Dabar turiu tris biografijas.
VRK atidaviau (gal norit pareitinguoti?) šitokią, patvirtintą savo parašu:
Gimiau 1954 metų liepos 6 d. mokytojų šeimoje Rubikių plytų fabrike (taip parašyta mano gimimo liudijime).
Iki 1966 m. gyvenome Anykščių rajono Burbiškio dvare įsikūrusioje aštuonmetėje mokykloje, kurioje mokytojavo tėvai, po to viename pirmųjų kooperatinių butų Panevėžyje. Ten 1971 m. aukso medaliu baigiau J.Balčikonio vidurinę mokyklą.
Tėvai mirę. Turiu seserį architektę Neringą Paliokaitę-Počiuipienę, su brolio Kęstučio Palioko žūties 2013 metų vasario 16 dieną byla bei jo žūties tyrimu nei man, nei brolio sūnui neleidžia susipažinti Lietuvos respublikos prokuratūra.
1971 m. įstojau į Vilniaus valstybinio universiteto Matematikos ir mechanikos fakultetą, iš kurio po dviejų kursų sykiu su dar penkiais bendramoksliais tuometiniai Lietuvos švietimo ir mokslo reikalų tvarkytojai mane pasiuntė į Leningrado valstybinį universitetą, vystyti naują Lietuvoje diferencialinių lygčių dalinėmis išvestinėmis matematikos šaką. Šį universitetą visi šeši baigėme 1977 m., visi tapome mokslų daktarais.
1976 m. vedžiau, žmona Gražina Paškevičiūtė-Paliokienė sporto medikė, specialybę įgijo Tartu universitete Estijoje. Dukra Agnė gimė 1977, sūnus Gustas – 1981 m. Butą pasistatėme 1984 m., irgi sovietmečio kooperatinį. Agnė Paliokaitė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto magistrantė, ISM universitete tapo socialinių mokslų daktare, Gustas Paliokas informacinių technologijų specialistu tapo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete.
1977-1981 metais mokiausi Lietuvos matematikos ir kibernetikos instituto aspirantūroje, mano disertacijos moksliniu vadovu buvo SSRS mokslų akademijos Sibiro skyriaus Novosibirsko Matematikos institute dirbęs profesorius Algimantas Janušauskas, Sibiran ištremtas dar būdamas vaiku.
1981-1999 metais dirbau moksliniu bendradarbiu Lietuvos MA MKI, vėliau tapusiame Matematikos ir informatikos institutu, Diferencialinių lygčių skyriuje.
Nuo 1992-1999 metais verslininkavau, buvau didmeninės prekybos UAB „Minimax“ vadovas. Įmonė nebankrutavo, 1998 metams pasibaigus, kaip pagrindinis akcininkas, sustabdžiau jos veiklą.
Nuo 1999 metų iki dabar dirbu dėstytoju Vilniaus Gedimino technikos universitete, docento pedagoginį vardą įgijau 2007 metais.
Tais pačiais 2007 metais ėmiau rašyti ir teberašau tinklaraštį, pavadintą „Dėstytojas nuovadoje“, manau, kad didele dalimi jo suteikiamo viešumo dėka tebedirbu dėstytoju universitete. Tinklaraštis atsirado po to, kai, supratęs lig šiol tebeveikiančios palūkaninės pinigų sistemos ydingumą, apsisprendžiau ją pakeisti fiksuoto pinigų kiekio viešai tvarkoma tiesioginių tarpusavio atsiskaitymų sistema. Vėliau sukurta ir pastaraisiais metais išpopuliarėjusi bei Europos Sąjungoje šiuo metu legalizuota bitkoinų virtuali valiuta dalinai atitinka šį sumanymą – jų kiekis, skelbiama, neviršys fiksuotos 21 milijono vienetų ribos.
Prieš keletą metų išsiskyriau su žmona. Turiu 1999 metais gimusią dukrą Medą, ji mokosi gimnazijoje.
Esu dviejų akademinio irklavimo klubų, „Vilniaus Šventaragio Ramuvos“, „Sankt-Peterburgo“ klubo, Matematikų klubo narys.
Nepriklausiau ir nepriklausau jokiai politinei partijai – manau, kad mums svetimą sąvoką „politika“ turi keisti mūsų „pilietika".
O mūsų demokratinės Lietuvos Respublikos VRK ėmė ir raudonai pažymėtą tekstą išcenzūravo.
Man tokia cenzūra nepatiko.
Trečiadienį, 2016 09 28, vykusiame VRK posėdyje mano biografijos cenzūravimo klausimas buvo svarstomas (dėkui posėdžio pirmininkui Zenonui Vaigauskui, paankstinusiam šį reikalą - spėjom tą vakarą į Seimo rinkimų debatus Elertė TV).
Buvo sudaryta VRK Darbo grupė, turinti sykiu su manimi rasti išeitį iš šitokios padėties, pataisant tos pačios VRK išcenzūruotą mano biografiją, skelbiamą VRK svetainėje.
O Antakalnio rinkiminės apygardos apylinkėse, esą, bus iškabinti plakatai su VRK išcenzūruota mano biografija (dėl kokių priežasčių taip ketinama daryti, šįvakar aiškinti nebenoriu, o turintys laiko patys galite išgirsti):
Vakar pavakare, po dvi dienas trukusių derybų su VRK Darbo grupe, VRK svetainėje buvo paskelbta šitokia mano biografija:
EUGENIJUS PALIOKAS
Lietuvos liaudies partijos kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimo narius
ANTAKALNIO rinkimų apygardoje Nr. 3
Gimė 1954 m. liepos 6 d. mokytojų šeimoje, Rubikių plytų fabrike (taip parašyta jo gimimo liudijime).
Iki 1966 m. gyveno Anykščių rajono Burbiškio dvare įkurtoje aštuonmetėje mokykloje, kurioje mokytojavo jo tėvai, po to – viename pirmųjų kooperatinių butų Panevėžyje.
Tėvai mirę. Turi seserį architektę Neringą Paliokaitę-Počiuipienę, su brolio Kęstučio Palioko žūties 2013 metų vasario 16 dieną byla bei jo žūties anksčiau laiko nutrauktu tyrimu, mirties priežastimi paskelbusiu nelaimingą atsitikimą, nei jam, nei brolio sūnui neleidžiama susipažinti ir tyrimas neatnaujinamas, nors Eugenijus Paliokas to prašė.
1971 m. aukso medaliu baigė Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Matematikos ir mechanikos fakultetą. Iš ten po dviejų kursų kartu su dar penkiais bendramoksliais tuometiniai Lietuvos švietimo ir mokslo reikalų tvarkytojai jį pasiuntė į Leningrado valstybinį universitetą plėtoti naują Lietuvoje diferencialinių lygčių dalinėmis išvestinėmis matematikos šaką. Šį universitetą visi šeši baigė 1977 m., visi tapo mokslų daktarais.
1977–1981 m. mokėsi Lietuvos matematikos ir kibernetikos instituto aspirantūroje, jo disertacijos mokslinis vadovas buvo SSRS mokslų akademijos Sibiro skyriaus Novosibirsko matematikos institute dirbęs profesorius Algimantas Janušauskas, į Sibirą ištremtas dar būdamas vaikas.
1981–1999 m. dirbo moksliniu bendradarbiu Lietuvos Mokslų akademijos Matematikos ir kibernetikos instituto (MKI) (vėliau – Matematikos ir informatikos institutas) Diferencialinių lygčių skyriuje.
1992–1999 m. užsiėmė verslu, buvo didmeninės prekybos UAB „Minimax“ vadovas. Įmonė nebankrutavo – 1998 m. pasibaigus, jis, kaip pagrindinis akcininkas, sustabdė jos veiklą. Nuo 1999 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas, 2007 m. įgijo docento pedagoginį vardą.
Tais pačiais 2007 m. ėmė rašyti ir teberašo tinklaraštį, pavadintą „Dėstytojas nuovadoje“. Mano, kad dėl jo suteikiamo viešumo tebedirba universiteto dėstytoju. Tinklaraštis atsirado po to, kai, supratęs lig šiol tebeveikiančios palūkaninės pinigų sistemos ydingumą, apsisprendė ją pakeisti fiksuoto pinigų kiekio viešai tvarkoma tiesioginių tarpusavio atsiskaitymų sistema. Vėliau sukurta ir pastaraisiais metais išpopuliarėjusi bei Europos Sąjungoje šiuo metu legalizuota bitkoinų virtuali valiuta iš dalies atitinka šį sumanymą – jų kiekis, skelbiama, neviršys fiksuotos 21 milijono vienetų ribos.
Yra Matematikų klubo narys, dviejų akademinio irklavimo klubų, Vilniaus „Šventaragio Ramuvos" bei „Sankt-Peterburgo“ klubo narys.
Nepriklauso ir nepriklausė jokiai politinei partijai – mano, kad mums svetimą sąvoką „politika“ turi keisti mūsų „pilietika“.
1976 m. vedė. Žmona Gražina Paškevičiūtė-Paliokienė – sporto medikė, specialybę įgijo Estijos Tartu universitete. Duktė Agnė gimė 1977 m., sūnus Gustas – 1981 m. Butą pasistatė 1984 m., irgi sovietmečio kooperatinį. Agnė Paliokaitė – Vilniaus Gedimino technikos universiteto magistrantė, ISM universitete įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį, Gustas Paliokas informacinių technologijų specialybę įgijo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete. Prieš keletą metų išsiskyrė su žmona. Turi 1999 m. gimusią dukterį Medą, ji mokosi gimnazijoje.
Štai VRK svetainės su šitokia mano biografija screenshot'as:
Iki 1966 m. gyveno Anykščių rajono Burbiškio dvare įkurtoje aštuonmetėje mokykloje, kurioje mokytojavo jo tėvai, po to – viename pirmųjų kooperatinių butų Panevėžyje.
Tėvai mirę. Turi seserį architektę Neringą Paliokaitę-Počiuipienę, su brolio Kęstučio Palioko žūties 2013 metų vasario 16 dieną byla bei jo žūties anksčiau laiko nutrauktu tyrimu, mirties priežastimi paskelbusiu nelaimingą atsitikimą, nei jam, nei brolio sūnui neleidžiama susipažinti ir tyrimas neatnaujinamas, nors Eugenijus Paliokas to prašė.
1971 m. aukso medaliu baigė Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Matematikos ir mechanikos fakultetą. Iš ten po dviejų kursų kartu su dar penkiais bendramoksliais tuometiniai Lietuvos švietimo ir mokslo reikalų tvarkytojai jį pasiuntė į Leningrado valstybinį universitetą plėtoti naują Lietuvoje diferencialinių lygčių dalinėmis išvestinėmis matematikos šaką. Šį universitetą visi šeši baigė 1977 m., visi tapo mokslų daktarais.
1977–1981 m. mokėsi Lietuvos matematikos ir kibernetikos instituto aspirantūroje, jo disertacijos mokslinis vadovas buvo SSRS mokslų akademijos Sibiro skyriaus Novosibirsko matematikos institute dirbęs profesorius Algimantas Janušauskas, į Sibirą ištremtas dar būdamas vaikas.
1981–1999 m. dirbo moksliniu bendradarbiu Lietuvos Mokslų akademijos Matematikos ir kibernetikos instituto (MKI) (vėliau – Matematikos ir informatikos institutas) Diferencialinių lygčių skyriuje.
1992–1999 m. užsiėmė verslu, buvo didmeninės prekybos UAB „Minimax“ vadovas. Įmonė nebankrutavo – 1998 m. pasibaigus, jis, kaip pagrindinis akcininkas, sustabdė jos veiklą. Nuo 1999 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas, 2007 m. įgijo docento pedagoginį vardą.
Tais pačiais 2007 m. ėmė rašyti ir teberašo tinklaraštį, pavadintą „Dėstytojas nuovadoje“. Mano, kad dėl jo suteikiamo viešumo tebedirba universiteto dėstytoju. Tinklaraštis atsirado po to, kai, supratęs lig šiol tebeveikiančios palūkaninės pinigų sistemos ydingumą, apsisprendė ją pakeisti fiksuoto pinigų kiekio viešai tvarkoma tiesioginių tarpusavio atsiskaitymų sistema. Vėliau sukurta ir pastaraisiais metais išpopuliarėjusi bei Europos Sąjungoje šiuo metu legalizuota bitkoinų virtuali valiuta iš dalies atitinka šį sumanymą – jų kiekis, skelbiama, neviršys fiksuotos 21 milijono vienetų ribos.
Yra Matematikų klubo narys, dviejų akademinio irklavimo klubų, Vilniaus „Šventaragio Ramuvos" bei „Sankt-Peterburgo“ klubo narys.
Nepriklauso ir nepriklausė jokiai politinei partijai – mano, kad mums svetimą sąvoką „politika“ turi keisti mūsų „pilietika“.
1976 m. vedė. Žmona Gražina Paškevičiūtė-Paliokienė – sporto medikė, specialybę įgijo Estijos Tartu universitete. Duktė Agnė gimė 1977 m., sūnus Gustas – 1981 m. Butą pasistatė 1984 m., irgi sovietmečio kooperatinį. Agnė Paliokaitė – Vilniaus Gedimino technikos universiteto magistrantė, ISM universitete įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį, Gustas Paliokas informacinių technologijų specialybę įgijo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete. Prieš keletą metų išsiskyrė su žmona. Turi 1999 m. gimusią dukterį Medą, ji mokosi gimnazijoje.
Štai VRK svetainės su šitokia mano biografija screenshot'as:
VRK Darbo grupė taip norėjo:
Tą patį ilgos ir sunkios šios savaitės penktadienio vakarą (vakar) pastebėjau, kad kažinkodėl VRK pirmininko pavaduotojos Lauros Matijošaitytės man rašyti laiškai susimanė pradingti iš mano pašto dėžutės Vilniaus Gedimino Technikos Universitete (ž.r. screenshot'o kairiąją pusę).
Kas per keistas noras imti ir slėptis tiems laiškams užėjo?
Vėlgi:
tik sutapimai ...
Priminsiu, kad lygiai prieš savaitę, penktadienį, Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui parašiau laišką ir registruotu Lietuvos pašto laišku išsiunčiau savo prašymą:
Po visų ketvirtadienį ir penktadienį per pertraukas tarp paskaitų (ketvirtadienį - 8 akademinės valandos, po jų - Lietuvos jaunimo iniciatyvos "Žinau, ką renku" surengtuose Seimo rinkimų debatuose Antakalnio seniūnijoje, penktadienis užtat dvigubai ramesnis lyg ir žadėjo būti:)) vykusių derybų su VRK Darbo grupe vargų sėdau vakar (penktadienį, penktadienį) vakarop, po šitokių pastebėjimų, kelias dienas Vilniaus mieste pabuvusian savo žieminian automobilin, ketindamas savo puikųjį kabrioletą kiek paremontuot, bet nuvažiavau tik keletą kilometrų - triukšmas automobilio prieky pasigirdo, vis stiprėjanti vibracija atsirado, sustojau šalikelėj, ir pačiu laiku sustojau - priekinio kairiojo rato visi varžtai, pasirodo, atsisuko, visi iki vieno (neužilgo tai paaiškėjo), tad kai tik sustojau - ratas išklypo, automobilis sukniubo.
Pirmąsyk per 40 metų už vairo šitaip atsitiko.
Ką daryt?
Draugą gelbėti pasikviečiau, telefonu, atvažiavo dviese, rimtesnius domkratus atsivežė ir ėmė kelti maniškį prigulėlį bei prisukinėti jo atsisukėlį ratą iš kitų ratų "skolinamais" varžtais, tik staiga - bumpt - stovinčius mūsų automobilius lenkęs automobilis prie to rato pasilenkusio gelbėtojo koją kliudė.
Gipsas.
Na, kam tokie sutapimai!
Negi tam, kad 2016-jų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą kampanija įsimintinesnė būtų?
O gal ... kas nors mano grafijos bijo?
A, Šerlokai?
* Kokiose gi šalyse biografija
Bioi parallëloi
P.S. O spalio 3 dieną prieš vidurnaktį mano biografija išvis dingo iš VRK interneto svetainės:
:)))
Matyt, VRK savo interneto svetainę prieš rinkimus savaitei nebelikus tvarko...
O čia mano biografija yra.
Spalio 3 d. kreipiausi į Vyriausiąjį administracinį teismą dėl rinkimų plakatų, kurie kabės Antakalnio rinkiminėse apylinkėse perspausdinimo - juk juose išbraukyta mano biografija.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą