"Klasikos" radijas šįryt pranešė, kad Švietimo ministerija susirūpino Lietuvos kaimo tamsumu ir apmokys bei siųs jaunus absolventus dirbt mokytojais kaimo mokyklose, tokiu būdu atjaunindama nusenusią kaimo mokytojų bendruomenę.
Sakė, net dvidešimt jaunųjų užsimojusi nusiųsti.
Ko mokys absolventus, nesakė.
Gal malkas skaldyt, vandenį iš šulinio semt ir kitų kaime gyvenant naudingų dalykų?
Besiklausant radijo, galima buvo spėt, kad
Iškunigaikštinimo Mokyklą baigusieji kaiman važiuot ir ten kitus mokint (negi iškunigaikštint?) nenori.
absolveñtas [lot. absolvens (kilm. absolventis) – baigiantis],
asmuo, baigęs aukštesniąją arba aukštąją mokyklą ir gavęs atitinkamą diplomą.
absolve early 15c., from L. absolvere "set free, loosen, acquit," from
ab- "from" (see ab-) + solvere "
loosen" (see
solve). Related: Absolved; absolving.
Paleidžiam - keliaukit,
atrištieji atlaisvintieji išpurentieji susilpnintieji iškunigaikštintieji.
Dabar jau žinot, kaip spręst:
solve mid-15c., "to disperse, dissipate, loosen," from L. solverto loosen, divide, cut aparte "to loosen, dissolve, untie," from PIE *se-lu-, from reflexive pronoun *swe- + base *leu- "" (cf. Gk. lyein "to loosen, release, untie," O.E. -leosan "to lose," leas "loose;" see lose). The meaning "explain, answer" is attested from 1530s; for sense evolution, see solution. Mathematical use is attested from 1737.
From
base *
leu-
Nepamirškit, spręst reikia šitaip:
to loosen, divide, cut apart.
Tai negi bandysi perprast visumą jos neišdraskęs?
Žinoma, ne.
Hi!
Turi dabar titulą: absolventė/as.
Bakalaurė/as.
Magistrė/as.
O tas radijas "Klasika" šįryt, kaip kasryt, pradėjo dieną
laida iš Vatikano, kurioje papasakojo lietuviams apie Romos popiežiaus jiems skirtus du
ganytojus, kurių titulų tikrai nesiryšiu atkartoti - nepataikysiu.
Gūglė patvirtins mano žodžius.
Titulai.
Titulas - prieš arba po asmens vardo ir pavardės rašomas epitetas, išreiškiant šiam asmeniui pagarbą arba nurodant jo oficialią poziciją, profesionalumą ar akademinę kvalifikaciją. Kai kuriose kalbose kai kurie titulai gali būti įterpiami tarp asmens vardo ir pavardės (pvz., grafas - vokiečių kalboje). Kai kurie titulai gali būti paveldimi (angl. Hereditary title). Aristokrato titulas, kuris gautas paveldint arba jį suteikiant, paprastai vadinamas
tikruoju titulu. Priešinga titulų grupė yra
pagarbumo titulai, gaunami kaip pagarbumo ženklas iš sutuoktinio arba tėvo.
Ką daryt tiems, kas neturi tikrojo titulo?
Aristokratų šalis sugalvojo, ką.
False titles of
nobility.
Only titles from the semi-extinct feudal system may
legally be sold.
The British embassy in the United States in regard to sales of titles of
peerage informs that "the sale of British titles is prohibited".
Žiūrėkit, neapsigaukit.
Kas tas titulas, vis tik?
title c.1300, "inscription, heading," from O.Fr. title (12c.), and in part from O.E. titul, both from L. titulus "inscription, heading," of unknown origin. Meaning "name of a book, play, etc." first recorded mid-14c. The sense of "name showing a person's rank" is first attested 1580s. The verb meaning "to furnish with a title" is attested from late 14c.
Of unknown origin.
Kad juos kur, lotynus...
Negi
ladinus.
Palyginus
priešpaskutinį paveikslėlį su
aukštėliau įdėtuoju, galima buvo
šitai atspėti.
Tai įkliuvau...
Kaip išsipainiot?
titìlis sm.. (2) NdŽ žr. titis 1: Pas titìlį augau, gryną duoną valgiau JD1568. Ai, žemė, žemė, juoda žemelė, atėmei titìlį ir matulėlę JD1509.
tìtissm. (2) NdŽ, KŽ žr. tėvas:
1. Jn, J, K.Būg, Ls, Pkl, Yl, Grg, Vvr, Jdr Tìti, eikiam numie KlvrŽ. Eik pavadink tìtį Plt. Mūso titis gulti nuėjo J.Jabl.Titẽlis i sako: – A nebūs laikas žanyties?! Šv. Pareis titãlis iš ežero nešinas žuvelėms End. Tìtis galvą pakylėjo, viena grindis subildėjo JV1002. Atėmei mano tìtį, matutę, atimkis ir mane, vargų mergelę! JD1509. Anksti rytą rytmetėlį saulelė tekėjo, o titẽlis titelė̃lis pro langą veizėjo JD42. Titùkas NdŽ. Nulipęs žemyn [vorelis] pradėjo pats sau kalbėti: – Ko tas muno titis čia to[je] plyšė[je] lango gyvena BM361(Pkl).
2. Pataisysu tìčiuo užkąsti i lėksu į daržą Šv.
3. žr. tėvas 8: Kaipogi šiandien dar žemaitė nešiodama ant rankų kūdikelį, perkūnijai pasiskelbus, sako jam senų dienų įpročiu: – Klausykias, titis skelbas S.Dauk.
◊ dievų̃ tìtis dievdirbys: Dievų titis vadinos, kurs dirbo dievalius Šts.
grỹbų tìtis Grg ištižėlis.
žasų̃ tìtis Šts žąsinas.
Titis.
Rimta.
tìtyti, -ija, -ijo intr. ploti: Delnoms tìtijom, kad paliktum tas pats pirmininkas Lkž.
ištìtyti tr. išplakti. | prk.: Ištìtijau (išskalbiau) marškinius paupė[je] Lkž.
Na va.
Ištitijom pirmininkui titulą.
Jau šis tas.
1 tìtė sf. (2) Š; NdŽ, DŽ1, KŽ, Rmš, Kp, Kpr, PnmR; Kos56, G117, RtŽ, L382, Rtr, FrnW žaislas (vk.): Duok vaikui tìtę, kad neverktų Švnč. Čia tìtės vaikų Str. Aš tau, vaikeli, tìčių nupirksiu, tik neverk Ml. Tai graži tìtė – gaidžiukas Trgn. Kadgi daug visokių tìčių ir turi vaikai Sdk. Mažutis, ar nereikia tìtės?! Š(Sl). Duok vaikeliuo tìtę Krš. Motinai net pagailo to vaiko, kurį ji dar nuskriaudė, atimdama titę Vaižg. Nusidžiaugiau kaip tas kūdikis, gavęs nuo motutės bandelę arba gražią tìtę A.Baran. Iš tolo ažmatęs tokią gražią titę, tuoj paėmiau nuo žemės ir vartydamas gražavaus BsPII329(Zr). Meilais žodeliais žadina, gražiom titelėm bovija TDrIV7(M). | Rašyba – ne vaikų tìtė K.Būg. ^ Plikas kai titė Sln.Tìtė ritė be dugnio (žiedas) Ad. Tìtė ritė su antvožu, tìtė ritė be antvožo (upė vasarą ir žiemą) Dsn.
titìlė sf. (2) žr. 1 titė: Atvažiuodavo su žuvelėm, saldainių tokių atveždavo, titìlių vaikam priveždavo [kromininkai] Skrb. Vaikam titìlių pripirkta kiek nereikia Krs. Gal ir tau kaip mažučiam titilýtės reikia? Pbr.
Kaip nereikia?
Patys matot - reikia!
×titū̃nas (l. tytń) sm. sing. (2) NdŽ, Aln, Kp, Antz, Vp; LL260, KŽ, LTR(Auk)
1. tabakas: Jau reikia sodyt titūnas Al. Šiemet geras užaugs titūnas Alv. Eikit, vaikai, titū̃no žiedų paraškytų, kad lapai geriau augtų Vdšk. A štiš tu, didysis paukšti, iš mano tiū̃no (taip baidė velnią iš tabako) Plv. Tyki dienelė be vėjo, berniokai titū̃ną ravėjo (d.) Sdk.
2. šio augalo lapų gaminys rūkyti: Blogai, bra – nebėr titūno Slm. Še, prisikimšk pypkę manojo titū̃no Prn. Reikia pagaląst peilis ir sutrupyt titūnas Mrk. Turiu liuiką ir cibuką ir titūno trupučiuką (d.) Čb. Užu titūno lapelį gauni mergų puskapėlį LTR(Žl).
Padūminsim, padūmosim, ir nuspręsim, kam titulą prikabint.
Anas ir pasakys, kaip - titeip ar šišiaip.
Patiem gi tingu pasidarė nuspręst.
titeĩp adv., tìteip KŽ., Ms, týteip NdŽ žr. titaip: I laiko titeĩp tą kumštį atkišęs[is] Lnk. Tìteip reik spragelą valdyti Plt. Tìteip daryk, o ne kiteip Sln. Ar tìteip, ar šišiaip? J.Jabl(Als). ^ Tu mun šiteip, o aš tau titeip (kaip tu man, taip aš tau) Šts.
Tai kas tas titulas?
titinti, -ina, -ino N, BzB332, LVIV208 žr. titinoti. | refl. B287: (Titinasi kap velnias prieš debesį LTsV132(Prn).
titinóti, -ója, -ójo intr. NdŽ, KŽ; MŽ107, N, [K], LVIV208 tuščiai girtis, didžiuotis, pūstis. | refl. N, [K], LVIV208.
titénti, -ẽna, -ẽno intr. sakyti „ti ti ti“, plepėti, taukšti.
užtiténti intr. imti titenti: Ažtitẽno iš laibųjų Ut.
×tìtelis (vok. Titel) sm. (1); FrnW, KŽ titulas: Jis prezidento tìtelį tur KII229.
Na va, atsirado...
Ir gerai.
Galim eit.
tìtata interj. žymint kulimą spragilais: Su spragilais penki ka kuli, turi sutarti, kad eitum tìtata Sd.
Kulti reikia mokėti.
Ir
arti.
Geram artojui titulų nereikia.
Kaip ir geram meistrui.
Žinoma, tokį vardą reikia pelnyti.
Kai prireikia mūrininko ar meistro mašinai pataisyt, neklausiam jo titulų, o ieškom gero, doro, nagingo, sumanaus, sąžiningo.
Dabar gi
universitetuose titulų tikrai nestinga.
Ar ne gražiau, ar ne geriau būtų:
Žinyčioj Žyniai, jų tarpe ir Žynių Žynys.
Ateina Nežiniukai, išeina
Pameistriai,
Meistrai, Žiniuonys.
Žinių visuomenė.
žiniuonis terminas, reikšmė
žiniuon|is, ~ė dkt. (2) , žiniuon|is, ~ies v. (4) burtininkas,
žynys
Titulas - prieš arba po asmens vardo ir pavardės rašomas epitetas, išreiškiant šiam asmeniui pagarbą arba nurodant jo oficialią poziciją, profesionalumą ar akademinę kvalifikaciją.
epithet 1570s, "descriptive name for a person or thing," from M.Fr. épithète or directly from L. epitheton, from Gk. epitheton "something added," adjective often used as noun, from neut. of epithetos "attributed, added," from epitithenai "to add on," from epi "in addition" (see epi-) +
tithenai "to put" (see
factitious)
factitious 1640s, from L. factitius "
artificial," from factus, pp. of facere "do" (cf. Fr. faire, Sp. hacer), from PIE base *dhe- "to put, to do" (cf. Skt. dadhati "puts, places;" Avestan dadaiti "he puts;" O.Pers. ada "he made;" Hitt. dai- "to place;" Gk. tithenai "to put, set, place;"
Lith. deti "to put;" Pol. dziać się "to be happening;" Rus. delat' "to do;" O.H.G. tuon, Ger. tun, O.S., O.E. don "to do;" O.Fris. dua, O.Swed. duon, Goth. gadeths "a doing;" O.N. dalidun "they did").
Now the order of these titles is as follows: Ribbi is greater than Rab; Rabban again, is greater than Ribbi; while
the simple name is greater than Rabban.
Kuriai raguotei atiteko „Mis ožkos“
titulas?
