Romėnas

romė́nas, -ė. senovės Romos valstybės pilietis. 

Roma ir Romuva. 

Romėnas.

Mūsų gūglišku supratimu - kariškiai.

Ir išties - Romos imperija laikėsi jėga.

ram (v.)

"to beat with a heavy implement," c.1300, from ram (n.). Related: Rammed; ramming.

ram (n.)

Old English ramm "male sheep," also "battering ram" and the zodiac sign; earlier rom "male sheep," a West Germanic word (cognates: Middle Low German, Middle Dutch, Dutch, Old High German ram), of unknown origin. Perhaps [Klein] connected with Old Norse rammr "strong," Old Church Slavonic ramenu "impetuous, violent."

raménti, -ẽna, -ẽno žr. raminti:

1. Sūnus ją vis ramẽna Pnm. Ramẽna, kad nesrūpink, visaką sutvarkysma Šmn. Ramenù ramenù aš jį, kad nesiklapatytų Ut. | refl.: Aš tik darbu ramenúos Alks.

2. Ut.

3. refl. Kai šyli ant saulės, galva lyg ramẽnas, ramẽnas Alks.

apraménti tr.

1. Alks žr. apraminti 1: Apramenaũ vaikus, gal ažmigs jau Ut. Tik ką Stasiukas man apramẽna, šitie tai nešneka Skdt. | refl.: Sako, tegul apsramẽna Mlt.

2. apmažinti (skausmus): Tais vaistais tik apramẽna, negydžia Mlt. | refl.: Par visąnakt sopėjo, an rytą lodz kiek apsramẽno Mlt.

3. Trgn, Alks truputį pašildyti: Vasarą tik apramenaĩ kiek [v]andenį – i prauskis Klt.

nuraménti žr. nuraminti 1: Močia, eik vaiką nuraménk! Ob. Kad tu jau nebemoki vaiko nuramént Ds. | refl.: Pasižinda, pasižinda pirštą [vaikas] ir nusiramẽna Aps. Subariau, tai nusramẽno Kp. Senelis su bobele nusrameno BsPII195.

paraménti žr. paraminti 2: Paraménk kiek pieną, neduok šalto vaikui Ds.

suraménti žr. suraminti 1: Eik tu jį suraménk, ko jis tep verkia Dglš.

Romėnų karinės pajėgos:)

 

Kokia meninė fantazija!

Mokykitės, vaikučiai:)

Rama

incarnation of Vishnu, from Sanskrit Ramah, literally "lovely," from stem of ramate "stands still, rests, is pleased."