Galybė ir begalybė

60. Karla Marla 16:56 04-04 IP: 80.240.12.72

Vienintelė pinigų vertė yra ta, kad mes mūsų oficialiosios valdžios parėdymu privalome jais atsiskaityti tarpusavyje. Tie pinigai jokios kitokios vertės neturi, jie nėra dengti jokiais fiziniais rezervais (Google: Fiat Money).

Pinigus iš nieko generuoja ir leidžia apyvarton (skolina už bazinėmis vadinamas palūkanas) centriniais vadinami bankai, kurių nei visuomenė, nei oficialioji valdžia nevaldo ir netgi jų veiklos nekontroliuoja.

Kad tikrasis bankų sistemos, išrikiuotos piramide, tikslas yra ne pelnas, nesunku suprasti šiek tiek pagalvojus.

Kuo toji oficialioji valdžia tikrai visomis išgalėmis rūpinasi - tai tos pinigų sistemos sklandžiu funkcionavimu.

Tai kas tada yra tikroji mūsų valdžia?

Kas mus valdo?

Valdo tie, kurie mums, kaip būtinai vartotiną, įpiršo dalyką, kurio vertė kinta nuo " - begalybės" iki " +begalybės" - pinigus.

Jie virsta "- begalybe" tada, kai tampa neišmokama skola.

Jie virsta "+begalybe" kai be jų gresia mirtis.

Kadangi absoliučiai visi apyvartoje esantys pinigai yra paskolinti už palūkanas, pinigai yra visuomenės skola bankams, niekada neišmokama skola.

Nes, jei netgi visi kartu grąžintume visus pinigus tiems bankams, liktume skolingi.

Palūkanas.

Va šitokia begalybė.

Su minuso ženklu.

Baisu?

Ar tikrai?

Galybė - ji tai tikrai ne bet kas.

O begalybė...

Kas suteikia galybę manipuliuotojams abiem begalybėm?

Sykiais ne mes?

Ar tikrai mes, visuomenė, turime visomis jėgomis ginti ir gelbėti šitą šiandien svirduliuojančią piramidę?

Ar ji mums tikrai reikalinga?

Tarpusavio atsiskaitymams užtenka atminties.

Kurios dabartiniame kompiuterių amžiuje tikrai nestinga.