O juk taip ir yra, Sovietų Sąjungoje tą savo orumą gebėjome išsaugoti - mums patiko žinoti, kad „lietuvis“ Sovietų Sąjungos tautų katilo kontekste reiškė aukščiausiąją žmogaus rūšį - sumanią, darbščią, švarią, dvasingą ir vieningą tautą. Dabar, panašu, tautinį orumą „išsioperavome“...
- O ką reikėtų daryti, kaip elgtis, kad sugrįžtumėme į Tautos sąvoką ir atgautumėme orumą?
- Ne ką daryti, o kokiems būti. Esu įsitikinęs, jei Lietuvoje šiandien per visas jos veiklos sritis atsirastų bent trys šimtai idealistų - Lietuva imtų klestėti. Tačiau net ir tiek jų, deja, nėra."
Po nepriklausomybės paskelbimo žiniasklaidoje atsirado naujų, mums primestų frazių, kurios nuolat kartojamos (pvz.: "lietuvis džiaugiasi, kad kaimyno namas dega). Iš tel. ekranų istoriją mums aiškina tokie bumbliauskai, visaip menkindami praeitį. Todėl man atrodo, kad kažkas padejo "išsioperuoti".
Vytas
Tai - Vyto laiškas.
Tepridursiu štai ką:
Estai neturi tarptautinių žodžių - ir kompiuterį vadina savo žodžiu,
O kuningą tebeturi.
Pranešimai
2 komentarai:
Estijos konstitucijoje yra sakinys „Valstybė estų tautai turi užtikrinti ne tik gerovę, bet ir amžiną jos išlikimą pasaulyje“. Toks sakinys turėtų būti ir Lietuvos Konstitucijos preambulėje. Tuomet Tautinį orumą būsime ne „išsioperavę“, o šiek tiek apgydę.
Pagal mane, estas teisus Reikia suburti ta idealistų branduolį, kurie neeitu į Seimą, nelauktu privilegijų ar postų, o tiesiog dirbtų ir kartu su Tauta judėtu į priekį. O tą branduolį suburti ir yra dabartiniu metu sudėtingiausias klausimas, kada šaliai valdo Grybauskaitė ir Ko.
Rašyti komentarą