Kas rūpi Lietuvos valdžiai

Praeitą savaitę Lietuvos delegacija buvo Graikijoje ir ten nerado nei vieno pabėgėlio norinčio vykti į Lietuvą.

:(

Todėl nuspręsta suburti komisiją, kuri turėtų nuspręsti, kaip motyvuoti pabėgėlius atvykti čia.

Šią situaciją migracijos procesus tyrinėjanti Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė vertina itin skeptiškai. Jos manymu, tai tiesiog kvepia noru įsiteikti Europos sąjungai (ES) ir gauti jos paramą.


Pasak profesorės, situacija Graikijoje tik patvirtino akivaizdų dalyką – ekonominių pabėgėlių, kurių, beje, yra dauguma, Lietuva nedomina.

„Spalio duomenimis, kuriuos skelbia duomenų analizės portalas „Numbeo“, apklausus namų ūkius, vidutinis darbo užmokestis po mokesčių eurais yra: Sirijoje – 175,10, Ukrainoje – 181,08, Lietuvoje – 540,47, o Vokietijoje – 2,129,10, Švedijoje – 2243,45. Tad kodėl pabėgėliai turėtų rinktis „skurdžiąją“ Lietuvą, kur nėra jų tautiečių ir neturinčios migrantų priėmimo patirties, o ne daugiakultūres turtingąsias Vokietiją ar Švediją?“, – retorinį klausimą užduoda V. Kumpikaitė –Valiūnienė.

„Kokiu tikslu mes skubame motyvuoti pabėgėlius? Ar, kad paglostytume savo savimeilę ir įrodytume patys sau, kad galime būti patrauklūs bent jau Artimųjų Rytų pabėgėliams, ar, kad įtiktume Europos Sąjungai, parodytume, jog mes įvykdėme savo įsipareigojimą ir taip pasiimtume jiems skirtą ES paramą? Kažkaip iškyla vaikystės atsiminimai, kai stengdavomės įtikti „motulei Maskvai“ ir vykdėme, ir viršijome visus jos planus“, – savo įžvalgas apibendrina KTU profesorė V. Kumpikaitė –Valiūnienė.

Kam dabar stengiamės įsiteikti?

Tad kodėl atbėgėliai turėtų rinktis „skurdžiąją“ Lietuvą, jei mūsų pabėgėliai iš jos bėga?

... „skurdžiąją“ Lietuvą - ar reikalingos kabutės?