Upės slenksčiai ir reketas

The name Prague is derived from an old Slavic root, praga, which means "ford", referring to the city's origin at a crossing point of the Vltava river.

The native name of the city, Praha, however, is also related to the modern Czech word práh (threshold) and a legendary etymology connects the name of the city with princess Libuše, prophetess and a wife of mythical founder of the Přemyslid dynasty. She is said to have ordered the city "to be built where a man hews a threshold of his house".

The Czech práh might thus be understood to refer to rapids or a cataract in the river, the edge of which could have acted as a means of fording the river – thus providing a "threshold" to the castle.

Wild water.

„kriokuva - upės slenksčiai, rėvos“
 — J. Baronas: 'Rusų lietuvių žodynas' 404 psl.,

dėkui Vladui.

Although a project was undertaken to increase the traffic-carrying capacity of the river upstream of Warsaw by building a number of locks in and around Kraków, this project was not extended further, so that navigability of the Vistula remains limited.

Ir dabar šliuzų Vysloj reikia; upės vandenį trissyk pakelt teko Krokuvoj.

Legenda pasakoja apie (kriokiantį) slibiną, kurį klasta įveikė kunigaikštis Krakas...

Upės slenksčiai.

Vyslos, ilgiausios upės Lenkijoje,  kurios baseinas dengia beveik du trečdalius Lenkijos teritorijos,  slenksčiai.

12th century Polish chronicler Wincenty Kadłubek called the river Vandalus from the Lithuanian "vanduo", meaning "water".

Vandalai...

 Ir juos slenksčiai sustabdydavo.

O tada ... yra gera proga anuos pareketuoti.

Apmokestinti.

Paskui, žiūrėk, ir miestas tokioj vietoj užauga.

Według starszego przekazu z XII wieku autorstwa Wincentego Kadłubka za rządów króla Kraka w Krakowie pojawił się potwór – smok nazywany "całożercą" (holophagus). Żądał on raz na tydzień ofiary z bydła. Jeżeli mieszkańcy nie dostarczyli mu krowy, zjadał w zamian ludzi. 

Koks całożercą!

rekẽtas sm. (2)

1. Vl žr. reketis 5.

2. NdŽ žr. reketis 7.

3. NdŽ toks vaikų žaislas.

4. Vl iš šiaudų daromas ir palubyje kabinamas papuošalas: Reketas šiaudinis kybo po balkiu J.

5. DŽ tech. mechanizmas, suteikiantis velenui periodinį sukimosi judesį viena kryptimi: Ant kiekvieno [sėjamosios] rato pusašio laisvai pastatyta žvaigždutė ir kietai įtvirtintas reketas su spyruokle rš. 

rekẽtis sm. (2) Mlt, reketỹs (3^b) Vlk, Skdv, Lzd

1. Lš, Mrs labai šakotas medis: Menka giria, kad visos eglės kap rekečiai Pns.

2. Ds šakoto medžio stulpas puodynėms džiauti: Kap pradėjo pieną pieninėn vežti, pradėjo nykt rekečiaĩ Dg. Inkal' tu tokį rekẽtį puodynėm džiaut Trgn.

3. Rud, Tvr, Nč pagalys su trumpučiu, nupjaustytų šakų vainiku drūtgalyje kam maišyti, sviestui mušti, košei grūsti, menturis: Reketỹs košei grūst Mrc. Sulaužei rẽketį, kuo aš dabar sviestą mušiu Drsk. Reketỹs bulbėm trint Vrn. Kap nemoki trint, tai ir reketỹs blogas Pv.

4. kuolelių prikalinėtas rąstas durpėms minti: Po mynimą važinėja rekečiù Up.

5. Mlt, Lkm, Vlk, Rud, Pns, Kb, Mrc, Šk, Grk, Btg prietaisas siūlams iš ritės į sruogą vyti, lenktuvas: Atnešk rekẽtį, siūlų nuvysiu Snt. Siūlus nuo špulios vejam arba ant lankčio, arba ant rẽkečio Prl. ^ Išsiskėtęs kap reketỹs Rod.

6. prietaisas šiaudų kūliams prie stogo lotos rišti: Berišant kūlaičius, lūžo reketys Plut.

7. Jž, Str, Lkm prietaisas virvėms vyti.

8. NdŽ, Lš, Mrs trišakis pagalys, prie kurio pritvirtinamas kuodelis verpiant.

9. Rtn šakotas kablys žolėms iš ežero ar tinklui traukti: Žuvis nutęsė tinklą, reiks dar rẽkečiu veizdėt Drsk. ║ Gmž inkaras.

10. Q129, CI482, Gr, Erž, Skdv, Up, Žgč trikojis kam uždėti, pastatyti: Padėk duonminkį ant rekẽčio Tv. Iš kumpo medžio trikojis, ant kurio statosi vytuvai, duonmaišis, vadinas reketỹs J. Reketiñ žibintį instato balanom degyt Lp. Reketỹs išsiskėtęs stovi kaip kerėbla J. Rėpso jis sau atsisėdęs bi reketỹs išsižergęs J. Iš vieno medžio sunku reketỹs padaryti Švn. ^ Tas vaikas kai rekẽtis – eina išsiskleidęs Rs. Toks mažiukas kai reketỹs, ale greitas Jrb.

11. Šk, Grl trišakis pagalys, kurį, mušant rekežį, reikia numušti.

12. Alk, Bgt, Gdl, Mrj senovinė kuliamoji mašina: Ir kviečius kulsim rẽkečiu, kūlių reik daryti Gs. Rekečiù kelissyk greičiau nubloški, kaip ožiu Grš.

13. stovynė mažam vaikui mokytis stovėti, vaikščioti: Vaiką galima įstatyti į rekẽtį Snt.

14. menk. kas išsiskėtęs, didelis: Visokie rekẽčiai [knygutėje] išraityti Grd. Ale ir spintą tas stalius padarė – baisus rekẽtis, nė praeiti nėra kur VšR. Jam neva tokį rekẽtį (negražų antkapį) padarė Snt. Kerčioje stovi dirbtinių kvietkų rekẽtis (didelė puokštė) Mrj. Sauliule motule, mūs šonan, debeseliai reketeliai, guduosan LTR(Tvr).

15. Rs, Arm menk. nerangus, išsiskėtęs žmogus: Tai gavo žentą tokį rẽketį Skr. Eik, reketi balų! Up.

16. menk. pikčiurna, nesugyvenamas žmogus: Anas tai tikras rekẽtis: negalima nieko paklaustie Dglš. Inleisi kokį rekẽtį butan, tai taũ kai suspaus! Zr. Tu diedule, reketỹ, ko tu mergų nekenti?! Lp.

17. Ds, Al ežere auganti aštri, išsiskėtusi žolė: Rekẽčiais ažaugo [ežeras] Tvr.

◊ rekẽtį mùšti Pv žaisti tokį žaidimą, kai trišakas pagalys iš tolo mušamas lazda: Piemens, rekẽtį bemušdamì, ir rugius išganė Šk. Mùšime kerėplą arba rẽketį Grl.

.

Neišmanė reketo protėviai...

Ko iš jų norėt?
.

Ginklu ginasi, o ne reketuoja. 
.

Terminas kilęs nuo itališko racket, reiškiančio "šantažas". 
 .
Aaaa... - štai kas raganiai....

racketeer

1928 (noun and verb), from racket (n.1) + -eer. Related: Racketeering.

racket (n.1)

"loud noise," 1560s, said to be imitative. Meaning "dishonest activity" (1785) is perhaps from racquet, via notion of "game," reinforced by rack-rent "extortionate rent" (1590s), from rack (n.1).

rack (n.1)

"frame with bars," c.1300, possibly from Middle Dutch rec "framework," related to recken "stretch out," cognate with Old English reccan "to stretch out," from Proto-Germanic *rakjanan (cf. Old Norse rekja, Old Frisian reza, Old High German recchen, German recken, Gothic uf-rakjan "to stretch out").

Meaning "instrument of torture" first recorded mid-15c. (verb meaning "to torture on the rack" is from early 15c.), perhaps from German rackbank, originally an implement for stretching leather, etc. Figurative sense of "agony" is from 1590s.

racquet (n.) 

c.1500, "device used in tennis, etc.," probably originally "tennis-like game played with open hand" (late 14c.), from French requette "racket, palm of the hand," perhaps via Italian racchetta or Spanish raqueta, both from Arabic rahat, a form of raha "palm of the hand."

Ragatkė geriau už raketę tinka reketui.

×ragatkà (sl.) sf. (2)

1. M, NdŽ kartis, kurią užtveriamas kelias vestuvininkams: Kai laukia berno svoto atvažiuojant, padaro per gatvę ragatkas LTR(Lš). Žiūrėk, ragatką užsistatę, laukia veselnykų atvažiuojant An. Ant gatvės uždėdavo ragatką LTR(Kp). ║ užtvara, draudžianti eiti ar važiuoti, draudyklė: Žiemą būdavo te daug arčiau, bet dabar jau ragatkà perdėta Dgl.

2. užtvara iš rąstų upėje, kur rišami sieliai: Be ragãtkos blogai pinti sielius Drsk.

3. valstybės sienos pereinamasis punktas: Ar per ragãtką eisi į Latviją? Skd. Prie tos ragatkos žmonės buvo verčiami dieną naktį saugoti nuo paliokų Pt.

4. NdŽ svaidyklė, timpa: Intempęs ragãtką, paleisk akmenį Ut. Išmušė langą iš ragãtkos Jrb.

5. Ob tokia spygliuota žuvelė, ragė: ^ Aštrus kaip ragatka Ktk.
.

×ragãtkė sf. (2), ragàtkė (2) Plv, Bgt

1. Lp žr. ragatka 4: Iš krūmo išlindo šviesiaplaukis, trumpakelnis, bet jau gerokai prakutęs berniokas su ragatke už diržo K.Saj.

2. Ssk žr. ragažė 4.

ragatkà.
1. kartis, kurią užtveriamas kelias vestuvininkams: Kai laukia berno svoto atvažiuojant, padaro per gatvę ragatkas. Žiūrėk, ragatką užsistatę, laukia veselnykų atvažiuojant. Ant gatvės uždėdavo ragatką. užtvara, draudžianti eiti ar važiuoti, draudyklė: Žiemą būdavo te daug arčiau, bet dabar jau ragatkà perdėta.

2. užtvara iš rąstų upėje, kur rišami sieliai: Be ragãtkos blogai pinti sielius.

3. valstybės sienos pereinamasis punktas: Ar per ragãtką eisi į Latviją? Prie tos ragatkos žmonės buvo verčiami dieną naktį saugoti nuo paliokų.

4. svaidyklė, timpa: Intempęs ragãtką, paleisk akmenį. Išmušė langą iš ragãtkos.

5. tokia spygliuota žuvelė, ragė: Aštrus kaip ragatka.

Įvairiausių laikų ragatkės...

Parėkauna, pagrasina ragais ragatkėm, prie porogų...

Paragina.

Ne pyragai tada keliautojams.

Ir ne ragaišiai rūpi.

Na, nebent porogus perėjus.

O šiaip...

Pyragai prieš pyragus (piktu už pikta).

....

In the versions involving the sacrifice of young girls, every girl in the city was eventually sacrificed except one, the King's daughter Wanda.

Vanduo...
.
Nusikelkim į vėlesnius, LDK laikus.

Vytinė.

2012 m. vasaros pradžioje Trakų salos pilies didžiojoje menėje visuomenei buvo pristatytas atkurtas nacionalinis burlaivis vytinė.
 .
Pastatė.

Šiandien tai vienintelis tokio tipo realus laivas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Vytinės buvo pagrindiniai LDK laikų plokščiadugniai buriniai Nemuno krovininiai transporto laivai, kuriais buvo gabenamos prekės – aktyvi prekyba buvo esminis valstybės ekonomikos variklis.

Vytinė (wittine – vokiškai, wicina – lenkiškai, вицина – gudiškai aba baltarusiškai, витина – rusiškai) vienintelis nacionalinis LDK laikų burlaivis.

LDK didikams rūpėjo deficitinės prekės. Tai metalas, druska, silkės, prabangos ir buities reikmenys.
Be vytinių Nemunu prekės buvo gabenamos strugais, škutais, baidokais, barkomis, berlinkomis, prūsiškais botais.
.
Be seklumų, tekdavo įveikti rėvas, slenksčius, didelius riedulius.