzikų nebuvo Lk.

2. suteikti globą, sušelpti: Padegėlį visi suglobė Vkš. Jei tau blogai, ateik, aš tave suglóbsiu Lž. Visi suglobsim, ir nepražūsi Lnkv. Visi jį varinėja, niekas jo nepriglaudžia, nesuglobia J.Jabl. Tos visos sušoko suglobti savo įkliuvusį vaiką M.Valanč. Vienok nenorėjo pilės nesuglobtos palikti ir aną rūpesnė[je] paskandinti S.Dauk. | refl.: Nuejau pas gerą prietelių ir susiglóbiau Lž. Pranašlavau penkiasdešimts metų, o nė kartą nesusiglobiau iš svetimo vargo Šts.

3. pagydyti, išgelbėti iš ligos: Prašiau daktaro, kad mane suglóbtų, pagydytų Vkš. Ar suglobė savo kiaulę? Žg.

4. pasiimti, susigriebti: Aš visus daiktus susìglobiau ir išėjau Sb. Jo pati viską suglóbia Rmš. Sesuo visą turtą sùglobė, kitiem nieko nepaliko Ds. Nemažos naudos iš to suglobė rš. | refl. tr.: Kai tėvas mirė, jis viską vienas susìglobė Jnšk.

užglóbti, užglõbti, -ia, ùžglobė tr. užsupti, užsiausti: Užglóbk krūtinę su šalberka, t. y. uždenk J. Jis mane užglóbė po sparnu savo J. Per tuos porą metų tas kvajynėlis mumi visą prošlaikstę ùžglobė Lš.

  

Glėbį rado, globti moka, o globą pamiršo. 

glóba sf. (1), globà (4) DŽ

1. prieglobstis, pagalba, pašalpa, rūpinimasis, saugojimas: Gera buvo, kai vaikas pradėjo nebereikalauti tos globos, pats ėmė ieškoti žaislų ir draugų P.Cvir. Glóba yra meilus apsiėjimas, paguoda, geras darymas J. Nuėjo globos meilauti S.Dauk. Kaimos gyventojai padegėliui visokius valgius sunešė ir toliaus globą, pagalbą ir pašalpą jam pažadėjo S.Dauk. Jos globoje buvo raktai BsMtII166. | prk.: Žemė ilsėjosi nakties globoje V.Piet.

2. mažamečiams ar kitiems neveiksniems asmenims įstatymais paskirta asmeninių ir turtinių interesų apsauga, turto priežiūra: Globos skyrimo tvarka nustatoma įstatymais sp. Globos komitetas baigė svarstyti Globos tarybos pranešimą ir šiuo klausimu priėmė rezoliuciją sp. Kai tėvas mirė, uždėjo globą, ir tep gyvena Gs.

3. [K] glėbys, apkabinimas: Papuoliau kaip į meškos glóbą Pkp.

LITA...

 

THE LITAI (or Litae) were the spirits (daimones) of prayer, ministers and daughters of Zeus.

 

Globaliai...

 

Tai būkim sveiki, globalistai!

Magija

Pranas paporino.


Zaratustra (apie 628 m. pr. m. e. – apie 551 m. pr. m. e.) – Persijos pranašas ir zoroastrizmo religijos pradininkas. Gimė Rage mieste Midijoje, magų šeimoje. Zaratustra gyveno dabartinio Irano šiaurėje. Apie jo gyvenimo pradžią nėra duomenų, tačiau žinoma, kad suaugęs jis pradėjo skelbti savo sukurtą religiją.

Pradžioje jis susidūrė su stipriu pasipriešinimu, tačiau sulaukęs keturiasdešimties jis atvertė į savo religiją Šiaurės Rytų Irano valdovą Vištapsą, kuris tapo pranašo gynėju.

Zoroaster is depicted wrestling with the daevas...

Dievai, bet neteisingi.

Another wrestling.

Magas.

magė́ti, mãga, -ė́jo intr. rūpėti, norėtis: Jiems dabar ir tas durų varis mãga J.Jabl. Ir maga jam atsivesti savo šeimelę į šitą kabinetą A.Vien. Visiems magėjo pasižiūrėti pro vartus rš. Jiem magė́jo tos pušys KzR. Jam mãga suėsti tą sūrį Všk. Jam mãga – jau jį daigo [ką padaryti]! Lp. Man tos kriaušės maga, seilės bėga Vlkv. | Ko magì, dantis pakabinęs (lauki, kad kas ko duotų)? Grž. ║ būti patraukliam, viliojamam: Moterys sugeba magė́ti ir maginti FT.

◊ liežùvis mãga ko nors labai norisi, ima noras: Pamatei obuolį, ir maga liežuvis Pkr. Jau tau tik ir mãga liežuvis ką nutverti Lnkv. Žino ką – nežino, tuoj jam ir mãga liežuvis pasakyti Všk. Išgirdusiai apie tokius salotus raganai pradėjo magėti liežuvis J.Balč.

pasimagė́ti, pasìmaga, -ė́jo panorti, įsigeisti: Pamatė didelę žmonių krūvą ir pasimagėjo jam į ją pasižiūrėti sp

Magėjo magui, sugalvojo, kaip.

Įtikino valdovą, paskleidė savo religiją.

Kaip kad mazoretai VI-X šimtmečiais.

Veikia.

Palyginkit, beje, su neteisingu dievu daēva.

 

O kai veikia - magas gali.

Jam galima.

Могучий.

Могу!

Tikras magas!

Jis padarė.

Machen.

Magic!

Dirbkit daug

multiplikacija
1. nuorašų dauginimas.
2. filmavimas piešinių, kuriuose nuosekliai vaizduojamos judesio dalys.

Nuorašai ... neįdomu.

Nors būna ir įdomesnių.

Mazoretai VI-X šimtmečiais pridaugino nuorašų ir išplatino šį tekstą.

Multikas!

Pinigų multiplikacija – bendros pinigų masės padidėjimas apyvartoje įvykdžius pinigų emisiją (išleidus naujus pinigus).

Dabar, kai pinigai nepadengti tauriaisiais metalais valstybės gali įvykdyti pinigų emisiją. Valstybės išleisti pinigai iš karto atsiduria bankuose. Bankai juos paskolina ir paskolinti pinigai vėl atsiduria bankuose, o kartais tiesiog iš vienos sąskaitos tame pačiame banke pereina į kitą sąskaitą tame pačiame banke ir vėl bankas gali juos skolinti. Tuos pačius pinigus bankas gali tiesiog perskolinti. Toks pinigų masės augimas ir vadinamas multiplikacija.

Meluoja ir neraudonuoja.

Gazieta Tiesa, pvz, turėjo gėdos.

O Wikipedia neturi.

Jei valstybės galėtų įvykdyti pinigų emisijas, išleisti pinigus - nereikėtų joms lįsti į skolas.

multiply (v.)

mid-12c., multeplier, "to cause to become many," from Old French multiplier, mouteplier (12c.) "increase, get bigger; flourish; breed; extend, enrich," from Latin multiplicare "to increase," from multiplex (genitive multiplicis) "having many folds, many times as great in number," from comb. form of multus (see multi-) + -plex "-fold," from PIE *plek- "to plait" (see ply (v.1.)). Mathematical sense is attested from late 14c. Related: Multiplied; multiplying.

multi-

before vowels mult-, word-forming element meaning "many, many times, much," from comb. form of Latin multus "much, many," from PIE *ml-to-, from root *mel- "strong, great, numerous" (cognates: Latin melior "better," Greek mala "very, very much"). Many words that use it (multinational, etc.) are 20c. coinages.

ply (v.1)

"work with, use," late 14c., shortened form of applien "join to, apply" (see apply). The core of this is Latin plicare "to lay, fold, twist," from PIE root *plek- "to plait, twist" (cognates: Greek plekein "to plait, twine," plektos "twisted;" Latin plectere (past participle plexus) "to plait, braid, intertwine;" Old Church Slavonic plesti "to braid, plait, twist;" Gothic flahta "braid;" Old English fleax "cloth made with flax, linen").

 

Baikit:)

 

 

Multi ply - daug dirbkit.

 

English.

 

Or Yinglish?

 

Kriegščionims multiplikacijos neaiškina.

 

Ir kristijonams neaiškina.

 

Abraomas gal ne visus savo vaikus vienodai myli?

 

O gal kriegščionims paaiškino?

Ne(o)darbietis

Energetikos ministru pirmadienį netikėtai paskirtas „Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis, kuris laikomas konservatorių aplinkos žmogumi. Apie tai pranešė prezidentės spaudos tarnyba. Pirmadienio vakarą Darbo partijos taryba dar tik ketino svarstyti kandidatus į šį postą. Premjeras Algirdas Butkevičius tikina, kad Roko Masiulio kandidatūrą jam pristatė Darbo partijos vadovė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė atitinkamą dekretą pasirašė atsižvelgdama į premjero Algirdo Butkevičiaus teikimą.

R.Masiulis nuo 2010 metų iki šiol ėjo generalinio direktoriaus pareigas bendrovėje „Klaipėdos nafta". Šį įmonė atsakinga už Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimą. Anksčiau R.Masiulis yra dirbęs tarptautinėse audito bendrovėse, ėjo direktoriaus pareigas finansinių paslaugų įmonėje.

R.Masiulis Vilniaus universitete yra baigęs ekonomikos studijas, taip pat turi tarptautinių santykių ir politikos mokslų bakalauro laipsnį.

Anksčiau buvo ne laipsnis, o diplomas.

Fui,

visiškai netinkama iliustracija...

„Nepriklausomybės“ nuoma

Kam tie namai?

Noma.

Nuoma.

Pasistačiusi suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, Lietuva taps pasaulinės rinkos dalyve. Mūsų šalis jau netrukus galės ne tiktai pirkti, bet ir parduoti dujas kitiems.

Lietuvoje uždirbti galės ne tik dujų gabentojai, bet ir pats terminalas Klaipėdoje – jis bus labiau panaudojamas.

Už perpumpavimą, laivų įplaukimą ir aptarnavimą jis taip pat gaus pajamų.

Tokiu būdu valstybė galės iš dalies padengti laivo „Independence“ nuomos kainą.

 

„Nepriklausomybę“ nuomojamės.

Taip išeina, iš norvegų.

Tokiu būdu įgyjam energetinę nepriklausomybę.

Nuo Rusijos, ir tik iš dalies, nes „Nepriklausomybės“ per maža.

O kaip su finansine nepriklausomybe?

Keistas klausimas.

FINANSINĖ PRIKLAUSOMYBĖ YRA NEPRIKLAUSOMYBĖS GARANTAS.

Gal labiau apsimokėtų Nepriklausomybę lizinguotis?

Spaudžiam gazą

Gaza

Arabic form of Hebrew 'az "force, strength." Gaza Strip was created by the division of 1949.

Kas gali paimti Gazą! 

 

Jėga.

Tiesa?

 

gazette (n.)

"newspaper," c.1600, from French gazette (16c.), from Italian gazzetta, Venetian dialectal gazeta "newspaper," also the name of a small copper coin, literally "little magpie," from gazza; applied to the monthly newspaper (gazeta de la novità) published in Venice by the government, either from its price or its association with the bird (typical of false chatter), or both. First used in English 1665 for the paper issued at Oxford, whither the court had fled from the plague.

Na taip - nes gazieta turi daug jėgos - pakreipia reikiama kryptim mentalitetą tų, kas išmintaliteto neturi.

We are indebted to the Italians for the idea of newspapers. The title of their gazettas was, perhaps, derived from gazzera, a magpie or chatterer; or, more probably, from a farthing coin, peculiar to the city of Venice, called gazetta, which was the common price of the newspapers. Another etymologist is for deriving it from the Latin gaza, which would colloquially lengthen into gazetta, and signify a little treasury of news. The Spanish derive it from the Latin gaza, and likewise their gazatero, and our gazetteer, for a writer of the gazette and, what is peculiar to themselves, gazetista, for a lover of the gazette. [Isaac Disraeli, "Curiosities of Literature," 1835]

---

Gazzetta It., Sp. gazeta, Fr. E. gazette; prop. the name of a Venetian coin (from gaza), so in Old English. Others derive gazette from gazza a magpie, which, it is alleged, was the emblem figured on the paper; but it does not appear on any of the oldest Venetian specimens preserved at Florence. The first newspapers appeared at Venice about the middle of the 16th century during the war with Soliman II, in the form of a written sheet, for the privilege of reading which a gazzetta (= a crazia) was paid. Hence the name was transferred to the news-sheet. [T.C. Donkin, "Etymological Dictionary of the Romance Languages" (based on Diez), 1864]

---

GAZETTE. A paper of public intelligence and news of divers countries, first printed at Venice, about the year 1620, and so called (some say) because una gazetta, a small piece of Venetian coin, was given to buy or read it. Others derive the name from gazza, Italian for magpie, i.e. chatterer.--Trusler. A gazette was printed in France in 1631; and one in Germany in 1715. [Haydn's "Dictionary of Dates," 1857]

  

"Gazzetta of the Ionian islands, 1801. A small copper coin, worth about 3 farthings, made in Venice for the Ionian islands." -Whitney, 1911

Ak jau tas Venecijos pirklys!

Imkit imkit šitą gerą gazetą ir skaitykit gazietą.

Va.

Gazo!

P.S. Pranas perskaitė ir atrašė:

silpnai gazuoji!!!

Islamo enciklopedinis žodynas rašo:

"Gazavat'as - karas už tikėjimą."

Žodynas rusų kalba. Tai jo viso neperrašinėsiu. Bet arabų žodis "gazva" reiškia kova, antpuolis. Kai paskelbiamas gazavatas, tai visi kas gyvas privalo imti ginklą ir kautis. Jei to nedaro, tai jiems patiems galva nuo pečių. Čia tai bent gazas. Visi privalo kautis. Ne šiaip sau durnių volioti. Kai Mahometą išvijo iš Mekos, jis pabėgęs į Mediną paskelbę gazavatą. Iš to gazavato labai greitai išaugo kalifatas nuo Atlanto vandenyno iki Indo upės. XIX a. šiaurės Kaukazo kalniečiai paskelbė gazavatą Rusijai ir ji vos vos nežlugo. Rusai nugalėjo, bet imperijos augimas buvo sustabdytas.

"Gazi" - žmogus dalyvavęs šventajame kare už tikėjimą.  Gazi labai garbingas titulas. Jo savininkas turėjo daug privilegijų. Paskutinysis "gazi" buvo Mustafa Kemalis Paša (Atatiurkas). Jis titulą gavo 1921 metais po to kai prie Sakarijos upės sutriuškino britų kariuomenę. Po Sakarijos mūšio britai buvo išvyti iš visos dabartinės Turkijos, Armėnijos ir Azerbaidžano ir neteko Baku naftos. Vėliau Armėniją ir Azerbaidžaną privatizavo sovietai, bet jiems pavyko privatizuoti tik dėl to, kad armėnai su azeriais pradėjo karą tarpusavy.

Va taip reikia gazuoti kaip Mahometas. Jis kaip davė gazo, tai gazas iki šiol dar eina.

Apie gazą ir gazavatą paėmiau iš:

АКАДЕМИЯ НАУК СССР

ОРДЕНА ТРУДОВОГО КРАСНОГО ЗНАМЕНИ

ИНСТИТУТ ВОСТОКОВЕДЕНИЯ

ИСЛАМ

ЭНЦИКЛОПЕДИЧЕСКИЙ

СЛОВАРЬ

Москва

 "Наука"

Главная редакция восточной литературы

1991

Nurašiau visą titulinį lapą. tik nenupiešiau ornamento, nes nemoku.

Įžeidimas

MH 17, iškart po to - tai, ką kai kas vadina mowing the grass in Gaza, t.y. gazono pjovimu. 

Palestinos prezidentas Jungtinėse Tautose dėl šitokio „šienavimo“ Izraelį apkaltino karo nusikaltimais, war crimes.

 

Izraelis ir JAV tai pavadino įžeidimu.

Išsidavė

Rusijos ambasada penktadienį pranešė išsiuntusi Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai (URM) notą dėl Ukrainos vėliavos spalvomis išpaišyto paminklo sovietų kariams Seredžiaus miestelyje Jurbarko rajone.

SSSS.

On 28 December 1922, a conference of plenipotentiary delegations from the Russian SFSR, the Transcaucasian SFSR, the Ukrainian SSR and the Byelorussian SSR approved the Treaty of Creation of the USSR and the Declaration of the Creation of the USSR, forming the Union of Soviet Socialist Republics

Kas tokie išpaišė?

O gal derėtų ir Jungtinių Tautų būstinę Naujajame York'e, kurių steigėja ta pati Ukrainos TSR, geltonai-mėlynai ištepliot?

Tai negi Wall Street'ą?

Ardytinės

Order.

Vien matematikoj kiek...

Ordnung.
  
Etymology

ordnen +‎ -ung

Etimologijos neturi:(

ordain (v.)

late 13c., "to appoint or admit to the ministry of the Church"... from stem of Old French ordener "place in order, arrange, prepare; consecrate, designate" (Modern French ordonner) and directly from Latin ordinare "put in order, arrange, dispose, appoint," from ordo (genitive ordinis) "order" (see order (n.)).

order (n.)

early 13c., "body of persons living under a religious discipline," from Old French ordre "position, estate; rule, regulation; religious order" (11c.), from earlier ordene, from Latin ordinem (nominative ordo) "row, rank, series, arrangement," originally "a row of threads in a loom," from Italic root *ord- "to arrange, arrangement" (source of ordiri "to begin to weave;" compare primordial), of unknown origin.

Kokie gudrūs:

The Ordnung is a set of rules for Amish, Old Order Mennonite and Conservative Mennonite living. Ordnung is the German word for order, discipline, rule, arrangement, organization, or system..

Alles klar?

Modern bureaucratic usage is a reminder of the dark ages

when clergy alone could read and write and were employed for that skill by secular authorities.

Wiesz, nievieža?

ordain (v.)

late 13c., "to appoint or admit to the ministry of the Church"... from stem of Old French ordener "place in order, arrange, prepare; consecrate, designate" (Modern French ordonner) and directly from Latin ordinare "put in order, arrange, dispose, appoint," from ordo (genitive ordinis) "order" (see order (n.)).

order (n.)

early 13c., "body of persons living under a religious discipline," from Old French ordre "position, estate; rule, regulation; religious order" (11c.), from earlier ordene, from Latin ordinem (nominative ordo) "row, rank, series, arrangement," originally "a row of threads in a loom," from Italic root *ord- "to arrange, arrangement" (source of ordiri "to begin to weave;" compare primordial), of unknown origin.

Origin unknown, bet darbeliai labai netgi known.

Yra dar ir Orda.

Орда́ (древнетюрк. ordu — «ставка, резиденция хана, дворец» ^[1]) — военно-административная организация у тюркских и монгольских народов. В средние века этим словом обозначалась ставка, столица правителя государства, откуда произошло название крупных феодальных государств и союзов кочевых племён, например, Золотая Орда, Ногайская Орда, Белая Орда.

Позднее в европейской исторической литературе в связи с созданием негативного образа древних степных народов Азии это слово приобретает негативное значение (нечто вроде «войско-стая врагов-кочевников-захватчиков»).

Natürlich.

Ardai.

Lietuviai ne tik ardus turi, bet ir ardyti moka.

3 árdyti, -o, -ė Grv žr. 1 ardinti.

3 apárdyti tr.

1. cur. 1 aparti 2: Apárdė seredėlę Grv.

2. apkaupti: Reikia jau ir bulbės apárdyt Grv.
.

1 árdinti, -ina, -ino, ardìnti, -ìna, -ìno cur. 1 arti 1: Jiems netinka, kad tamista ardinì telėtninką J.

1 išárdinti cur. 1 išarti 1: Klebonas išárdino pievą Kp. Jeruzolimos vietą Titus išardino M.Valanč.

1 suárdinti cur. 1 suarti 1: Užžėlusias dirvas apent suardinti S.Dauk.

1 užárdinti cur. 1 užarti 1: Kam užárdinai visus kelius! Jdr. 
.

2 ardinti, -ina, -ino žr. 1 ardyti.

2 suardinti žr. 1 suardyti 5.

◊ šìrdį suardinti sugraudinti: Mašinėlę sujudino, mums širdelę suardino dz. 
.

Tas 1 ardyti...
.

1 ardýti, ar̃do, ar̃dė tr.

1. SD318, R griauti, versti: Neardýk tvoros Kp. Stogą jau nuplėšė, dabar sienas ar̃do Dkš. Kakalį ardýt K. | Ar̃do ežerą (vėjas aptirpusį ledą laužo) Sn. ║ naikinti: Piktas vieras ... ardyk Mž56.

ardýtinės sf. pl. (1) ardymas: Kai jau prasideda ardýtinės, tai dažniausiai ir išardo [vestuves, darbą] Grž.
.

Tai ir pamintykim, mentą pajudinkim - ardysim ar ne; ką ardysim, jei sumintysim, ir ką po tam tversim.

O tai patys matot, koks tas ordino ordnunginis mentalitetas.