Mace Weapon

mace (n.1) 

"heavy metal weapon, often with a spiked head," late 13c., from Old French mace "a club, scepter" (Modern French masse), from Vulgar Latin *mattea (cf. Italian mazza, Spanish maza "mace"), from Latin mateola (in Late Latin also matteola) "a kind of mallet." The Latin word perhaps is cognate with Sanskrit matyam "harrow, club," Old Church Slavonic motyka "mattock," Old High German medela "plow" [Klein]. As a symbol of authority or office from mid-15c.

 

Mace Weapon.

 

 Buožė.

 

The Ceremonial Bedellus of Glasgow Caledonian University carrying the University's Ceremonial Mace.

 

The Mace of the US House of Representatives.

 

 

A court official holds the mace of the Lord President of the Court of Session, during a Doors Open Day. This mace is also known as the Old Exchequer Mace.

 

Šis bene macniausias.

 

The Law.

  

mace (n.2) 

"spice made from dry outer husk of nutmeg," late 14c., from Old French macis (in English taken as a plural and stripped of its -s), of uncertain origin, sometimes said to be a scribal error for Latin macir, the name of a red spicy bark from India, but OED finds this etymology unlikely.

 

Mace (n.3) 

chemical spray originally used in riot control, 1966, technically Chemical Mace, a proprietary name (General Ordnance Equipment Corp, Pittsburgh, Pa.), probably so called for its use as a weapon, in reference to mace (1). The verb is first attested 1968. Related: Maced; macing.

 

2014 metai, Kovo 11-ji, Vilnius, Gedimino prospektas.

 

Lukiškių aikštėje - „Lukiškės ant ratų“. 

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Dieną.

 

Look wot i maced! 

  

1 mãcas (sl. < hb. mazzāh) sm. ppr. pl. (2); LL80, I velykinis kvietinių miltų prėskas plonas paplotėlis (religinėje žydų buityje): Žydai macùs valgo per savo Velykas Rm.

2 ×macas (l. maca) sm. saikas: Skolininkas … su pilnu macu varinių į paskirtą vietą atklibišavęs BsMtII58. Reikėjo už malkų pinigus nors porą macelių rugių ir nors svarelį uždaro parvežt BsPI86.

 

×mãcė sf. (2) K; N žr. macis 1: Anas vyrelis tur daug macės rš. Dievo galybė, bet velnio mãcė Varn. Nutverkim ginklus su mace RD191. O žirgeli, žirgai juodbėrėli, ar turėsi kojelėse macę? JV137. Bei aš noriu ant faraono ir ant visos jo macės garbę sau gauti BB2Moz14,4.

×mãcis (brus. мoц, l. moc) sf. (2), macìs (2) K, macìs (4) KII40; R 

1. jėga, stiprumas: Ot tas vyras turi mãcies – tokį akmenį pakelia! Al. Perkūno mãcis! Ds. Vienybė yra macis prš. Srovės macis buvo tokia baisi, kad … visi butai … nei šluote tapė pašluoti LC1883,2. Duota mi yra visa macis Ch¹Mt28,18. ^ Taigi, Dievo mãcis, o mes tiej patys Srj. Prakeikta mãcis! (keik.) Zr.

2. K smarkumas, stiprumas (apie degtinę, alų ir kt.): Nesvietiška mãcis šito acto! Šn.

3. prk. daugybė, galybė: Mãcis svečių pas mus atvažiavo Lp. Šiandien Alytuj mãcis svieto buvo Mrk. Dar mãcis bulbių kast Drsk.

 :)