Kam tai cituoju?
Skaitau Krėvos sutartį:
Po pusę metų trukusių derybų šia sutartimi Jogaila įsipareigojo:
- sumokėti Austrijos princui Vilhelmui 200 tūkst. florinų kompensaciją dėl jo nutrauktų sužadėtuvių su Jadvyga;
- savo jėgomis ir lėšomis atgauti ir sugrąžinti Lenkijai priklausančias žemes;
- paleisti į nelaisvę paimtus krikščionis – 40 000 ar 45 000 lenkų;
- krikštytis bei pakrikštyti visus Lietuvos gyventojus;
- prijungti (applicare) Lietuvą prie Lenkijos karūnos.
- vesti vienuolikametę mirusio Lenkijos (iš tikrųjų tsai Vengrijos, taip pat ir Lenkijos) karaliaus Liudviko dukterį Jadvygą.
Ar tik nebus taip, kad atsakymas slypi šitame applicare?
Jei ne Lietuvą Jogaila jungė prie Lenkijos, o, vesdamas Vengrijos karalaitę, Jogaila ne tik savo valdosna gavo karalaitei skirtą Lenkiją, bet ir popiežiaus palaimintą karūną ir tuo pačiu tapo vakarietiškosios Europos valdovu, šis tekstas tampa suprantamesnis: tai tebuvo politinės vedybos.
O jei Jogaila po šitiekos vargų dar ir savo valdomą Lietuvą jungė prie Lenkijos, tai Jogaila - ...
Problemos su Jogaila.
Ir su Krėvos sutartimi:
yra net bandymų įrodyti, jog iki mūsų dienų Krokuvos kapitulos archyve (o ne valstybės archyve) išlikęs 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos akto originalas (surastas tik 1835 metais, po Vienos kongreso, kai buvo įkurta Lenkijos karalystė Rusijos sudėtyje) tėra politiniais tikslais Lenkijos pusės parengtas falsifikatas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą