Kultūringi europiečiai

Pranas paskaitęs atrašė:

«лох ин дер коп» = "loch in der kopf"

 - vokiškai.*

*:((lietuviškai((( (šitas tris nuorodas ir paveikslėlį aš pridėjau, ne Pranas).

Idiš kalba yra ta pati vokiečių kalba tik praturtinta judaizmo sąvokomis. Ne vokiečių kalba atsirado iš idiš, o idiš iš vokiečių.

Žydą vokiečiai vadina "jude", žydų - judisch (sakoma judiš). Žydų kalboje judiš virto į jidiš ar idiš.

Vokiečių kalboje "loch" yra ne tik skylė, bet ir gyvenamosios vietos menkinamasis pavadinimas, pvz., lūšna, kalėjimas:

1) skylė, plyšys;
2) kišenė;
3) lūšna;
4) urvas;
5) kalėjimas.

Pavyzdžiui, lapės ar kokio kito žvėrėlio ola irgi visada vadinama tik žodžiu "Loch".

Lenkų kalboje matyti lygiai ta pati mąstysena kaip ir pas vokiečius - lenkai gyvenamąjai vietai vaidinti menkinamuoju žodžiu irgi vartoja žodį "loch", pvz., žeminė trobelė - aišku, kad joje gyvena labai skurdūs atsilikę žmonės, taip pat ir kalėjimo požemiai vadinami "loch":

1) duobė;
2) ola, urvas;
3) rūsys;
4) požeminė kalėjimo kamera, karceris;
5) žeminė trobelė.

lenkų žodis "locha" reiškia:

1) šernė;
2) veislinė kiaulė.

lenkų žodis "lochac" reiškia rujoti, bet tik kiaulių rujojimą.

Todėl tokia mada pas mus atėjo iš Vokietijos ir Lenkijos. Aš niekur neaptikau, kad kas nors raštuose, rašytuose iki antrojo pasaulinio karo, kaimą būtų vadinęs skyle. Kad ir tarybiniais laikais negirdėjau tokių išsireiškimų. Tokia mada atsiranda tik dabar. Ko gero taip kalbėdami kai kurie žmonės jaučiasi labai kultūringais europiečiais.

Dar tarybiniais laikais nebuvo jokio neigiamo požiūrio į kaimiečius. O dabar toks neigiamas kaimiečių vaizdavimas labai paplitęs. Pvz., pasižiūrėk ką rodo tv kanalai, jei tik visokiuose jumoristiniuose laidose norima parodyti kokį kvailelį, tai būtinai rodomi kaimiečiai ir visuomet kaimiečiai vaizduojami, kaip girtuokliai, nudriskę, nesiskutę, nesiprausę, chamai nemokantys žmoniškai kalbėti. Tokį požiūrį į kaimą ir kaimiečius visi Lietuvos televizijos kanalai platina masiškai. Todėl nereikia stebėtis, kad ima įsigalėti vokiškai-lenkiška mada kaimą vadinti skyle.

Tai kad, Pranai, ta mada gerokai senesnė.

Nors atėjo, regis, tikrai iš tos pusės, kurion rodai, atėjo šitaip.

Dvarim - daiktai.

Tais

pačiais

tarybiniais metais Pitery ginčijausi su dviem draugais žydais - juos įtikinėjau, kad mūsų kaimiečiai išmintingi, darbštūs ir taurūs, jie gi prieštaravo - esą, bjaurūs neišmanėliai tie kaimiečiai, ir Lietuvoj, ir visur.

Ir šitą žodį 

Pitery sužinojau, ir nemažai kitokių.

Kas mums atnešė idėją skyle provinciją vadinti, tikrai įdomu - labai jau daug tos skylės, nelogiška būtų ją lietuviškąją žodžio prasme skyle vadint.

O vat kad tos didelės teriotorijos gyventojus lochus kai kas mulkina, iš centro - logiška.

O gal čia - ne mulkinimas?

Ir mūsų išmintingųjų, darbščiųjų ir tauriųjų kaimiečių pastaraisiais dešimtmečiais - labai sumažėjo.

Pasikartosiu - kol nemąstysim globaliai, tol ir vargsim, locheliai, kaip tie valstiečiai savo laukeliuos.

Kultūra - arimas:)

Dura Europa

...

:)

Trauk, bėruti, trauk greičiau, —
Poną einant pamačiau.
Jis ir vėl mane rūgos
Neišvaręs nė vagos.

Kiek jau priariau vagų!
Gal tiek pat, kiek man vargų!
Trauk, bėruti, trauk greičiau!
Ponui mūrus pastačiau.

Nesišokiruokim: žvėris gi dvigalvis.

2.