Pavasaris

Tuoj bus.


springynė sf. GŠ165 spyruoklė.

springìnis, -ė adj. (2) NdŽ; G111 plėšrusis: Kūnus paliko laukūse žvėrims ir paukščiams springiniams S.Dauk.

springinỹs sm. (3b) sangrūdis, susigrūdimas: Ledų springinỹs NdŽ. Ar negal to spriñginio (susigrūdusių ledų) paleisti? Pln. Springinys – vieta, kurioje guli suspringę medžiai Mc.

spriñgis sm. (2) žr. 1 sprigis 1: Davė jam spriñgį į kaktą Klvr.

sprìngla scom. (1) menk. godišius, goduolis: Suspringai muno procę kaip koks sprìngla Vkš.

×springliavótis, -ójasi, -ójosi (hibr.) varžytis: Mergaitė springliavójas, t. y. varžos J.

spriñgsas sm. (2) spyruoklė: Šautuve [audimo] vielikė ant spriñgso Erž.

springsė́jimas sm. (1) sproginėjimo garsas: Rankinių granatų springsėjimai B.Sruog.

sprinklė̃ scom. (4) menk. kas godžiai ryja, springsta, besotis: Čia rysi kaip ir sprinklė̃! Kp.

spreñgti, -ia, -ė
1. tr. N, J.Jabl, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, Slnt, Ms, Als, Pkl, Žd brukti, kišti, sprausti į tarpą: Žabarą į tvorą sprengiu, kad paršelis nelįstų J. Ans pirštus sprengia kryžmais J.
2. intr. M įstrigti: Mun kakle spreñga kažkas Slnt. | refl. NdŽ: Sausa duona gerklė[je] spreñgias Erž.
3. tr. BŽ463, Ser tempti, kėsti: Spreñgti burę NdŽ.
4. tr. NdŽ sandariai daryti (duris), užtaisyti (plyšį).
5. tr. NdŽ prk. kinkyti.
6. refl. veržtis, brautis: Spreñgės, kibos šulinės rentiniu su karte ir išlipo Ggr. Spreñgtis į vidų NdŽ.
7. tr. sviesti, spriegti: Kol skylė [maiše] ankšta buvo, tol toli sprengė [vabalus iš maišo] SI24(Kl).
8. refl. NdŽ ginčytis, priešintis: Pradėjo spreñgties kareiviai savo tarpe, aš ir pabėgau Šts. Aš sprengiáus, vis nepasideviau Šts.
◊ óžkenas spreñgti vemti: Gėrė gėrė, o daba už durų išejęs spreñga óžkenas Trk.
atsispreñgti, -ia, atsìsprengė Šts atsikosėti.
įspreñgti, -ia (į̃sprengia), į̃sprengė tr.
1. BŽ70, Š, KlvrŽ, Klp įsprausti, įbrukti, įkišti: Sprenglius įspreñk audžiant, kad dunkšlės nemestųs J. Įspreñk sprąstį, kad ištemptų kailį kailmautys Šts. Įspreñgsi į ožį tus linus i šukuosi Gršl. Į praskilą medžio liuob įspreñgs tą kirminą (gyvatę) Kl. Įspreñk tarp durių, ir katinas tau nieko nepadarys Dov. Įspreñk į snukį išžiodęs J.Jabl. ^ Menks nieko neįspreñgs Šts.
2. refl. BŽ168,401, Sr, Š, NdŽ įkliūti, įstrigti: Žuvies ašaka įsìsprengė į gerklę, ir negaliu atkosėti J. Viena [žiurkė] aukštai veiza įsispreñgusi, kita žemai Žr. Siauri vartai, nepravažiuosi – ratai įsispreñgs Vkš. [Žmogus] įsìsprengė į duris J.Jabl. Nuejęs į susiedus, nestovėk durių tarpe įsispreñgęs Krt.
3. Q479, BŽ272,481, NdŽ iškėsti, ištempti, užtempti. | refl. NdŽ.
4. refl. tr., intr. S.Dauk įsiremti rankomis į šonus: Rankas įsispreñgus stovi J.Jabl Įsìsprengiau rankoms Kv.
5. Slnt, Skd prk. pakinkyti: Ar į̃sprengei arklį į ratus? Šts.
išspreñgti, -ia, ìšsprengė tr. BŽ84; Ser išversti, išsproginti (akis).
nuspreñgti, -ia, nùsprengė
1. tr. nusviesti, nuspriegti: Lig Tauragės, lig Švėkšnos – visur nusprengė [davatkų iš praplyšusio maišo] SI24(Kl).
2. intr. prk. pasklisti, nuaidėti: Per miestą nusprengė riksmas K.Bor.
3. tr. prk. iškinkyti: Nusprenk arklį iš kinklankčio J.
paspreñgti, -ia (pàsprengia), pàsprengė
1. tr. paremti: Kaip nulūžo viena [lovos] koja, pàsprengėm su šakaliu, taip ir stova pasprengtà Skd.
2. intr. M įstrigti: Pasprengė paršas į tvorą, t. y. įlindo J.
3. tr. NdŽ paspęsti: Slastus paspreñgti Šts.
4. tr. ištempti, išskleisti: Burę pasprengti MitI131.
5. tr. prk. pakinkyti: Arklį paspreñgsu ir nulakinsu į Šates Šts. | refl. tr.: Pasispreñgęs arklį, išvažiavau zuikinėti Šts.
6. refl. NdŽ pasiginčyti.
◊ į kam̃pą paspreñgti Šts nugalėti ginčijantis.
praspreñgti, -ia, pràsprengė tr.; Ser pratempti.
prispreñgti, -ia, prìsprengė tr. prikaišioti į tarpus: Tvoro[je] skylės, prispreñk medžių, kad paršai nelįstų J.
suspreñgti, -ia (sùsprengia), sùsprengė tr.
1. NdŽ sugrūsti, subrukti. | refl. NdŽ: Susisprengė ledinės už tvoros J. Upėse prie tiltų ledams susisprengus, buvo jie paraku išplaišinami LC1888,15.
2. suręsti. | prk.: Veizėk, da kokį vaiką suspreñgs i pabėgs End. | refl. tr.: Susìsprengiau tokią trobalę ir gyvenu Vvr.
3. refl. NdŽ, Vvr susiginčyti, susibarti: Vaikiai susisprengė, t. y. susirėmė, katras diktesnis J. Abidvi susispreñgs iš apdaro J. Ir juodu dėl panos buvo smarkiai susispreñgusiu Brs.
užspreñgti, -ia (ùžsprengia), ùžsprengė tr.
1. S.Dauk, NdŽ uždaryti, užtaisyti, užkišti: Kiaurymę sieno[je] ùžsprengiau Vkš.
2. refl. užstrigti: Iš baimės visi puolėm pro duris, durys užsìsprengė, i nebgalėjom išbėgti Vkš.
3. užgriozdoti: Ùžsprengė stakles, nėr nė kur beapsisukti Plng. | refl.: Nespringsosi užsisprengęs su staklėmis J.
4. refl. užsispirti: Užsìsprengė vienas gaspadorius sodo[je], i paliko soda neišskaldyta Šts.
5. refl. tr. užsispeisti: Užsispreñgsi avį Grdm.

spring (n.1)
"season following winter," 1540s, earlier springing time (late 14c.), spring-time (late 15c.), spring of the year (1520s), which had replaced O.E. Lent by late 14c. From spring (v.); the notion is of the "spring of the year," when plants "spring up" (cf. spring of the leaf, 1530s). Other Gmc. languages tend to take words for "fore" or "early" as their roots for the season name, cf. Dan. voraar, Du. voorjaar, lit. "fore-year;" Ger. Frühling, from M.H.G. vrueje "early." In 15c., the season also was prime-temps, after O.Fr. prin tans, tamps prim (Fr. printemps, which replaced primevère 16c. as the common word for spring), from L. tempus primum, lit. "first time, first season." Spring fever was O.E. lenctenadle; first record of spring cleaning is in 1857 (in ancient Persia, the first month, corresponding to March-April, was Adukanaiša, which apparently means "Irrigation-Canal-Cleaning Month;" Kent, p.167). Spring chicken "small roasting chicken" (usually 11 to 14 weeks) is recorded from 1780; transf. sense of "young person" first recorded 1906. Spring training first attested 1897.

spring (v.)
O.E. springan "to leap, burst forth, fly up" (class III strong verb; past tense sprang, pp. sprungen), from P.Gmc. *sprenganan (cf. O.N., O.Fris. springa, M.Du. springhen, O.H.G. springan, Ger. springen), from PIE *sprengh- "rapid movement" (cf. Skt. sprhayati "desires eagerly," Gk. sperkhesthai "to hurry"). In M.E., it took on the role of causal sprenge, from O.E. sprengan (as still in to spring a trap, etc.). Slang meaning "to pay" (for a treat, etc.) is arecorded from 1906. Meaning "to announce suddenly" (usually with on) is from 1876. Meaning "to release" (from imprisonment) is from 1900. The noun meaning "act of springing or leaping" is from mid-15c. The elastic coil that returns to its shape when stretched is so called from early 15c., originally in clocks and watches. As a device in carriages, coaches, etc., it is attested from 1660s. From c.1300 the noun had a general sense of "action or time of rising or springing into existence," and was used of sunrise, the waxing of the moon, rising tides, etc., a sense preserved in spring (n.1). Springer as a type of spaniel is recorded from 1808.

Vienais metais Velykos nutiko ankstyvos, išsiruošiau velykot į Kaišiadoris, dviračiu, iš Vilniaus. Pavasario saulė kad užkaitino - bevažiuodamas išsirengiau pusplikis. Sudervė, Dūkštos, vietoj Vievio, kaip planavau, nusukau Kernavėn.

Tokia graži diena, kaipgi Pajauta nepasigrožėsi.

Iš šventoriaus išėjusios moteriškės su skarele pasiklausiau, ir toji man paaiškino, kad tiltas per Nerį yra tik Jonavoj - man per toli, lankas didelis - bet Čiobišky yra keltas, tai ten ir numyniau.

Atvažiuoju Čiobiškin - keltas anapus upės ant kranto rūdyja. Grįžt atgalios ir važiuot per Vievį kaip ir per vėlu - saulė vakarop. Važiuoju per Čiobiškį - už tvoros moteriškė daržan pasilenkus, kelio pusėn atsukus kaip reikalas platų užpakalį.

Pasilabinu ir klausiu, kas galėtų perkelt mane per Nerį.

- Galėtume ir mes, ale mūsų valtis kiaura, - atsitiesus ir riešu nusišluosčius prakaitą nuo kaktos sako man moteriškė.

Karšta kaip vasarą.

- O kas dar galėtų? - klausiu.

- Matai, ten, - parodo žemėta ranka - medžiai anapus upės, sodyba ten, pasišauk, atplauks ir perkels, jisai kiloja. Tik garsiai šauk, bo senas jau, prastai girdi.

- O kaip šaukt, - klausiu, - pavardė kokia?

- Pavasaris jo pavardė, - sako man geroji moteriškė.

Padėkojęs nuvažiuoju prie upės, anapus tikrai sodyba, šiapus kelias palei Nerį, asfaltuotas. Įkvepiu pilnus plaučius, ir:

- Pavasariii i i !!!!

Antrąkart nebegaliu: pamatytų kas - stoviu pusplikis ant Neries kranto ir rėkauju - pavasari, pavasari:)

Už keliasdešimties metrų vietinis pakrantėj, su meškere. Nuėjau pas jį, tas kaip švilptelėjo - išlindo iš tvarto senas kaip pasaulis Pavasaris mėšlinais kaliošais, atplaukė ir perkėlė mane anapus, ir dviratį.

- Iš kur keliauji? - klausė.

- Iš Vilniaus, - sakiau.

- Aaa, iš Vilnio... Kai jaunesnis buvau, ir ašai nuvažiuodavau.