1 ×duõnis sf.; R355, sm. [K]; B, CI760 = donis 1: Karaliai ant žemės nuog ko ima muitą, arba duonį? BtMt17,25. Parodykit man piningą duonies I. Prekiotojai ... kasmets moka duonį A1884,12.
.×dõnė sf. (2) Gž, donė̃ (4) Gs, Grš žr. donis:
1. Atidaviau visą paskirtą dõnę Šll. Jis nemokėdavo iždui jokių pagalvių, jokios donės Blv. Prūsai susitarė duot donę savo naujam valdytojui rš.
2. Grš Tąsyk buvau jai dõnę nuvežus Gž..
×doninis, -ė adj. SD72 duoklinis.
.
×donìs (brus. дaнь) sf. (4), donis sm. K, N
1. SD72 duoklė: Donis yra mokesnis už žemes J. Dvarysto[je] reikėjo duot dõnys Antš. Toj yra donis, kurią kalti esme mokėt tam karaliui savo SPII148. Parodykiat man penigus donies VlnE126. Dõnį užmokėt liepė DP366. Ataduokiat ... visiems, ką skeliat: kam donį, tam donį, kam muitą, tam muitą Mž32. O donies Viešpačiui buvo iš avių šeši šimtai Ch4Moz31,37. Įsakė tikt sau kas metą donį mokėti arba dalį gaunamo iš valsčių pelno atiduoti M.Valanč.
2. R156 dovana: Topgi karaliop kad trys atėjo, donį akysa ano padėjo SGI50.
3. B išmalda..
×donylà (sl.) scom. (2) [K], Š; R, MŽ ms. davėjas: ^ Sto[vi] donyla lauko gale, kurs ateit, tam duost (varnalėša) B.
.
×dõnininkas (-inykas SD72), -ė smob. (1) Š donies (duoklės) mokėtojas, davėjas: Niekam donies nemokančius nevalion rymionių padavė ir jų doninykais padarė SE234. Tada visos anos žmonės, kurios atrastos yra jampi, bus tau doninykais ir tarnaus tau Ch5Moz20,11.
.
dónininkai sm. pl. (1) lingv. A.Sal. psn. vakarų žemaičių tarmė, kurioje vietoj „duona“ tariama „dona“: Donininkai yra visi Klaipėdos krašto žemaičiai iki pat Šilutės rš.
.
.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą