Lydintis lyderis

democracy
1574, from M.Fr. democratie, from M.L. democratia (13c.), from Gk. demokratia, from demos "common people," originally "district" (see demotic), + kratos "rule, strength" (see -cracy). Democratic for one of the two major U.S. political parties is 1829, though members of the Democratic-Republican (formerly Anti-Federal) party had been called Democrats since 1798; though colloquial abbrev. Demo dates to 1793.

Demokratija.

Liaudies valdžia.

Valdžia.

Kratos.

Gerai pakrato, ir būna aišku, kieno viršus.

demagogue
1648, from Gk. demagogos "leader of the people," from demos "people" (see demotic) + agogos "leader," from agein "to lead" (see act). A term of disparagement ever since it was first used in Athens, 5c. B.C.E.

Demagogas.

Liaudies lyderis.

Buvo.

Buvo lyderis.

Kaip nutiko, kad liaudies lyderis tapo šiandienos sukčiumi?

Demagogija (gr. demos (žmonės) + agogos (vedimas) apgaudinėjimas melagingais pažadais, meilikavimu, suktais išvedžiojimais ir sąmoningu faktų iškraipymu.

Gali būti prilyginama psichologiniam manipuliavimui, ar net melui, tačiau netiesioginiame pavidale.

Demagogija kaip ir retorika siekiama įtikinti pašnekovą, tačiau šis įtikinėjimas remiasi ne loginiu argumentų išdėstymu, o loginėmis argumentacijos klaidomis. Kadangi daugelis žmonių nesugeba atpažinti argumentacijos klaidų, demagogija gali atrodyti labai įtikinama.

Graikai mums davė Lietuvos vardą.

Mes jiems nelikom skolingi:

grēks <32> [Grieche - Grīks MK]
graikas

grīks <32> [grīkas 1179 drv]
nuodėmė

Grēkantauta <45> [Grēks + Griechenland MK]
Graikija

Griešna tauta.

Nepatiko mūsų protėviams tų senovės graikų tvarka.

Ir jie neapsiriko.

Vakariečiai, tos senovės Graikijos idealų tęsėjai, savo santvarką vadina graikišku Demokratijos vardu.

Bet savo lyderių tokiu pačiu graikišku Demagogo vardu vadinti nebenori.

Kas gi nutiko tiems gogoms?

Prisidirbo?

Suteršė garbingą Liaudies Vado vardą?

Kas atsitiko?

goga scom. kas daug kalba, plepys: Sena goga ta Barzdinalė Ggr.

goganósis, -ė smob. (1) lenktanosis, kumpanosis: Negražus, tokis goganósis Rdm.

gógelis sm. (1), gògelis (1) gogla, žioplys: Jis tikras gógelis – jam vis kitaip išeina kaip kitiems Šk.

Kaip koks gógelis – išėjęs ir goglinėja Gs. Su tokiu gògeliu neverta prasidėt Skr. O tu gògeli! Skr

gógla scom. (1), goglà (2) kas goglinėja, žiopla, išsižiojėlis: Oi tu gógla, ko tu čia goglinė́ji? Plv. O tu gõgla gõgla! Gs. Ar tu dar to góglos pasiklausi – jis tau nieko nepasakys Žvr. Tas goglà Šk. Neišmokysi tos gõglos Šk.

gõglas, -à adj. (4) kvailas: Su goglù neką tepelnysi Grš.

goglinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. Šk, Vl, Mrj vaikščioti be darbo, slankioti, žioplinėti: Kur tu goglinė́jai iki šiam laikui? Vlkv. Goglinė́jau goglinė́jau lyjančio[je] po girią, ale nė vieno grybo neradau Jrb. Per dienų dienas goglinė[ja], nieko neveikia Vdžg. Goglinėja kaip ančiukas, nuo pulko atsiskyręs Snt. Eik namo negoglinė́jęs! Rs.

nusigoglinė́ti pavargti bevaikštinėjant, beslampinėjant, nusivaikščioti: Nusigoglinė́jau par dieną be jokio reikalo, vos kojas pavelku Skr.

pagoglinė́ti intr. pavaikščioti, paslankioti: Pagoglinė́jau po jomarką ir parėjau, nieko gero nepešęs Brt.

pragoglinė́ti intr. pravaikštinėti, praslampinėti: Visą dieną be reikalo pragoglinė́jau Jrb.

prisigoglinė́ti prisivaikščioti, prisislampinėti: Kiek prisigoglinė́jau – vis tiek neradau Pns.

gõglinti (-yti Skr), -ina, -ino intr. pamažu eiti, dvoklinti, vėplinti: Kur gõglini, galvą užlaužęs? Erž. Ale tu jau ir gõglini lyg koks gogla Lkš. Gõglini lyg pamesto ieškodamas Snt. Ir pats nežino, kur gõglina, galvą užkėlęs Škn. Gõglina – kaip tik kruta, kepurę ant akių užsimaukęs Skr.

atgõglinti intr. pamažu ateiti, atvėplinti: Jau, antai, atgõglina ir tas išsižiojėlis Skr.

įgõglinti intr. pamažu įeiti, įvėžlinti: Visai nežiūro, kur eina, dėl to ir ingõglino in balą Lzd.

išgõglinti intr. pamažu, nevikriai išeiti: Išgõglino į kaimynus, o dabar nepareina Brt.

nugõglinti intr. pamažu, nevikriai nueiti, nuslampinti: Begrybaudamas kažin kur nugõglino Bgt. Ar nematei, kur nugõglino kumelė su kumeliuku? Alvt.

pagõglinti intr. vos vos, šiaip taip paeiti: Tik pagõglina, nepasivelka gerai Vl.

pargõglinti intr. vos vos, šiaip taip, pamažu, nevikriai pareiti: Kol pargõglinsu, tai ir naktis ateis Brt.

pragõglinti intr. praeiti, pražioplinti (pro šalį): Nė nepastebėjęs pragõglino pro šalį Šk.

prigõglinti tr., intr. pamažu, nevikriai prieiti: Kai prigõglinau tiltą, žiūriu – anoj pusėj žiburys Alvt.

Tai va.

Nusigoglinėjo tie gogos.

Tapo goželiais.

góželis sm. (1)
1. Š kas gožinėja, vaikščioja: Tas goželis po laukus gožinėja Nm.

2. scom. Grž, Vl, Rs užuomarša, vėpla, žioplys: Ko tas góželis čia žiopso? Alk. Bene toks góželis prie darbo tiks? Vlkv. Iš kur tu toks góželis išlindai? Jrb. Kur gožini, góželi, eik šen! Skr. Žiūrėk, ką ta góželis dirba! Mrj. Kur dėsi tokią góželį? Gs. Tu, góželi, nemoki nė arklių varyti! Ldvn. Pasiuntei tokį góželį, tai dabar žinokis Plv.

Niekaip nebetinka toks vardas pretenduojančiam vadu būti.

Šiuolaikine politikos kalba kalbant, įvaizdis susidėvėjo.

Ką daryti?

Na, panelės, tarkim, vietoj nublukusios suknelės kita, nauja, pasirėdo...

Ai, galvoja tas pretendentas, nebesiveršiu Demagogu - Liaudies Vadu - vadintis.

Gana, užtenka.

Verčiau aš, šitą patį, vaikščiosiu į prezentacijas.

Reprezentuosiu.

Prezentų liaudžiai retsykiais padalinsiu.

Na, suprantama, aš pats tai ne prezentas.

Na, bet, nors tos pačios šaknies...

Tai tau lyderis!

Nors...

lead (v.)
"to guide," O.E. lædan "cause to go with one, lead," causative of liðan "to travel," from W.Gmc. *laithjan (cf. O.S. lithan, O.N. liða "to go," O.H.G. ga-lidan "to travel," Goth. ga-leiþan "to go"). Meaning "to be in first place" is from c.1380. The noun is first recorded c.1300, "action of leading." Meaning "the front or leading place" is from 1570. Johnson stigmatized it as "a low, despicable word." Sense in card-playing is from 1742; in theater, from 1831; in journalism, from 1927; in jazz bands, from 1934. Leader "one who leads" is from c.1300; as shortened form of leading article (1807) "prominent newspaper piece giving editorial opinion" it dates from 1837. Leadership first attested 1821.

Kažkodėl liðan panašu į litan, o ga-leiþan primena galindus.

Tiek to.

Patys matot, anglakalbių lyderis pirmoj vietoj atsidūrė tik prieš kelis šimtus metų.

Anot anglakalbių, anksčiau tas lyderis keliavo, ir tiek.

Keliauninkas buvo tas anglų lyderis.

Jei, vis dėlto, jis pirmoj vietoj atsirado, tai, išeitų, ne vienas keliavo.

Tai kas jis anksčiau buvo?

Kol ne pirmas?

Lydintis lyderis?

Hmm...

O dabar tasai mūsų lyderis tikrai pirmas?

Tikrai veda mus?

Kartais nelydi mūsų kur nors?

Kodėl klausiu?

Ar teko pastarąjį šimtmetį girdėti kad tie ne prezentai išsižiotų pakritikuoti pinigų valdžią?

Man neteko.

Negirdėjau kad JAV prezidentas (išskyrus John Fitzgerald Kennedy) pasakytų žodį prieš Federalinį rezervų banką.

Europoje negirdėjau nė vieno iš lyderių suabejojant ECB veiksmais ir susirūpinant visišku jo atsakomybės prieš europiečius nebuvimu.

Na, nebent Angela Merkel puse burnos prasižiojo.

Lietuvoje nieko panašaus negirdėjau.

Tai ir sakau: gal tai - lydintys lyderiai?