De Monstracija

Monstrancija (lot. monstratio – rodymas, lenk. monstrancja) – vienas brangiausių ir meniškiausių katalikų liturginių reikmenų.

Monstrancijos laikiklyje (melchizedeke) yra įdėta Ostija (Švč. Sakramentas), kai jis yra rodomas bei garbinamas per pamaldas ir procesijas (adoruojamas).

Monstrancijos paplito nuo XIV a. Gaminamos iš tauriųjų metalų (aukso, sidabro, sidabruoto vario ir kt.).

Lady Gaga pasekė K.Kardashian pėdomis ir pademonstravo sėdmenis.

Lingua Europea.

Galvosūkis

Žydų yra Šiaurės Jeruzalėj, o ar lietuvių dar yr Pietų Vilniuj?

34. Galvosūkis 2013-10-19 17:33 IP: 84.15.191.239
w w w . l k z . l t šitaip aiškina: žydas, -ė (brus. žyd, l. žyd), atseit, žodį žydas iš baltarusių, lenkų gavom. Koks gi lietuviškas žydų vardas? w w w . e t y m o n l i n e . c o m sako: Judaic (adj.): 1610s, from Middle French judaique (15c.), and directly from Latin Iudaicus, from Greek Ioudaikos, from Ioudaios "Jew" (see Jew). Ir mes sakom: judėjai, judaizmas. O tas 20 tomų Lietuvių kalbos žodynas w w w . l k z . l t vėl savo: judas sm. (2); rš juda, išdavikas. Ir daugiau reikšmių nėra. Kas ką išdavė? Jei šnekama apie biblijinį Jėzų išdavusį Judą (gal ir iš jo judošiaus bendrinis vardas?) - kodėl Judėja, kodėl judaizmas? Juk mūsų kalba sena, tai ir jos atmintis ilga. Toks va galvosūkis.

Judaizmas – judėjų kultūra ir religija. Tai viena seniausių ir vis dar praktikuojama monoteistinė religija, kitaip dar vadintina Toros religija, nes Tora yra visų mokymų mokymas ir praktikos pagrindas.

Lietuviai rašo.

Ar litvishai?

Galima pamanyt, kad veltui elektrošoko gavau:)

Judėja ... pietinėje Palestinos dalyje ... pasak Biblijos...

Peizalynė

píesas sm. (1)

1. banda, kaimenė: Kitas jų lobis buvo bandos ir arklių piesas S.Dauk. Pieso ponas S.Dauk. Savo piesu terūpinas, beje: gano bandą, avis ir arklius S.Dauk.

2. Kv visa manta, turtas, nuosavybė: Gaspadorius, sėdęs ant suolo namo pasienė[je], visą savo piesą galėjo regėti S.Dauk. Muno piesas neša, galiu girkštauti Bržr.

3. pragyvenimo sąlygos, išlaikymas: Ans iš gero píeso, t. y. užlaikymo J. Iš kokio tu čia píeso esi, kad teip šastijys?! Plt. ║ Kl penas, ganiava: Be jo (žolių sėjimo) retai tegal kame būti derlingas gyvolių piesas S.Dauk.

4. šiukšlynas: Jobas, ant piesu atsigulęs, kaišė pūlius su šuke M.Valanč. Auga [Datura stramonium] Žemaičiūse: pamiesčiais, pasodžiais, ant piesais ir griūvomis P. ^ Gulia kaip šuo piese VP17. Du gaidžiu, vieną piesą kasdamu, nesutelpa VP13. Savo piese gražu ir mietą smeigti S.Dauk. Savo piese gerai ir baslį įsmeigti VP40.

pèselis, -ė smob. (1) J, pẽselis (1) Brs žr. peselė: Kol tas pẽselis prisitaisys, aš seniai būsu padirbęs ir užmiršęs Vvr. Ką jis gero padarys, toks pèselis Skr.

pèselė scom. (1), pẽselė (1) Slnt menk. kas peseliojasi, ilgai krapštosi: O tu pẽselė, ne gaspadinė Šts. Seniai būtumiam nušienavę, jei būt turėję vaikį, ne tokį pèselę Grg.

pèseliojimas sm. (1), pẽseliojimas (1) → peselioti:

1. Grg

2. refl. Grg Jei dirbi – dirbk, o tokį pèseliojimos aš negaliu matyti Vvr.

supèseliojimas sm. (1) → supeselioti: Ir supèseliojimas bjaurus: dabar tokius gerus apvarčius ir pjaustyk Grg.

peslióti, -iója, -iójo intr., tr. I lėtai dirbti, krapštytis, knyburiuoti.

2 peslỹs scom. (4) I, Kos36 žr. peselė: Jis prie darbo didelis peslỹs – labai lėtai, palengva dirba Erž. Ką tas peslỹs! Ano nesulauksi Vkš.

pesimìstas, -ė smob. (2) TrpŽ kas linkęs į pesimizmą: Kalbi tamsta kaip pesimistų pesimistas S.Čiurl.

1 peslỹs sm. (4) [K]; SD83, R, Vl, Rm, Plv, BB3Moz11,16, DP411, Ch3Moz11,16 zool. vartagų giminės paukštis (Milvus): Peslys yra maždaug suopio dydžio, iš tolo atrodo beveik vienspalvis, pilkai durpinės spalvos su šviesesne galva T.Ivan. Peslỹs yra didelis rudas vanagas J. Jei peslys lėkdamas rėkia, tai bus lietaus Nj. O vanagas peslys sau drąsiai sklando JD219. ^ Laukia kaip peslys lietaus LTR(Krk). Stovi kaip peslys, varlių priėdęs Vel. Ne vis pesliai guotais – ir po vieną B. Kaitrią dieną ir peslys geria LTR(Šll). Penki pesliaĩ vieną lokį traidina (pirštais suėmus, šnypščiama nosis) Sch63. ║ prk. apie liesą žmogų: Jo boba negraži – pesliùkas Klt.

×peĩsai (l. pejsy) sm. pl. (2)
1. Krš, Dgl, Pns žandenos: Peĩsai žmogaus nedabina Klm. Jo peĩsai jau žili Vl. Jei peĩsai pabalo, esi senas Jz. Per tavo peisùs turbūt nei šukos, nei žirklės nevažiuoja, kad toki susivėlę Krsn.
2. Kkl, Kv ilgi, ppr. netvarkingi plaukai, plaukų kuokštai: Jo peĩsai kaip arklio karčiai Vžns. Nusiminė žydas ir ėmė peisus sau raut BsPII264. Laksto palaidais peĩsais Kair. Nebesustvarko su peĩsais – visas apskudlojęs ir vaikšto Užp. Merga peĩsais aptekusi Lkv. Peisai jam ant ausų uždribę Šln.

×peĩsakai sm. pl. (1) žr. peisai:
1. Nusiskusk peisakus Lp. Papešk jam už peĩsakų, tai daugiau nedykavos Al.
2. Smn Iššukuok tu savo peĩsakus – bjauru žiūrėt! Lš.

×peĩsakas sm. (1) plaukų kuokštas: Kepurė ant šono, peĩsakas iškištas Kt.

1 ×peĩsas sm. col. (2) NdŽ žr. peisai 2: Kur mėži, peisą sustatęs?! Ktk.

2 peisas sm. = piesas 3: Marti iš gero peiso tekėjusi, t. y. iš ūkio, iš laisvės, iš gero užlaikymo J. Ana velug savo peiso geresnę vietą gautum J. Kad aš tave išvaryčiau, savie peisą padaryčiau JD1070.

×peĩsius, -ė smob. (2) kas apsileidęs peisais: Tokia apsikaltūnavusi, peisais apsileidusi – peĩsė Škn.

×peĩsokai sm. pl. (1)
1. Ms, Brs smilkinių plaukai, peisai: Tavo peisokai jau žili Lkš. Galvą skuta, tikt peisokus palikdamys, ant galvų nešioja kepureles M.Valanč. Pražils i peĩsokai, kol nunersi Ms.
2. Šts, Nt žr. peisai 2: Apkarpyk mun peĩsokus Yl. Tu nors kiek susitvarkyk savo peĩsokus Gl.

péisotis, -ojasi, -ojosi Rs terliotis, ilgai trukti, gaišti.

×peisúotas, -a adj. (1) apaugęs peisais: Peisuoti, apgriuvę seniai ir suvytusios, sielvarto palaužtos moterys slenka koja už kojos J.Avyž. Kuoduotieji ir peisuotieji ėmė trypti ir šaukti savaip rš.

×peisúotis, -úojasi, -ãvosi draikytis plaukais.
×apsipeisúoti apsidraikyti plaukais, peisais: Apsipeisuoja kitosios mergos, ka nė veizėti negal Vvr.

péisoti, -oja, -ojo = peizoti 3.
išpéisoti = išpeizoti 3: Piningus išpéisoti BzF153.

Piningus išpéizoti?

peĩzoti, -oja, -ojo, péizoti
1. tr. J, S.Dauk, Als, Kv, Klm peikti, koneveikti, išjuokti: Žemaičio tu nepeĩzok! Brs. Ka péizojo vyrai muni, tai péizojo: Kur tą šernuką (prastą avinuką) vežys?! Krš. ^ Išalkęs nepeizoja valgio LMD.
2. tr., intr. I negražiai piešti; teplioti, terlioti: Nepéizokiat sienas! Trg. ║ Šln rašyti bet kaip, keverzoti: Ale greitai, tamstyte, i péizoji (rašai)! Btg.
3. tr. K.Būg leisti veltui, eikvoti, švaistyti: Tu peĩzoji pinigus, t. y. į niekus leidi J. Kam savo turtą peĩzoji, t. y. kleidi, eikvoji?! J.

išpeĩzoti tr.
1. Lk, Grd, Slnt, Vkš išpeikti, išjuokti: Išpeĩzojai pirma, o dabar pats lendi! Brs. Išpéizojo tą namą, būk supuvęs Krš. Visą mano darbą išpeĩzojo Kl. Jų įpročius ir įstatymus išjuokė ir išpeizojo S.Dauk.
2. J ištepti, išterlioti: Daiktas išpeizotas I.
3. Prk iššvaistyti, išeikvoti, išleisti: Sūnus išpeĩzoja pinigus, t. y. į niekus leidžia J. Išpeizoja savo daiktus ir visą gyvenimą MitIII262.

papeĩzoti
1. tr. papeikti, pajuokti: Ka tik skanią [sriubą] išvirčiu, ka tik nepapeĩzotų! Krš.
2. tr., intr. parašyti kiek, pakeverzoti: Gerai rašyti nemoku – šiek tiek papéizoju, jei yra reikalas Žeml. Gal ką nors vėl papeizosiu ligi Kalėdų Žem.

prapeĩzoti tr. praleisti (turtą, pinigus), iššvaistyti, išeikvoti: Visus savo piningus tu prapeĩzojai Prk.

pripeĩzoti tr. negražiai prirašyti, pripiešti, pritepti: Nieko gero neprirašė, pripeĩzojo tik popierį Škn. Kokių velniukų čia pripéizojai pilną sąsiuvinį?! Krš. Vis tą patį berašant, jokios naudos, tik popierio daug pripeizoju Žem. Vėl knygas pripéizojai Užv.

supeĩzoti tr. suterlioti, sutepti: Supeizojai visą sąsvinį Vkš. Tokiam paduok, tai tik supéizoja Trg.

Sūnus išpeĩzoja pinigus!

peĩzojimas sm. (1) → peizoti 2: O čia kas per peĩzojimas! Trg.

2. tr., intr. I negražiai piešti; teplioti, terlioti ...

Skonio reikalas!

peizãžas sm. (2) TrpŽ
1. gamtos, vietovės reginys, gamtovaizdis: Kitoje pusėje kelio gražiai įsilieja į peizažą senas pilkapis sp. | Tripticho paveiksluose vykusiai panaudotas Vilniaus architektūrinis peizažas rš.
2. paveikslas, kuriame vaizduojamas gamtos reginys: Parodoje eksponuojami buitiniai darbai, portretai ir peizažai rš.
3. gamtos atvaizdavimas literatūros kūrinyje: A. Vienuolio peizažuose gamta gyvena labai paprastą, kasdieninį gyvenimą rš.

peizažìstas, -ė smob. (2) TrpŽ; LL141
1. rš peizažų piešėjas, tapytojas.
2. rašytojas, aprašantis peizažą: A. Vienuolio peizažisto talentas yra jau seniai literatūrinės kritikos pripažintas rš.

×peĩzavoti, -oja, -ojo (hibr.) Šll
1. KlvrŽ žr. peizoti 1: Gali kitą peĩzavoti, o kad kas patį peĩzavotų, tai būtumi nepatenkintas Brs.
2. žr. peizoti 3: Ans peizavo[ja] savo turtą, t. y. ant nieko išleja J.

×išpeĩzavoti
1. Trg žr. išpeizoti 1: Ji jau už jo nebetekės, kad teip išpeĩzavojai Brs. Išpeizavojo (išpeikė, nepripažino) ano abliką J.
2. žr. išpeizoti 3: Ans peizavote išpeizavos visą butą, t. y. išpūstys J.

peizãlius, -ė smob. (2) kas peizoja, terlius: Kur tu matei kitą tokį peizãlių! Trg.


peĩzioti, -ioja, -iojo Grg, péizioti Jdr žr. peizoti 1: Peĩzioji visai be reikalo Vvr. Nepeĩziok muno viralo! Krtn. Daug šaukė, verkė ir dejavo dėl didelios tos nelaimos ir peiziojo Girdenius par piktus ir nelemtus žmonis S.Dauk. | refl. NdŽ.
išpeĩzioti Vvr žr. išpeizoti 1: Nenaudėlės (varlės) savo karalių išjuokė, išpeiziojo PP23.
nupeĩzioti tr. išjuokti, nupeikti: Nupeĩziojai muno paną visai Vvr.
papeĩzioti žr. papeizoti 1: Papeĩzioti kožnas gudrus Vvr.
pripeĩzioti žr. pripeizoti: Pripéiziojai naują sąsiuvinį, i gana Stak.
supeĩzioti tr. supeikti, suniekinti: Supeĩziojai muni visai Vvr.

Ar jau visai?

...

πεῖσαι (peisai) f

nominative plural of πεῖσα (peisa)

πεῖσα

From πείθω (peithō, “I persuade”).

Sunku nuginčyti...

counterpoise (n.)
early 15c., from Old French contrepois (Modern French contrepoids), from contre- "against" (see contra-) + peis, from Latin pensum "weight," noun use of neuter past participle of pendere "to weigh" (see pendant).

Svaru.

Netgi labai.

avoirdupois (sunkumo) (n.)
1650s, misspelling of Middle English avoir-de-peise (c.1300), from Old French avoir de pois "goods of weight," from aveir "property, goods" (noun use of aveir "have") + peis "weight," from Latin pensum, neuter of pendere "to weigh" (see pendant (n.)). After late 15c., the standard system of weights used in England for all goods except precious metals, precious stones, and medicine.

pestle (n.)
mid-14c. (as a surname late 13c.), from Old French pestel, from Latin pistillum "pounder, pestle," related to pinsere "to pound," from PIE *pis-to-, suffixed form of root *peis- "to crush" (cf. Sanskrit pinasti "pounds, crushes," pistah "anything ground, meal," Greek ptissein "to winnow," Old Church Slavonic pišo, pichati "to push, thrust, strike," pišenica "wheat," Russian pseno "millet").

spirit (n.)
mid-13c., "animating or vital principle in man and animals," from Old French espirit, from Latin spiritus "soul, courage, vigor, breath," related to spirare "to breathe," from PIE *(s)peis- "to blow" (cf. Old Church Slavonic pisto "to play on the flute").

porpoise (n.)
early 14c., porpas, from Old French porpais (12c.) "porpoise," literally "pork fish," from porc "pork" (see pork (n.)) + peis "fish," from Latin piscis "fish" (see fish (n.)).

These porpi are witches because they are levatating...

×peĩzai sm. pl. (2) žr. peisai 2: Išsišukuok pagaliau tuos savo peizùs Škn. 

Whither Our Economies

3^rd International Scientific Conference

October 24-25, 2013
at Mykolas Romeris University

in cooperation with

Ulyanovsk State University (Russia)
Institute in Economics and Business

University of Foggia (Italy)
Department of Economics

Valencia Polytechnic University (Spain)
Faculty of Business Administration and Management

Prieš 8 metus:

Riksbanko ekonomikos prizo, skirto Alfredui Nobeliui atminti, šiųmetis laimėtojas Robertas Shilleris Lietuvoje lankėsi 2005 m. rudenį, pakvietus baltarusių universitetui EHU, įsikūrusiam Mykolo Romerio universiteto patalpose. Skaitė ten pranešimą. „Aš pranešiau Mykolo Romerio universiteto ekonomistams, bet jie nesusidomėjo. Nors jo knyga tuo metu jau buvo išversta į 17 pasaulio kalbų“, - sakė giminaitis.

Ulyanovsk State University (Russia) ir EHU...

Riksbanko ekonomikos prizas, skirtas Alfredui Nobeliui atminti.

Prieš 5 metus:

Mokslų akademijos susirinkime Reinoldijus Šarkinas aptarė pasaulinės finansų krizės pamokas Lietuvai.

Patys kalti...

Prieš 3 metus:

Atsakymas neišeina.

Gal bankų mergaitėms pavyks?

Pernai:

Bankų pelnas rodo įveiktą krizę.

Šią vasarą:

Mielieji oligarchai!

Dabar:

Darbo pietūs.

Swedbanklandijos ruduo.

...

Prieš pusseptintų metų:

Dėstytojas nuovadoje.

Prieš 4 metus.

I go Chop Yo Dollar.

Prieš 4 metus.

Bitcoin.

Pernai:

Nodes on the network are programmed to increase the money supply according to a pre-determined schedule 21 million.

...

Prieš tūkstančius metų.

Prieš pustrečio tūkstantmečio.

Nežinia kada.

...


Whither Our Economies ...

Biorobotas

Propagandinių komentarų problemą praėjusią savaitę analizavo autoritetingas amerikiečių žurnalas „The Atlantic“.

Žurnalistai paviešino, kiek uždirba samdyti komentatoriai. Taip pat – kokios valstybės aktyviausiai naudoja šitą informacinio karo ginklą. 

Ir...

Daugiausia samdinių – Rusijoje.

Kinijos vyriausybei ir komunistų partijai nepaklūstantys žurnalistai atskleidė, kad už valstybės pinigus buvo samdomi internautai.

Organizacija „Freedom House“ atliko tyrimą dėl samdomų komentatorių. Buvo ištirta 60 šalių. Nupirktų komentatorių aptikta 22 valstybėse. Paaiškėjo, kad labiausiai ši informacinio karo forma paplitusi Kinijoje, Bahreine ir Rusijoje.

Kodėl valstybės moka už komentarus po straipsniais internete ar socialiniuose tinkluose? Juk atrodo, kad nuomonę formuoja ne skaitytojų komentarai, bet žurnalistų sukurtas turinys. Užsakius straipsnių, televizijų ar radijo reportažų galima pasiekti žymiai didesnį nuomonės efektą.

Tačiau už Lietuvos saugumą atsakingi pareigūnai teigia, kad komentarai po straipsniais padeda formuoti visuomenės nuomonę.

Lietuvos saugumas...

Analitikai pastebėjo, kad pastaruoju metu Lietuvos portalus užplūdo robotų kuriami propagandiniai komentarai.

Apie tai šią savaitę rašė garsus tinklaraštininkas Rokiškis Rabinovičius.

448. Peisbūkas 2013-10-18 20:06 IP: 84.15.191.239
Rokiškis Rabinovičius yra mūsų biorobotas.

...from Vulgar Latin *facia (cf. Italian faccia), from Latin facies "appearance, form, figure," and secondarily "visage, countenance;" probably related to facere "to make" (see factitious).

... from Czech robotnik "slave," from robota "forced labor, compulsory service, drudgery," from robotiti "to work, drudge," from an Old Czech source akin to Old Church Slavonic rabota "servitude," from rabu "slave," from Old Slavic *orbu-, from PIE *orbh- "pass from one status to another" (see orphan).

...

Smithsono institute Vašingtone (JAV) demonstruojamas pirmasis pasaulyje biorobotas vardu Frankas, kuriame veikia 28 tikslios žmogaus organų ir kūno dalių kopijos. Biorobotas kvėpuoja, turi plakančią širdį, veikiančius inkstus, gali kalbėti, vaikščioti, regėti, skelbia „CNet News“. Visi jo organai veikia anatomiškai tiksliai, sakoma pranešime.

Skelbiama, kad šio unikalaus bioroboto gamyba atsiėjo vieną milijoną dolerių. Nors mokslininkai jį laiko milžinišku robototechnikos žingsniu į priekį, jie pripažįsta, kad iki dirbtinių smegenų jiems dar labai toli: Franko galvoje veikia bioninius organus kontroliuojančios mikroschemos.

The Smithsonian Institution (/smɪθˈsoʊniən/ smith-SOH-nee-ən), established in 1846 "for the increase and diffusion of knowledge," is a group of museums and research centers administered by the United States government.

Termed "the nation's attic" for its eclectic holdings of 137 million items, the Institution's Washington, D.C. nucleus of nineteen museums, nine research centers, and zoo—many of them historical or architectural landmarks—is the largest such complex in the world.

Vėliava tai įspūdinga, vienok.

Lietuvos Mokslų akademija

Lietuvos mokslų akademija (LMA) – valstybės biudžetinė įstaiga, jungianti žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus, kurios savininkė yra valstybė.

Prezidentas – Valdemaras Razumas.

Akademija, kaip mokslinių tyrimų centras, įkurta 1941 m. sausio 16 d. Vilniuje, ją sudarė Humanitarinių, Socialinių ir Gamtos mokslų skyriai. Prie Humanitarinių mokslų skyriaus buvo įkurti Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Lietuvos istorijos ir Etnologijos institutai.

1944 m. viduryje akademija buvo uždaryta, 1945 m. atkurta jau pagal SSRS Mokslų akademijos modelį. Todėl ji priklausė SSRS MA, jos mokslinė veikla buvo reglamentuojama sovietinės valdžios. 1945 m. veikė 9 institutai: Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros, Lietuvos istorijos, Ekonomikos, Teisės, Geologijos ir geografijos, Chemijos ir cheminės technologijos, Biologijos, Eksperimentinės medicinos institutai.

1946 m. vasario 20-22 d. įvyko pirmoji mokslų akademijos susirinkimo sesija, kurios metu išrinktas prezidiumas, nauji tikrieji nariai, nariai korespondentai, institutų direktoriai, priimti mokslo tyrimo planai ir numatytos svarbiausios darbo sritys. Toliau steigė institutus.

Iki 1990 m. vadinosi LTSR mokslų akademija. 1989 m. rudenį paskelbė apie atsiskyrimą nuo SSRS Mokslų akademijos, o 1990 m. kovo mėn. atsisakė žinybinio statuso ir pasiskelbė nuo valstybinių ir politinių institucijų nepriklausoma mokslo organizacija. Tuo metu veikė 17 mokslinio tyrimo institutų. 1991 m. vasario 12 d. priimtu „Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu“ buvo oficialiai panaikinti akademijos žinybos bruožai, ji paskelbta savarankiška akademija, o jos sudėtyje buvusios mokslo įstaigos tapo savarankiškomis mokslo institucijomis. 1993 m. LR Seimas patvirtino naują akademijos statutą, kuris dar kartą keistas 2003 m. 2011 m. gegužės 19 d. LR Seimas patvirtino naują LMA statuto redakciją.

Akademija pagal statutą gali turėti 120 tikrųjų narių, renkamų atviro konkurso būdu.

Narių emeritų (jais tikrieji nariai tampa sulaukę 75 metų amžiaus) ir užsienio narių skaičius neribojamas.

Kalto metalo tvorelė.

Mokslų akademijos susirinkime Reinoldijus Šarkinas aptarė pasaulinės finansų krizės pamokas Lietuvai.

Pinigai juk yra vienas pagrindinių ekonomikos mokslo tyrimų objektų.

Nebėr kuom juos tirti...

Lietuvos MA Ekonomikos institutas

Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos institutas – Lietuvos mokslų akademijos mokslinio tyrimo institutas Vilniuje.

Mokslinių darbų pagrindinės kryptys: ekonomikos teorija ir matematinis modeliavimas (makroekonomikos, pusiausvyros ir kt. modeliai), Lietuvos ūkio plėtojimo ekonominės socialinės problemos. Lietuvos ekonominės integracijos į Europos Sąjungą problemos, ekonominės minties Lietuvoje istorija nuo XVI a.

Institutas įsteigtas 1941 m. gegužės mėn., 1944 m. liepos mėn. veiklą nutraukė, 1945 m. atkurtas. Veikė 11 mokslinių padalinių – 9 skyriai, 2 laboratorijos. Institutas sprendė teorines politinės ekonomijos, ekonominės minties, ūkio istorijos ir kt. bei praktines gamybinių jėgų plėtojimo ir išdėstymo, materialinių ir darbo balansų sudarymo, gamtinių išteklių ekonominio įvertinimo, darbo našumo didinimo ir kt. problemas. Institutas atliko ir koordinavo įvairius ekonominius tyrimus. Ypač reikšmingi darbai, kuriuose buvo pasiūlytos ir pagrįstos pramonės, statybos, žemės ūkio ir transporto plėtotės pagrindinės kryptys.

Sovietinės okupacijos metais daugėjo instituto darbuotojų. 1990 m. pr. institute dirbo daugiau, kaip 180 darbuotojų, iš jų 126 mokslo darbuotojai. Išleista daugiau, kaip 50 monografijų. Atkūrus nepriklausomybę institutas reorganizuotas: 1991–1992 m. panaikinta buvusi struktūra, apie 10 kartų sumažintas darbuotojų skaičius, pakeistos mokslinės veiklos kryptys, 1992–1995 m. institutas nepriklausė Lietuvos mokslų akademijai.

2009 m. gruodis.

Vyriausybė šios savaitės posėdyje planuoja priimti sprendimą likviduoti Ekonomikos institutą, veikusį bemaž 70 metų. Vyriausybės nutarimo projekte pažymima, kad Ekonomikos institutas yra nedidelė įstaiga ir negali atitikti valstybiniams mokslo institutams nustatytų reikalavimų, spręsti svarbių ir didelės apimties problemų.

Ekonomikos institute dirba 14 darbuotojų, iš jų 6 - puse etato. Pažymima, kad atleidžiamiems instituto darbuotojams 2010 metais reikės išmokėti beveik 200 tūkst. Lt įvairių išmokų.

Beveik 200 tūkst. Lt įvairiausų išmokų!

Oho kiek!

Lietuvos mokslų akademijos, vykdančios Ekonomikos instituto steigėjo funkcijas, prezidiumas šių metų vasarą nutarė nutraukti Ekonomikos instituto veiklą ir įkurti Lietuvos ekonomikos mokslinių tyrimų institutą, tačiau naujo instituto steigimo galimybė numatoma svarstyti pagerėjus šalies finansinei situacijai.

... vykdančios steigėjo funkcijas ...

Kokias funkcijas vyriausybė vykdo? 

Kaip tame raudonųjų revoliucionierų himne - "seną pasaulį išardysim iš pačių pamatų... ir naują sukursim".

Puiku
2009-12-15 13:36
Lietuvai nereikia mokslo,institutų ir universitetų. Sustokim prie žagrių ir pirmyn

Electric Indian. Vadyba

2008-2012 metais energetikos sektoriuje įgyvendinta beveik 250 mln. litų vertės viešųjų pirkimų.

Pertrauka.

Įgyvendinsiu pirkimą, po to vėl rašysiu.

Jau.

Tai teisinės paslaugos apie 100 mln. litų, kitos paslaugos - 120 mln. litų, mokymo paslaugos ir viešųjų ryšių paslaugos.

Naujos atominės jėgainės projektą įgyvendinusiai ir pagrindines energetikos įmones vienijusiai įmonei Visagino atominė elektrinė (šiuo metu - „Lietuvos energija“) buvo nupirkta teisinių, konsultacinių paslaugų bemaž už 80 mln. litų.

Kur tas įgyvendintas naujos atominės jėgainės projektas? 

2011-2012 metais VAE vadovo ir valdybos narių civilinės atsakomybės draudimui išleista maždaug 1 mln. litų.

„Tai reiškia - galiu priimti bet kokį sprendimą, nes draudimo kompanija atlygins. Vadinasi, atsakomybės iš jų nebus išreikalauta, nebent tik iš draudimo kompanijos nuostolius“, - BNS teigė A.Skardžius.


Darbas sunkus ir pavojingas, bet ir atlyginimas neblogas.

~mindis 87.247.113.31
2013.04.11 13:04
nu neblogai, 72 vadovaujantys su 13.5klt vidutine alga. o Kaip suprast ta UAB VAE1 is finansu o ne energetikos ministerijos?

Milijardas.

Civilinės atsakomybės draudimas.

Electric Indian, LT

...

Israel in Lithuania

NEW YORK – Ahead of his visit to Lithuania, World Jewish Congress (WJC) President Ronald S. Lauder is applauding the country’s parliament for backing a legislative amendment aimed at protecting the right of kosher and halal slaughter in the Baltic country. “Lithuania’s lawmakers deserve praise for moving to protect this important religious freedom,” Lauder said. “This sensible and progressive approach should be a model for neighboring countries examining this question.” He also welcomed last year's law on property restitution. Lauder will be in Vilnius this weekend for official commemorations on the occasion e 70th anniversary of the Nazis’ liquidation of the Jewish ghetto there.

From 1941 to 1943, 40,000 Jews were forced to live in the Vilna Ghetto. Only a few hundred of them survived the Nazi German occupation. In the autumn of 1943, the ghetto was liquidated, and the majority of the Jewish population was sent to the Vaivara concentration camp in Estonia, killed in the forest of Paneriai, or sent to the death camps in German-occupied Poland.

The WJC president will also hold talks with Lithuania’s Prime Minister Algirdas Butkevičius, Lithuanian Parliament Vice-President Gediminas Kirkilas, and the leadership of the Lithuanian Jewish Community, which is headed by Faina Kukliansky.

Į Lietuvą penktadienį (šiandien) atvykstantis Pasaulio žydų kongreso prezidentas Ronaldas S.Lauderis pasveikino Seime pradėtą svarstyti siūlymą leisti košerinį gyvulių skerdimą.

Parlamentas šią savaitę po pateikimo pritarė pataisoms, kurios leistų neapsvaiginto maistinio gyvūno skerdimą pagal religinių apeigų reikalavimus. Įstatymui priimti reikalingi dar du balsavimai ir prezidentės parašas.

Ritualinis maistui naudojamų gyvulių skerdimas, kuris yra įprastas žydų ir musulmonų bendruomenėse, nuo sausio 1 dienos buvo uždraustas kaimyninėje Lenkijoje.

Israel in Poland.

Ask again.

Israel in Crimea.

Israel in Palestine.

3. Israel in Lithuania 2013-10-18 16:41 IP: 84.15.191.239
Shalom!

Šalom!

6. Man from Lithuania 2013-10-18 16:43 IP: 84.15.191.239
Litvak (n.) : "Jew from Lithuania," 1892, from Polish Litwak "Lithuanian Jew," originally simply "man from Lithuania."

?

Samdiniu būti geriau.

 O ką?

Baudžiauninkų tauta!

Propinacija...

Litvish Lithuania.

11. Prie 3 ir 6 2013-10-18 16:48 IP: 84.15.191.239
Kokios tautybės buvo už "minimalų atlyginimą" Lietuvos dvaruose dirbę Lietuvos baudžiauninkai?

A, tautiečiai?

Projektą pristatęs ir skubos tvarka jį svarstyti siūlęs Darbo partijos (kurios nebėra) atstovas Vytautas Gapšys teigė, jog įstatymo pataisos atvertų galimybes eksportuoti mėsą į arabų šalis ir Izraelį.

Kaipgi neskubėsi?

„Vertinu labai skeptiškai, tai yra žiaurus elgesys su gyvuliais. Nehumaniška tiek gyvulio atžvilgiu, tiek visiškai neatitinka mūsų tautos mentaliteto. Pagal Europos Sąjungą, pirmiausiai privaloma gyvulį apsvaiginti ir tik po to jį galima skersti. Ritualinio skerdimo atveju būtų kitaip“, - BNS sakė vienos iš keturių didžiausių skerdyklų Lietuvoje, bendrovės „Agaras“ vadovas Petras Vainoras.

Electric indian III

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad naujosios atominės elektrinės statybų parengiamieji infrastruktūros darbai, kuriuos Lietuva įsipareigojusi atlikti savarankiškai, atsieis dvigubai brangiau nei planuota – jų kaina jau siekia mažiausiai 700 mln. litų.

2013 m. kovo 19.

Pramonininkų konfederacijos vadovas „Žinių radijo“ laidoje teigė nepritariantis Visagino atominės elektrinės statyboms. R. Dargio teigimu, tokio masto projektai turi tendenciją nuo jų įgyvendinimo pradžios kelis kartus pabrangti, todėl esą turėtų būti kruopščiai apgalvoti:

„Įdomi istorija yra tos suomiškos atominės elektrinės, apie kurią dažnai šnekam ir kurios niekaip nepastato ir, atrodo, vėl nusikelia jos atidarymas... Kaip keitėsi kaina? Kai pradėjo kalbėti apie jos statybą, kaina buvo 2,5 mlrd. eurų. Pasirašius kontraktą, kontrakte kaina buvo 3,1 mlrd. eurų. Dabar jos kaina yra 8 mlrd. eurų, ir dar negali niekas pasakyti, kad tai yra galutinė kaina.“

Prie ko čia suomiai?

Kovas, tai kovas.

Terminas pratęstas dvigubai.

Kas čia sukiojasi?

Rugpjūtis.

Premjeras vis dar nežino, kada bus apsispręsta dėl Visagino AE.

Spalis.

„Turiu pasakyti, kad tas referendumas buvo organizuojamas dėl atominės elektrinės statybos ir dėl konkretaus projekto, kai buvo pateikta informacija, kiek tas objektas turėtų kainuoti Lietuvai. Dabar jūs tikriausiai girdėjote, kad kaina jo jau ženkliai yra mažesnė negu buvo anksčiau pateikta buvusios Vyriausybės.

Bet gerbiant visuomenę, aš manau, kad bus reikalingas dar vienas referendumas ir žmonių mes turėsime atsiklausti“, - ketvirtadienį Žinių radijui sakė A.Butkevičius.

Jis sakė, kad naujas referendumas galėtų panaikinti senojo rezultatus, tačiau visuomenei reikia pateikti visą reikalingą informaciją.

Jis pabrėžė, kad referendumas vyktų jau dėl kito projekto.

Kad mes apie jį tikriausiai girdėjome, nesako.

Gal kas papasakos?

Keletas esminių dalykų dėl atominio projekto. Branduolinius reaktorius gaminanti japonų kompanija „Hitachi“ gerina tiekimo ir finansavimo sąlygas. Mažėja palūkanos, kurias tektų mokėti už projektui skolintus pinigus. Nuo 4 mlrd. Lt iki 1,32 mlrd. Lt sumažėjo suma, kurią Lietuvos pusė turėtų sumokėti iš nuosavų, o ne skolintų lėšų, už jos akcijų dalį. Japonai įsipareigoja Lietuvoje pastatyti kelias technologinių komponentų gamyklas, kurios gamintų produkciją ne tik Lietuvoje vystomam projektui, bet ir kitiems galimiems „Hitachi“ projektams Europoje, visų pirma Jungtinėje Karalystėje. „Hitachi“ be to žada su branduoliniu projektu tiesiogiai nesusijusių investicijų į šalies ūkį.

Visų pirma Jungtinėje Karalystėje.

Mažėja palūkanos, kurias tektų mokėti už projektui skolintus pinigus.

Valio!

50 km ir Gruzija

Eugenijus, ne tik bedravardis, bet ir vienmetis, tada, Leonido Brežnevo laikais, buvo jaunas ekskavatorininkas, brigadininkas, daugiakaušiu kasė griovius melioracijos vamzdeliams kloti, idant bjauraus sovietinio kolchozo pievos būtų gražios, kultūrinės, nudrenuotos, ne šitokios.

Taigi, šitokiu ekskavatorium

kasė jaunasis ekskavatorininkų brigadininkas siaurus melioracijos griovelius po 12-14 valandų kasdien, mat valdžia jam buvo šitaip prižadėjus:

- Iškasi 50 km. - važiuosi Gruzijon, kelialapį gausi.

Jau ir snigt pradėjo, o jis vis rausia, burzgina savo darbštuolį ekskavatorių.

Atvažiavo sykį snyguriuojančian laukan buhalterė, kiša jam popierius pasirašyt, sako:

- Gana, baik kast.

- Palauk, - sako Eugenijus, - dar kelios dienos, ir bus 50 km.

- Nebereikia, - sako buhalterė, - nesulaukė tavęs valdžia, patys vieni Gruzijon išvažiavo.

Dozė

Jungtinės Valstijos trečiadienį išvengė katastrofiško nemokumo negarbės – Kongresas priėmė įstatymo projektą, kuriuo buvo pratęsti vyriausybės skolinimosi įgaliojimai ir nutraukiamas dvi savaites trukęs vyriausybinių institucijų uždarymas.

Po savaites trukusių audringų debatų projektas buvo priimtas likus mažiau nei dviem valandoms iki spalio 17-osios – datos, nuo kurios Iždo departamentui būtų pradėję stigti lėšų, kad galėtų vykdyti visus šalies finansinius įsipareigojimus.

Paskutinės minutės planas atitolins šią rimčiausią krizę pratęsdamas JAV Iždo departamento skolinimosi įgaliojimus iki vasario 7 dienos.

JAV gavo dozę.

Nes nebegali be jos.

Lygiai taip, kaip narkomanas negali.

Nebuvo galimybių, kad JAV Kongresas nesusitartų dėl vyriausybės skolinimosi įgaliojimų pratęsimo, taip pat galima prognozuoti, jog kitų metų pradžioje JAV politikai taip pat susitars dėl tolimesnio skolos lubų padidinimo, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas apie tai, ar buvo galimybių „Swedbank“ui Swedbanklandijoje elgtis kitaip, nekalba.

Nekalba „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas ir apie Stockholms Banco.

Kam apie tai kalbėt?

Jis verčiau tikimybes skaičiuoja.

„Tokio įvykio (nesutarimo - Red.) tikimybė yra tikrai artima nuliui, nes akivaizdu, kad nesusitarimas būtų labai dramatiškas scenarijus visam pasauliui. (...) Iš pradžių JAV nevykdytų kai kurių įsipareigojimų gyventojams - neišmokėtų socialinių išmokų, nemokėtų atlyginimų valstybės tarnautojams. Ir tik lapkričio pradžioje būtų bankrotas: negrąžinta dalis skolos - neišpirktos obligacijos. Tačiau akivaizdu, kadangi tai yra kontroliuojamas JAV politikų sprendimas, jis niekada negalėjo tapti realybe“, - BNS teigė N.Mačiulis.

Tikimybių teorija su dramatizmo elementais...

„Politikai, nepaisant to, kad žaidžia tokius žaidimus, bando tam tikra prasme šantažuoti vienas kitą. Patikrinti, kaip tvirtai jie stovi, įsispyrę į savo poziciją.

Tačiau JAV politikai puikiai supranta, kad savanoriškas valstybės bankrotas turėtų milžiniškas pasekmes gyventojams. Niekada nebuvo apčiuopamos tikimybės, kad šalis prieis iki tokios padėties, iki bankroto. Ir būtent todėl finansų rinkose apskritai nebuvo jokios panikos“, - sakė N.Mačiulis.

Tai bent žaidimus žaidžia politikai!

Valstybių bankrotą.

Jungtinėms Valstijoms pavyko išspręsti politinį konfliktą, kuris galėjo suduoti smūgį viso pasaulio ekonomikai, ketvirtadienį pareiškė Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius.

ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos ministras pasveikino JAV Kongreso sprendimą pratęsti vyriausybės skolinimosi įgaliojimus.

O ką?

Pasiskolinsim Specialiųjų Skolinimosi Teisių, ir gyvensim.

Ar ne?

Štai ką kalba Riksbanko ekonomikos premijos, skirtos Alfredui Nobeliui atminti, šiųmetis laureatas lietuvis:

Pamenu, kad 2009-aisiais, vykstant Davoso Pasaulio ekonomikos forumui, Europos skolų krizė tik pradėjo vystytis ir buvo visų dėmesio centre. Prabėgus keleriems metams ji vis dar išlieka svarbi, bet man pasirodė, kad žmonių mintyse nebebuvo būtinumo kaip nors ją spręsti, verčiau buvo galvojama, kad reikia judėti pirmyn.

Kaip judėti?

Štai kaip:

Labiausiai man nerimą kelia tai, kad didžioji visuomenės dalis pasisako už taupymą ir politikai atitinkamai reaguoja. Vyrauja nuotaikos, kad esant sunkiems laikams visi turi susiveržti diržus.

Bet didžiausia problema tai, ką garsus britų ekonomistas Johnas M. Keynesas pavadino „taupymo paradoksu“. Jei viena šeima nusprendžia taupyti – puiku, bet jei taupyti pradeda visi gyventojai ir valstybė, tai sukelia ekonomikos nuosmukį.

Nesupranta ekonominių paradoksų...

Dozės reikia.

Leišių Amerika gavo dozę ir grįžta prie darbo.

P.S. Lyg tyčia, LRT  "Klasikos" radijuj dvi psichologės-psichoterapeutės su Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorium
Viliumi Šapoka mokina klausytojus taupyti.

Kad pingančius pinigus, nesako.

Pamokino, ir "Klasikos" radijas užgrojo: "Money money money..."

"It's a rich mans world", kažkodėl.

Man from Lithuania II

Siurprizas - ne litvakas, o lietuvis.

Robertas Shilleris yra pagarsėjęs savo perspėjimais apie technologijų ir nekilnojamojo turto burbulus.

Mato burbulus ir perspėja apie juos.
.

Sakykit, o ar ne šie iš krizės vaduotojai yra pagarsėję tų burbulų darymu?
.

Ar ne iš emisijų ir palūkanų kaitaliojimo tie burbulai?

Ar ne iš noro valdyti?
.

Ar ne iš čia?

Taupymas – jėga, kylanti iš visuomenės.

Tai jau tikrai ne iš valdžios kyla ši jėga.

Bėda, kad taupyt tenka pingančius pinigus, kol kas.

Devintajame dešimtmetyje, jau būdamas stiprus amerikiečių ekonomistas, atvykęs į Lietuvą, jis norėjo pabendrauti su mūsų ekonomistais. Paprašė pusseserės surasti Ekonomikos instituto direktorių, su kuriuo buvo susitikęs JAV. Tačiau pastarasis Lietuvoje nepanoro priimti būsimojo Nobelio premijos laureato.

Paskutinį kartą R.Shilleris Lietuvoje lankėsi 2005 m. rudenį, pakvietus baltarusių universitetui EHU, įsikūrusiam Mykolo Romerio universiteto patalpose. Skaitė ten pranešimą. „Aš pranešiau Mykolo Romerio universiteto ekonomistams, bet jie nesusidomėjo. Nors jo knyga tuo metu jau buvo išversta į 17 pasaulio kalbų“, - sakė giminaitis.

 Kai A.Krotkus nusiuntė R.Shilleriui sveikinimą laimėjus Nobelio premiją, giminaitis atrašė: „Stebiuosi, kad sužinojai šitą naujieną. Paieškojau google.lt ir neradau nieko lietuvių kalba. Tu tikriausiai perskaitei tai užsienio spaudoje. „Google“ radau 62 tūkst. naujienų pranešimų anglų kalba, bet nė vieno lietuviškai.“

Beje, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius laišku pasveikino vieną iš šių metų Nobelio chemijos premijos laureatų - litvaką Michaelą Levittą, kurio šeima kilusi iš Plungės, ir pakvietė jį atvykti į Lietuvą. Tuo tarpu tikras lietuvis R.Shilleris jokio panašaus sveikinimo iš Lietuvos nesulaukė - tiktai iš giminaičių.

Lietuvis lietuviui - juk ne izraelietis izraeliečiui. 

Litvish Republik II

„Manau, esu pirmas etninis lietuvis, gavęs Nobelio premiją“, - parašė pasaulinio garso ekonomistas Robertas Shilleris savo giminaičiui fizikui Arūnui Krotkui. Gali būti, kad šis iškilus mokslininkas jaučia šiokią tokią nuoskaudą, kad protėvių žemėje Lietuvoje juo niekas nesidomi.

Gal Robertas Shilleris nežino, kaip vadinasi protėvių žemė?

Praėjusią savaitę užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasveikino Nobelio chemijos laureatą Michaelą Levittą, kuris turi lietuviškų šaknų. Pirmasis Nobelio premijos laureatas, kuris yra visiškai tikras lietuvis – ministrui ir kitiems aukštiems pareigūnams prasprūdo pro akis.

Nenuostabu.

Juk Litvish Republik.

Šiek tiek nepatogu, žinoma - prieš baudžiauninkus...

Lietuvos pilietikai Litvish Republik politikai sukruto sveikinti Nobelio premijos laimėtoją R.Shillerį.

Litvaką M.Lewittą jau anksčiau pasveikino užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir pakvietė apsilankyti Lietuvoje. Jis labai nustebo iš portalo lrytas.lt sužinojęs, kad ekonomistas R.Shileris yra tikras lietuvis. Kitą dieną klaidą jis ištaisė.

Spalio 17 dieną L.Linkevičius pasveikino Nobelio premiją už pasiekimus ekonomikos srityje gavusį JAV lietuvį R.Shillerį ir pakvietė jį apsilankyti Lietuvoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo „Facebook“ paskyroje pasveikino R.Shillerį su laimėjimu!

Dabar Robertas Shilleris jaučiasi pasveikintas.