Visuomenines Organizacijas Lietuvoje Nužudė 2004 metais

Visuomeninė organizacija - piliečių ir (ar) užsieniečių, nuolat gyvenančių atitinkamoje valstybėje, savanoriškas susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, kurie nėra priešingi valstybės Konstitucijai ir įstatymams, tenkinti bei įgyvendinti. Visuomeninė organizacija yra ne pelno organizacija. Jos veiklos tikslas nėra pelno siekimas. Lietuvoje visuomeninių organizacijų statusą reguliavo LR visuomeninių organizacijų įstatymas (negalioja nuo 2004 m. vasario 14 d.). Šiuo metu - LR asociacijų įstatymas (visuomeninės organizacijos turėjo persitvarkyti teisinį statusą - tapti asociacijomis).

2000-2004 m.m. Seimas

Socialdemokratinis/socialliberalinis

Lietuvos Visuomenės Taryba

Palyginkim senąjį Visuomeninių organizacijų ir naujajį, dabar galiojantį, svetimžodžiu vadinamą Asociacijų įstatymus bei palyginkim abiejuose įstatymuose raudonai žymėtus tekstus:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ

Į S T A T Y M A S

1995 m. vasario 2 d. Nr. I-784

Vilnius

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato visuomeninių organizacijų steigimo, veiklos ir veiklos pasibaigimo pagrindus.

Įstatymas netaikomas politinėms partijoms, kitoms politinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendrijoms ir organizacijoms, toms bendrijoms, organizacijoms ar asociacijoms, labdaros organizacijoms, labdaros ir paramos fondams, kurių steigimo ir veiklos tvarką nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

2 straipsnis. Visuomeninės organizacijos samprata

Visuomeninė organizacija – tai Lietuvos Respublikos piliečių savanoriškas susivienijimas (sąjunga, draugija, fondas, asociacija ir kt.), sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, kurie nėra priešingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, tenkinti bei įgyvendinti.

3 straipsnis. Visuomeninių organizacijų veiklos pagrindai

Visuomeninės organizacijos veikia laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio bei kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savo veiklą grindžia šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotais visuomeninės organizacijos įstatais.

Draudžiama steigtis ir veikti visuomeninėms organizacijoms, kurių tikslas arba veikimo būdai – prievarta nuversti ar pakeisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką arba pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą, propaguoti karą ir smurtą, autoritarinį ar totalitarinį valdymą, kurstyti rasinę, religinę, socialinę nesantaiką, varžyti žmogaus teises ir laisves bei atlikti veiksmus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams ir visuotinai pripažintoms tarptautinės teisės normoms, veikti kitų valstybių interesais, jeigu jie yra priešingi Lietuvos valstybės interesams.

Neleidžiama steigti visuomeninių organizacijų, kurių nariai vienijasi organizacijų, veikusių prieš Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą, pagrindu.

Visuomeninės organizacijos valdymo organai ir buveinė turi būti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Visuomeninių organizacijų raštvedyba tvarkoma pagal įstatymą.

II. VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ STEIGIMAS IR VEIKLOS PAGRINDAI

4 straipsnis. Visuomeninių organizacijų steigimas

Visuomeninių organizacijų steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę 18 metų.

Visuomeninės organizacijos steigimo iniciatoriai sušaukia steigiamąjį suvažiavimą, konferenciją ar susirinkimą, kuriame priimami įstatai ir išrenkami valdymo organai. Steigiamajame suvažiavime, konferencijoje ar susirinkime turi dalyvauti ne mažiau kaip 15 steigėjų.

Lietuvos Respublikoje gali būti steigiami tarptautinių visuomeninių organizacijų, kurių tikslai, veikimo būdai ir įstatai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar šio įstatymo 3 straipsnio antrosios ir trečiosios dalių nuostatoms, Lietuvos skyriai (struktūriniai padaliniai). Tarptautinių visuomeninių organizacijų Lietuvos skyrių (struktūrinių padalinių) steigimui, registravimui ir veiklai Lietuvoje taikomos visos šio įstatymo nuostatos.

Visuomeninė organizacija laikoma įsteigta nuo jos įstatų įregistravimo dienos.

5 straipsnis. Visuomeninių organizacijų struktūrinių padalinių steigimas

Visuomeninių organizacijų struktūrinių padalinių, taip pat ir turinčių juridinio asmens teises, steigimo tvarką nustato visuomeninės organizacijos įstatai.

Visuomeninės organizacijos struktūrinis padalinys laikomas įsteigtu nuo tada, kai visuomeninės organizacijos įstatuose nustatyta tvarka priimamas sprendimas įsteigti struktūrinį padalinį.

Apie struktūrinio padalinio, turinčio juridinio asmens statusą, įsteigimą visuomeninės organizacijos įstatuose numatytas valdymo organas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tokio struktūrinio padalinio įsteigimo raštu praneša valstybės institucijai, įregistravusiai šios organizacijos įstatus, ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra šio struktūrinio padalinio buveinė, vykdomajai institucijai.

6 straipsnis. Visuomeninių organizacijų sąjungos

Visuomeninės organizacijos turi teisę vienytis į visuomeninių organizacijų sąjungas.

Visuomeninių organizacijų sąjungą gali steigti dvi ar daugiau visuomeninių organizacijų.

Visuomeninių organizacijų sąjungos steigiamos ir veikia šio įstatymo nustatyta tvarka.

Visuomeninės organizacijos, norėdamos įsteigti visuomeninių organizacijų sąjungą, turi savo įstatuose nustatyta tvarka priimti sprendimą vienytis į sąjungą ir įgalioti organizacijos valdymo organą ar savo narį (narius) dalyvauti visuomeninių organizacijų sąjungos steigiamajame suvažiavime, konferencijoje ar susirinkime.

7 straipsnis. Visuomeninės organizacijos pavadinimas ir simbolika

Naujai steigiamų visuomeninių organizacijų, jų sąjungų pavadinimas ir simbolika turi skirtis nuo Lietuvos Respublikoje jau įregistruotų politinių partijų ir politinių organizacijų, kitų visuomeninių organizacijų, jų sąjungų pavadinimų ir simbolikos.

8 straipsnis.         Visuomeninių organizacijų nariai ar šių organizacijų veikloje dalyvaujantys asmenys

Visuomeninę organizaciją sudaro jos nariai arba kiti jos veikloje dalyvaujantys asmenys. Nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę 18 metų.

Visuomeninių organizacijų, kurios savo veikla tenkina vaikų ir jaunimo poreikius, nariais ar šių organizacijų veikloje dalyvaujančiais asmenimis gali būti ir jaunesni kaip 18 metų asmenys.

Visuomeninių organizacijų nariai ar šių organizacijų veikloje dalyvaujantys asmenys turi lygias teises, nesvarbu, kokio dydžio jie moka įstatuose nustatytą stojamąjį ir nario (dalyvaujančio organizacijos veikloje asmens) mokestį ar teikia paramą.

Visuomeninės organizacijos nariai ar šios organizacijos veikloje dalyvaujantys asmenys gali bet kada išstoti iš visuomeninės organizacijos. Tokiu atveju nario ar visuomeninės organizacijos veikloje dalyvaujančio asmens mokesčiai ar kitaip organizacijai perduotos lėšos ir turtas negrąžinami.

Visuomeninei organizacijai atstovauja jos įstatuose nurodytas ir įstatuose nustatyta tvarka išrinktas asmuo (asmenys).

Visuomeninės organizacijos įstatuose nurodytas jos valdymo organas ar jos vadovas turi tvarkyti organizacijos narių ar šios organizacijos veikloje dalyvaujančių asmenų sąrašą, kuris turi būti laisvai prieinamas kiekvienam organizacijos nariui ar jos veikloje dalyvaujančiam asmeniui. Visuomeninės organizacijos įstatus įregistravusiai valstybės institucijai toks sąrašas turi būti pateikiamas, kai ji tikrina, ar visuomeninė organizacija nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ar kitų įstatymų. Už šios nuostatos vykdymą atsako visuomeninei organizacijai pagal jos įstatus atstovaujantis asmuo.

9 straipsnis. Visuomeninės organizacijos įstatai

Visuomeninės organizacijos įstatuose turi būti numatyta:

1) pavadinimas, simbolika ir buveinės adresas;

2) veiklos tikslai, uždaviniai, veiklos teritorija;

3) priėmimo į visuomeninės organizacijos narius arba dalyvius ir išstojimo, pašalinimo iš jos sąlygos bei tvarka;

4) narių ar dalyvių teisės ir pareigos;

5) struktūrinių padalinių steigimo, reorganizavimo bei veiklos nutraukimo tvarka, struktūrinių padalinių santykiai su visuomeninės organizacijos valdymo organais ir jų teisės;

6) aukščiausiojo valdymo organo (suvažiavimo, konferencijos, susirinkimo) sušaukimo tvarka ir periodiškumas, jo kompetencija;

7) kitų valdymo organų ir jų vadovų rinkimo tvarka, jų kompetencija;

8) valdymo organų ir jų vadovų atskaitomybės visuomeninės organizacijos aukščiausiajam valdymo organui ir jų veiklos kontrolės tvarka;

9) lėšų ir pajamų šaltiniai, lėšų ir pajamų naudojimo kontrolės tvarka;

10) įstatų pakeitimo ir papildymo tvarka;

11) veiklos pasibaigimo ir turto sunaudojimo tvarka.

Įstatuose gali būti numatytos ir kitos visuomeninės organizacijos veiklos nuostatos, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šiam ar kitiems įstatymams.

Jeigu priėmus naujus įstatymus visuomeninės organizacijos įstatai neatitinka šių įstatymų, visuomeninė organizacija privalo savo įstatus suderinti su priimtais įstatymais artimiausiame įgalioto valdymo organo susirinkime, konferencijoje, suvažiavime. Kol visuomeninės organizacijos įstatai nesuderinti su naujai priimtais įstatymais, visuomeninė organizacija vadovaujasi (yra taikomos) įstatymų, o ne įstatų normomis.

10 straipsnis. Visuomeninių organizacijų teisės

Visuomeninių organizacijų įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti visuomeninės organizacijos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę:

1) nekliudomai raštu, žodžiu ar kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti organizacijos tikslus ir uždavinius;

2) steigti visuomenės informavimo priemones, užsiimti leidyba;

3) organizuoti susirinkimus: MITINGUS, PIKETUS, DEMONSTRACIJAS, PROCESIJAS, ĮVAIRIAS EITYNES, kitokius taikius beginklius susirinkimus ir masinius renginius;

4) pirkti ar kitaip įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, jį naudoti, valdyti ir juo disponuoti;

5) samdyti asmenis įstatuose numatytai veiklai;

6) gauti lėšų ar kitokio turto iš tarptautinių visuomeninių organizacijų, nevalstybinių organizacijų, fondų, taip pat asmenų;

7) steigti (būti steigėju) įmones, registruojamas ir veikiančias pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;

8) steigti fondus.

Visuomeninės organizacijos įstatymų nustatyta tvarka gali užsiimti ir kitokia jų įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti reikalinga veikla, išskyrus tą, kurią draudžia įstatymai.

11 straipsnis. Visuomeninių organizacijų veiklos garantijos

Valstybės institucijoms ir pareigūnams, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į visuomeninių organizacijų veiklą.

Valstybės institucija, įregistravusi visuomeninę organizaciją, spręsdama klausimą dėl visuomeninės organizacijos įspėjimo, veiklos sustabdymo ar nutraukimo, jeigu ji pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį ir kitus įstatymus, turi teisę tikrinti, ar visuomeninė organizacija laikosi šio įstatymo, ar jos veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šiam ar kitiems įstatymams. Visuomeninei organizacijai atstovaujantis valdymo organas ar organizacijai pagal jos įstatus atstovaujantis asmuo privalo pateikti reikalaujamus dokumentus ir paaiškinimus.

12 straipsnis. Visuomeninių organizacijų veiklos apribojimai

Visuomeninėms organizacijoms neleidžiama:

1) vykdyti valstybės, jos institucijų ar pareigūnų funkcijų;

2) vykdyti profesinės sąjungos funkcijų;

3) ginkluoti savo narių, organizuoti jiems karinių mokymų ir steigti karinių būrių, išskyrus įstatymų numatytais atvejais;

4) gauti lėšų ar kito turto, kurį skiria kitų valstybių valdžios ir valdymo institucijos ar valstybinės organizacijos, išskyrus lėšas ar kitokį turtą švietimui, kultūrai, sveikatos apsaugai, sportui remti.

13 straipsnis. Visuomeninių organizacijų tarptautiniai ryšiai

Visuomeninės organizacijos pagal savo įstatus gali įstoti į tarptautines visuomenines (nevalstybines) organizacijas, kurių tikslai ir veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šiam ar kitiems įstatymams, palaikyti ryšius su kitų valstybių visuomeninėmis, taip pat tarptautinėmis organizacijomis, sudaryti su jomis susitarimus, neprieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šiam ar kitiems įstatymams.

14 straipsnis. Visuomeninių organizacijų nuosavybė

Visuomeninėms organizacijoms nuosavybės teise gali priklausyti pastatai, įrenginiai, leidyklos, spaustuvės, transporto priemonės, socialiniai ir labdaros objektai, taip pat kitas turtas, reikalingas jų įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti, kuris gali būti įgytas už visuomeninei organizacijai priklausančias lėšas, taip pat dovanojimo, paveldėjimo ar kitokiu teisėtu būdu.

Visuomeninių organizacijų lėšas sudaro:

1) įstatuose numatyti narių ar veikloje dalyvaujančių asmenų mokesčiai;

2) fizinių asmenų, labdaros organizacijų ir labdaros fondų dovanotos (paaukotos) lėšos;

3) nevalstybinių organizacijų, tarptautinių visuomeninių organizacijų dovanotos (paaukotos) lėšos;

4) kredito įstaigų palūkanos už saugomas visuomeninių organizacijų lėšas;

5) skolinto kapitalo lėšos;

6) kitos teisėtai gautos lėšos.

Valstybės valdžios ir valdymo institucijos, savivaldybės gali skirti lėšų visuomeninėms organizacijoms tik konkrečioms kultūros, švietimo, sporto, sveikatos ir kitoms socialinėms ar kitokioms tikslinėms programoms įgyvendinti. Šios lėšos gali būti naudojamos tik toms programoms įgyvendinti ir tik pagal lėšas skyrusios valstybės institucijos patvirtintą sąmatą.

Visuomeninių organizacijų turtas ir lėšos turi būti naudojamos jų įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir jokia forma negali būti skirstomos tos visuomeninės organizacijos nariams, išskyrus atvejį, kai visuomeninė organizacija nutraukia veiklą jos pačios sprendimu. Tokiu atveju turtą, likusį patenkinus visų likviduojamos visuomeninės organizacijos kreditorių reikalavimus, atsiskaičius su asmenimis, dirbusiais pagal darbo sutartis, nustatyta tvarka sunaudoja visuomeninės organizacijos organai, kurie priėmė sprendimą nutraukti visuomeninės organizacijos veiklą.

15 straipsnis. Visuomeninių organizacijų atsakomybė

Visuomeninė organizacija atsako už savo prievoles visu jai priklausančiu turtu.

Visuomeninė organizacija neatsako už savo narių prievoles, o nariai neatsako už visuomeninės organizacijos prievoles.

Visuomeninė organizacija, padariusi žalą fiziniams ar juridiniams asmenims, privalo ją atlyginti savo turtu įstatymų nustatyta tvarka.

16 straipsnis.       Visuomeninėse organizacijose dirbančių asmenų darbo teisinis reguliavimas

Su visuomeninių organizacijų samdomais darbuotojais sudaroma darbo sutartis įstatymų nustatyta tvarka.

Asmenys, dirbantys visuomeninėse organizacijose pagal darbo sutartį, turi teisę į socialinį draudimą bei kitas teises ir garantijas, kurios įstatymų nustatytos asmenims, dirbantiems valstybinėse įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Šiems tikslams visuomeninės organizacijos į valstybinį socialinio draudimo fondą iš savo pajamų moka tokias pat įmokas kaip ir valstybinės įmonės, įstaigos ir organizacijos.

III. VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ ĮSTATŲ REGISTRAVIMAS

17 straipsnis. Visuomeninių organizacijų įstatų registravimo tvarka

Visuomeninės organizacijos, kurios veikla apima daugiau kaip vienos apskrities teritoriją, įstatus registruoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Visuomeninės organizacijos, kurios veikla apima daugiau kaip vienos savivaldybės teritoriją ir kurios buveinė yra apskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje - miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, įstatus registruoja apskrities valdytojas.

Visuomeninės organizacijos, kurios veikla apima vieno rajono ar miesto teritoriją, įstatus registruoja savivaldybės vykdomoji institucija.

Visuomeninė organizacija ne vėliau kaip per vieną mėnesį po įstatų priėmimo ir valdymo organų išrinkimo dienos paduoda atitinkamai valstybės institucijai pareiškimą dėl įstatų įregistravimo. Pareiškimą pasirašo pagal įstatus visuomeninei organizacijai atstovaujantis asmuo, nurodydamas savo nuolatinę gyvenamąją vietą.

Prie pareiškimo pridedami: steigiamojo suvažiavimo, konferencijos ar susirinkimo protokolas, visuomeninės organizacijos įstatai keturiais egzemplioriais.

Įstatus registruojanti valstybės institucija išnagrinėja pareiškimą dėl įstatų įregistravimo per mėnesį nuo visų šiame straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Įstatus registruojanti valstybės institucija turi teisę tikrinti registravimui pateiktų dokumentų ir juose nurodytų duomenų tikrumą.

Visuomeninių organizacijų pavadinimo ir simbolikos, jų įstatų pakeitimai ir papildymai registruojami ta pačia tvarka ir tais pačiais terminais kaip ir įstatai. Įstatų ir simbolikos pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo dienos.

Visuomeninių organizacijų įstatus registruojanti valstybės institucija tvarko šių organizacijų registrą. Registro tvarkymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

18 straipsnis. Įstatų registravimo atidėjimas

Visuomeninės organizacijos įstatų registravimas atidedamas, jeigu:

1) nesilaikyta visuomeninės organizacijos steigimo tvarkos, kuri yra nustatyta šio įstatymo 4, 6 ir 7 straipsniuose;

2) registravimui pateiktuose įstatuose nenurodyti visi šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyti duomenys.

Atidėjusi įstatų registravimą, įstatus registruojanti valstybės institucija grąžina įstatus ir kitus dokumentus organizacijos steigėjams, raštu nurodydama trūkumus. Šie trūkumai turi būti ištaisyti ne vėliau kaip per mėnesį.

Pateikus pataisytus įstatus ir kitus dokumentus, jų nagrinėjimo terminas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio šeštojoje dalyje, skaičiuojamas iš naujo nuo pataisytų įstatų ir dokumentų pateikimo dienos.

19 straipsnis. Atsisakymas registruoti įstatus

Visuomeninės organizacijos įstatai neregistruojami, jeigu:

1) juose nurodyti organizacijos tikslai ir uždaviniai, veiklos būdai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šiam ar kitiems įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams;

2) yra anksčiau tuo pačiu pavadinimu įregistruoti visuomeninės organizacijos įstatai;

3) nesilaikyta šio įstatymo 9 ir 17 straipsnių reikalavimų;

4) registravimui pateiktų dokumentų duomenys neatitinka tikrovės.

Atsisakius įregistruoti įstatus, pareiškėjams apie tai pranešama raštu ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo priėmimo ir nurodomi konkretūs atsisakymo motyvai.

Sprendimas registruoti visuomeninės organizacijos įstatus gali būti apskundžiamas per 15 dienų nuo jo gavimo dienos apylinkės teismui pagal įstatus registruojančios valstybės institucijos buveinės vietą.

20 straipsnis. Visuomeninių organizacijų statusas

Visuomeninės organizacijos, jų sąjungos nuo įstatų įregistravimo dienos yra juridiniai asmenys.

Visuomeninės organizacijos turi savo balansą, antspaudą su savo pavadinimu ir atsiskaitomąją bei valiutinę sąskaitas tik viename iš Lietuvos Respublikoje įregistruotų bankų, taip pat po vieną valiutinę sąskaitą bet kurioje kitoje valstybėje.

Visuomeninių organizacijų struktūriniai padaliniai įgyja juridinio asmens teises visuomeninės organizacijos įstatuose nustatyta tvarka.

IV. VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLOS KONTROLĖ

21 straipsnis. Visuomeninių organizacijų finansinės veiklos kontrolė

Visuomeninių organizacijų finansinę veiklą kontroliuoja valstybinės mokesčių inspekcijos, kiek tai susiję su mokesčių mokėjimu.

Jeigu visuomeninė organizacija gauna lėšų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžeto, taip pat valstybinių įmonių, įstaigų, organizacijų, valstybės kontrolė turi teisę tikrinti, kaip tokios lėšos naudojamos.

22 straipsnis. Įspėjimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar įstatymų pažeidimo

Valstybės institucija, kuri įregistravo visuomeninės organizacijos įstatus, nustačiusi, kad visuomeninė organizacija ar jos struktūrinis padalinys pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį bei kitus įstatymus, raštu praneša apie tai visuomeninės organizacijos valdymo organui ir nustato terminą nurodytiems pažeidimams pašalinti.

Jeigu per nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas, visuomeninės organizacijos įstatus įregistravusi valstybės institucija turi kreiptis į teismą dėl visuomeninės organizacijos veiklos sustabdymo.

Jeigu per metus nuo įspėjimo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ar kitų įstatymų pažeidimo gavimo dienos visuomeninė organizacija ar jos struktūrinis padalinys vėl pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį ar kitus įstatymus, visuomeninės organizacijos įstatus įregistravusi valstybės institucija turi kreiptis į teismą dėl visuomeninės organizacijos veiklos nutraukimo.

Valstybės institucija, įregistravusi visuomeninės organizacijos įstatus, spręsdama, ar visuomeninė organizacija nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ar kitų įstatymų, taip pat ar organizacija gali tęsti veiklą po jos sustabdymo teismo sprendimu, turi teisę kreiptis į kitas valstybės institucijas ir gauti iš jų išvadas.

23 straipsnis.       Skundų dėl visuomeninės organizacijos įstatų įregistravimo, visuomeninės organizacijos reorganizavimo ar veiklos nutraukimo organizacijos sprendimu teisminis nagrinėjimas

Skundus dėl visuomeninės organizacijos įstatų įregistravimo, visuomeninės organizacijos reorganizavimo ar veiklos nutraukimo organizacijos sprendimu nagrinėja apylinkės teismas pagal visuomeninės organizacijos buveinės vietą. Į teismą su skundu dėl visuomeninės organizacijos įstatų įregistravimo, visuomeninės organizacijos valdymo organų sprendimo reorganizuoti ar nutraukti organizacijos veiklą pripažinimo negaliojančiu turi teisę kreiptis ne mažiau kaip vienas trečdalis visuomeninės organizacijos narių arba dalyvaujančių jos veikloje asmenų. Tokie skundai teismui gali būti paduodami ne vėliau kaip per 20 dienų nuo skundžiamų sprendimų priėmimo.

Valstybės institucija, įregistravusi visuomeninės organizacijos įstatus ir po to nustačiusi, kad įstatų registravimui buvo pateikti neatitinkantys tikrovės duomenys, turi kreiptis į teismą dėl visuomeninės organizacijos veiklos nutraukimo.

V. VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLOS PASIBAIGIMAS

24 straipsnis. Visuomeninių organizacijų veiklos pasibaigimas

Visuomeninės organizacijos veikla gali pasibaigti:

1) visuomeninės organizacijos įstatuose nustatyta tvarka priėmus sprendimą reorganizuoti visuomeninę organizaciją, t.y. padalyti į kelias naujas visuomenines organizacijas arba prisijungti prie kitos visuomeninės organizacijos;

2) visuomeninės organizacijos įstatuose nustatyta tvarka priėmus sprendimą nutraukti veiklą;

3) teismui priėmus sprendimą nutraukti visuomeninės organizacijos veiklą.

Visuomeninių organizacijų reorganizavimo, taip pat visuomeninių organizacijų veiklos nutraukimo pagrindus ir tvarką nustato šis įstatymas ir visuomeninių organizacijų įstatai.

25 straipsnis. Visuomeninės organizacijos reorganizavimas

Sprendimą dėl visuomeninės organizacijos reorganizavimo padalijant ją į kelias naujas organizacijas ar prisijungiant prie kitos visuomeninės organizacijos turi teisę priimti tik reorganizuojamos organizacijos aukščiausiasis valdymo organas.

Jeigu visuomeninė organizacija reorganizuojama padalijant ją į kelias naujas organizacijas, jos lėšos ir turtas paskirstomas naujoms organizacijoms reorganizuojamos visuomeninės organizacijos įstatuose nustatyta tvarka. Jeigu reorganizuojamos organizacijos įstatuose šis klausimas nereglamentuotas, lėšos ir turtas naujoms organizacijoms paskirstomas reorganizuojamos organizacijos aukščiausiojo valdymo organo sprendimu, kuris priimamas kartu su sprendimu dėl visuomeninės organizacijos reorganizavimo.

Visuomeninės organizacijos aukščiausiasis valdymo organas, spręsdamas visuomeninės organizacijos reorganizavimo padalijimo būdu klausimą, kartu turi nuspręsti, koks bus visuomeninės organizacijos pavadinimas ir kokią naudos simboliką.

Visuomeninei organizacijai pasidalijus į kelias naujas organizacijas, naujai įsteigtų visuomeninių organizacijų įstatai registruojami šio įstatymo nustatyta tvarka. Visuomeninės organizacijos laikomos įsteigtos nuo jų įstatų įregistravimo dienos.

Jeigu visuomeninė organizacija prisijungia prie kitos visuomeninės organizacijos, jos turtas atitenka organizacijai, prie kurios prisijungiama.

Įstatuose numatyta tvarka priėmus sprendimą nutraukti visuomeninės organizacijos veiklą, jos turtas panaudojamas įstatuose nustatyta tvarka, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

26 straipsnis.       Visuomeninės organizacijos struktūrinio padalinio atsiskyrimas nuo visuomeninės organizacijos ir jo veiklos nutraukimas

Visuomeninės organizacijos struktūrinis padalinys, taip pat ir turintis juridinio asmens teises, turi teisę atsiskirti nuo visuomeninės organizacijos ir tapti nauja visuomenine organizacija, jeigu tai numatyta visuomeninės organizacijos įstatuose. Atsiskyrusiam visuomeninės organizacijos struktūriniam padaliniui atstovaujantis asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo atsiskirti priėmimo privalo raštu pranešti apie šį sprendimą visuomeninės organizacijos, nuo kurios jis atsiskiria, valdymo organui, taip pat savivaldybės, kurios teritorijoje yra šio struktūrinio padalinio buveinė, vykdomajai institucijai.

Nuo sprendimo visuomeninės organizacijos įstatuose nustatyta tvarka atsiskirti priėmimo dienos visuomeninės organizacijos struktūrinis padalinys netenka savo ankstesnio pavadinimo ir simbolikos. Toks struktūrinis padalinys šio įstatymo nustatyta tvarka registruojamas kaip nauja visuomeninė organizacija.

Visuomeninė organizacija jos įstatuose nustatyta tvarka gali bet kada nutraukti savo struktūrinių padalinių, taip pat ir turinčių juridinio asmens teises, veiklą. Jeigu visuomeninės organizacijos įstatuose numatyta, tokių struktūrinių padalinių, taip pat ir turinčių juridinio asmens teises, turtas ir lėšos atitenka visuomeninei organizacijai. Jeigu visuomeninės organizacijos įstatuose nenumatyta, kaip panaudoti struktūrinio padalinio, kurio veikla nutraukiama, lėšas ir turtą, jų naudojimo klausimas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

27 straipsnis.       Visuomeninės organizacijos veiklos sustabdymas ar nutraukimas teismo sprendimu

Visuomeninės organizacijos veikla pagal ją įregistravusios valstybės institucijos pareiškimą gali būti sustabdyta teismo sprendimu.

Pareiškimas dėl visuomeninės organizacijos veiklos sustabdymo ar nutraukimo paduodamas apylinkės teismui pagal visuomeninės organizacijos buveinės vietą. Toks pareiškimas neapmokestinamas.

28 straipsnis. Visuomeninės organizacijos veiklos sustabdymo pagrindai

Teismas gali sustabdyti visuomeninės organizacijos veiklą, jeigu ji ar jos struktūrinis padalinys nustatytu laiku nepašalina valstybės institucijos, įregistravusios visuomeninės organizacijos įstatus, nurodytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ar kitų įstatymų pažeidimų ar tęsia neteisėtą veiklą po to, kai gavo įspėjimą dėl veiklos, kuri pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį ar kitus įstatymus, nutraukimo.

Visuomeninės organizacijos veikla gali būti sustabdyta ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.

29 straipsnis. Veiklos sustabdymo pasekmės

Kai visuomeninės organizacijos veikla yra sustabdyta, per visą sustabdymo laikotarpį visuomeninei organizacijai ir jos struktūriniams padaliniams draudžiama naudotis visomis visuomenės informavimo priemonėmis, organizuoti susirinkimus, naudoti visuomeninės organizacijos ar jos struktūrinių padalinių sąskaitose esančias lėšas, naudoti, valdyti ir disponuoti turimu visuomeninės organizacijos ir jų struktūrinių padalinių turtu bei lėšomis.

Visuomeninės organizacijos, įeinančios į visuomeninių organizacijų sąjungą, veiklos sustabdymas šios sąjungos veiklai teisinių pasekmių nesukelia, jeigu sąjungoje yra ne mažiau kaip pusė visuomeninių organizacijų, kurių veikla nėra sustabdyta.

Kai yra sustabdyta visuomeninių organizacijų sąjungos veikla, į ją įeinančios visuomeninės organizacijos veikia tik pagal savo įstatus.

Pasibaigus teismo nustatytam visuomeninės organizacijos veiklos sustabdymo terminui, visuomeninė organizacija raštu praneša jos įstatus įregistravusiai valstybės institucijai apie tai, kad pašalino priežastis, dėl kurių jos veikla teismo sprendimu buvo sustabdyta. Visuomeninė organizacija, kurios veikla buvo sustabdyta, gali tęsti savo veiklą tik po to, kai valstybės institucija, kuri yra įregistravusi šios organizacijos įstatus, konstatuoja, kad pašalintos priežastys, dėl kurių buvo sustabdyta visuomeninės organizacijos veikla, ir leidžia šiai visuomeninei organizacijai tęsti veiklą. Atsisakymas leisti tęsti visuomeninės organizacijos veiklą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas teismui.

30 straipsnis. Visuomeninės organizacijos veiklos nutraukimas

Teismas gali nutraukti visuomeninės organizacijos veiklą, jeigu:

1) visuomeninė organizacija, kurios veikla sustabdyta teismo sprendimu, ar jos struktūrinis padalinys pažeidžia šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytus reikalavimus;

2) jeigu per metus nuo įspėjimo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ar kitų įstatymų pažeidimo gavimo dienos visuomeninė organizacija ar jos struktūrinis padalinys vėl pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį ar kitus įstatymus.

Teismas, priėmęs sprendimą nutraukti visuomeninės organizacijos veiklą, įpareigoja valstybės instituciją, kuri įregistravo šios organizacijos įstatus, skirti likvidatorius ir nustatyti jų įgaliojimus.

Visuomeninės organizacijos, kurios veikla nutraukta teismo sprendimu, turtas ir lėšos naudojamos įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

.........................................................................................

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ASOCIACIJŲ

Į S T A T Y M A S

2004 m. sausio 22 d. Nr. IX-1969

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis Įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus.

2. Asociacijoms, kurių veiklą reglamentuoja kiti įstatymai, šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja kitų įstatymų nuostatoms.

2 straipsnis. Asociacijos samprata

1. Asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus.

2. Asociacijos pavadinime gali būti žodžiai „asociacija“, „visuomeninė organizacija“, „susivienijimas“, „konfederacija“, „sąjunga“, „draugija“ ar kiti.

3. Asociacijos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.

4. Asociacija privalo turėti bent vieną sąskaitą kredito įstaigoje.

3 straipsnis. Asociacijos veiklos pagrindai

1. Asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas), šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais.

2. Draudžiama steigtis ir veikti asociacijoms, kurių tikslas arba veikimo būdai – prievarta nuversti ar pakeisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką arba pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą, propaguoti karą ir smurtą, autoritarinį ar totalitarinį valdymą, kurstyti rasinę, religinę, socialinę nesantaiką, pažeisti žmogaus teises ir laisves, viešąją tvarką bei atlikti veiksmus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams ir visuotinai pripažintoms tarptautinės teisės normoms, veikti dėl kitų valstybių interesų, jeigu jie yra priešingi Lietuvos valstybės interesams.

ANTRASIS SKIRSNIS

ASOCIACIJOS STEIGIMAS IR REGISTRAVIMAS

4 straipsnis. Asociacijos steigimas

1. Asociacijos steigėjais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę asociacijos steigimo sutartį. Minimalus asociacijos steigėjų skaičius yra trys.

2. Asociacijos steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai.

3. Visi asociacijos steigėjai nuo asociacijos įregistravimo juridinių asmenų registre tampa jos nariais.

4. Asociacijos steigėjai iki asociacijos įregistravimo juridinių asmenų registre parengia įstatų projektą ir sušaukia steigiamąjį susirinkimą, kuriame priimami įstatai ir sudaromas bent vienas valdymo organas.

5. Steigiamos asociacijos vardu veikia steigimo sutartyje nurodytas arba steigiamojo susirinkimo įgaliotas asmuo.

5 straipsnis. Asociacijos steigimo sutartis

1. Asociacijos steigimo sutartyje turi būti nurodyta:

1) steigėjai (fizinių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai ir adresai; juridinių asmenų pavadinimai, buveinės, kodai; steigėjų atstovų vardai ir pavardės ar pavadinimai, asmens kodai (kodai);

2) steigiamos asociacijos pavadinimas;

3) steigimo sutarties sudarymo data.

2. Asociacijos steigimo sutartyje taip pat gali būti nurodyta:

1) steigėjų turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai, jų vykdymo tvarka ir terminai;

2) steigimo išlaidų kompensavimo tvarka;

3) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;

4) asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai asociacijai, jų teisės ir įgaliojimai;

5) steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir jo sprendimų priėmimo tvarka;

6) kitos šiam ir kitiems įstatymams neprieštaraujančios nuostatos.

6 straipsnis. Asociacijos registravimas ir juridinių asmenų registro duomenys

1. Asociacija teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įregistruota juridinių asmenų registre.

2. Asociaciją registruoti galima, jei sudaryta steigimo sutartis, sušauktas asociacijos steigiamasis susirinkimas, priimti asociacijos įstatai ir sudarytas bent vienas valdymo organas bei įvykdytos kitos steigimo sutartyje nustatytos prievolės.

3. Asociacijai įregistruoti juridinių asmenų registre šiam registrui pateikiami steigimo sutartis, asociacijos įstatai ir kiti Civilinio kodekso 2.64 straipsnyje nurodyti dokumentai.

4. Asociacija laikoma įsteigta nuo įregistravimo juridinių asmenų registre.

5. Be Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje išvardytų duomenų, juridinių asmenų registre nurodomi šie asociacijos duomenys:

1) veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;

2) finansinių metų pradžios ir pabaigos datos.

TREČIASIS SKIRSNIS

ASOCIACIJOS VALDYMAS

7 straipsnis. Asociacijos organai

1. Asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.

2. Asociacijoje turi būti visuotinis narių susirinkimas ar kitas organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), turintis visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių.

3. Asociacijos organui (konferencijai, suvažiavimui, kongresui, asamblėjai ar kt.), turinčiam visas visuotinio narių susirinkimo teises, taikomos šio Įstatymo nuostatos, taikytinos visuotiniam narių susirinkimui.

4. Jeigu sudaromas kitas asociacijos organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), kuris turi tik dalį visuotinio narių susirinkimo teisių, tuomet visuotinis narių susirinkimas yra privalomas. Asociacijos organui, turinčiam dalį visuotinio narių susirinkimo teisių, taikomos šio Įstatymo nuostatos, taikytinos visuotiniam narių susirinkimui, išskyrus šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus, kuriuose numatytus sprendimus gali priimti tik visuotinis narių susirinkimas.

5. Asociacijoje turi būti valdymo organas (vienasmenis ar (ir) kolegialus).

6. Asociacijoje gali būti sudaromi kiti organai.

7. Asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma asociacijos įstatuose.

8. Asociacijos įstatuose nustatytų kolegialių organų, kurie nėra valdymo organai, nariams už veiklą neatlyginama.

9. Visuotiniai narių susirinkimai ir kolegialių organų posėdžiai turi būti protokoluojami.

8 straipsnis. Visuotinis narių susirinkimas

1. Visuotinis narių susirinkimas:

1) keičia asociacijos įstatus;

2) skiria (renka) ir atšaukia valdymo organų narius, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip;

3) skiria (renka) ir atšaukia kitų kolegialių organų, jei tokie organai numatyti asociacijos įstatuose, narius, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip;

4) nustato asociacijos narių stojamųjų įnašų dydį ir narių mokesčių dydį, jų mokėjimo tvarką, jei asociacijos įstatuose mokėjimo tvarka nenustatyta;

5) tvirtina asociacijos metinę finansinę atskaitomybę;

6) priima sprendimą dėl asociacijos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo);

7) priima sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip.

2. Visuotinis narių susirinkimas sprendžia ir kitus šiame Įstatyme ir asociacijos įstatuose visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal šį Įstatymą tai nepriskirta kitų asociacijos organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos.

3. Visuotinis narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems asociacijos organams spręsti visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priklausančių klausimų, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 7 punktuose numatytus atvejus.

4. Visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą. Jeigu asociacijos įstatuose numatytas kitas visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turintis organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), kai šis organas priima sprendimus, kiekvienas asociacijos nariams atstovaujantis asmuo turi tiek balsų, keliems asociacijos nariams jis atstovauja, jei asociacijos įstatai nenustato kitaip.

5. Asociacijos valdymo organų ir kitų kolegialių organų nariai, jeigu jie nėra asociacijos nariai, gali dalyvauti visuotiniame narių susirinkime be balso teisės.

6. Visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka.

7. Visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 asociacijos narių, jeigu asociacijos įstatuose nenustatyta kitaip. Visuotinio narių susirinkimo sprendimas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus ir tuos atvejus, kai renkami kolegialių organų nariai, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis), jeigu asociacijos įstatai nenustato didesnės daugumos. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytiems visuotinio narių susirinkimo sprendimams priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių asociacijos narių balsų. Tais atvejais, kai skiriami (renkami) kolegialių organų nariai, sprendimai priimami asociacijos įstatų nustatyta tvarka.

8. Jeigu visuotiniame narių susirinkime nėra kvorumo, asociacijos įstatų nustatyta tvarka turi būti šaukiamas pakartotinis visuotinis narių susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek susirinkime dalyvavo asociacijos narių.

9. Asociacijos visuotinis narių susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas asociacijos įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi asociacijos narys ar valdymo organas.

9 straipsnis. Valdymo organai

1. Valdymo organas veikia asociacijos vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, taip pat sudaro sandorius asociacijos vardu.

2. Valdymo organas, be Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje numatytų funkcijų, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, rengia ir pateikia visuotiniam narių susirinkimui asociacijos veiklos ataskaitą, skelbia ar organizuoja viešos informacijos paskelbimą, organizuoja savanoriškus darbus Vyriausybės nustatyta tvarka, sprendžia kitus šiame Įstatyme ir asociacijos įstatuose valdymo organo kompetencijai priskirtus klausimus. Valdymo organas taip pat priima sprendimus dėl filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo ir tvirtina jų nuostatus, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip.

3. Jeigu asociacijoje sudaromi keli valdymo organai, asociacijos įstatuose turi būti nustatyta kiekvieno valdymo organo kompetencija.

4. Už asociacijos nario veiklą valdymo organuose jo nariui gali būti atlyginama.

5. Kolegialaus valdymo organo nariais gali būti fiziniai asmenys – asociacijos nariai ir asociacijos narių – juridinių asmenų pasiūlyti fiziniai asmenys. Asociacijos įstatuose gali būti nustatyti papildomi reikalavimai kolegialaus valdymo organo nariui.

6. Kolegialus valdymo organas gali priimti sprendimus, kai jo posėdyje dalyvauja daugiau kaip 1/2 narių.

10 straipsnis. Asociacijos veiklos ataskaita

1. Asociacijos įstatuose nurodytas valdymo organas per įstatuose nustatytą terminą turi parengti ir pateikti visuotiniam narių susirinkimui kiekvienų praėjusių finansinių metų asociacijos veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša. Kiekvieno fizinio ar juridinio asmens reikalavimu asociacija turi sudaryti sąlygas asociacijos buveinėje ar kitais būdais su šia ataskaita visiems susipažinti.

2. Asociacijos veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta:

1) informacija apie asociacijos veiklą įgyvendinant jos įstatuose nustatytus veiklos tikslus;

2) asociacijos narių skaičius finansinių metų pabaigoje;

3) asociacijos metinė finansinė atskaitomybė;

4) samdomų asociacijos darbuotojų skaičius finansinių metų pabaigoje.

3. Asociacijos veiklos ataskaitoje gali būti ir kita informacija, kurią nustato visuotinis narių susirinkimas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ASOCIACIJOS VEIKLA

11 straipsnis. Asociacijos teisės ir pareigos

1. Asociacija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems Civiliniame kodekse, šiame Įstatyme ir asociacijos įstatuose.

2. Asociacija turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga jos tikslams pasiekti.

12 straipsnis. Asociacijos įstatai

1. Asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje.

2. Asociacijos įstatuose turi būti nurodyta:

1) asociacijos pavadinimas;

2) asociacijos teisinė forma – asociacija;

3) asociacijos buveinė;

4) asociacijos veiklos tikslai, kurie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis;

5) asociacijos narių teisės ir pareigos;

6) stojamųjų įnašų ir narių mokesčių mokėjimo tvarka, jeigu įstatuose nėra nurodyta, kad ji bus patvirtinta atskiru dokumentu;

7) naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos;

8) visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises;

9) organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), turintis visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių, jo kompetencija, sušaukimo atvejai ir tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, narių dalyvavimo bei atstovavimo jiems šiame organe tvarka, jeigu toks organas sudaromas;

10) valdymo organai, jų kompetencija, kolegialaus valdymo organo, jei toks organas sudaromas, narių ir PIRMININKO (PREZIDENTO) skyrimo (rinkimo), atšaukimo ar sudarymo tvarka, laikotarpis, kuriam kolegialus valdymo organas sudaromas;

11) kiti kolegialūs organai, jei tokie organai sudaromi, jų kompetencija, narių bei PIRMININKO (PREZIDENTO) skyrimo (rinkimo), atšaukimo ar sudarymo tvarka, laikotarpis, kuriam kolegialūs organai sudaromi;

12) dokumentų ir kitos informacijos apie asociacijos veiklą pateikimo nariams tvarka, jeigu įstatuose nėra nurodyta, kad ji bus patvirtinta atskiru dokumentu;

13) pranešimų ir skelbimų paskelbimo tvarka, pagal kurią skelbiama vieša informacija;

14) filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo tvarka;

15) asociacijos įstatų keitimo tvarka;

16) veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;

17) lėšų ir pajamų naudojimo, taip pat asociacijos veiklos kontrolės tvarka.

3. Asociacijos įstatuose gali būti numatytos ir kitos asociacijos veiklos nuostatos, jeigu jos neprieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, šiam ar kitiems įstatymams.

4. Steigiamos asociacijos įstatus turi pasirašyti steigimo sutartyje nurodytas ar steigiamojo susirinkimo įgaliotas asmuo. Šis asmuo turi pasirašyti įstatus ne vėliau kaip per tris dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos.

5. Įsteigtos asociacijos pakeistus įstatus pasirašo valdymo organas arba visuotinio narių susirinkimo įgaliotas asmuo.

6. Įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Kartu su įstatų pakeitimais asociacija juridinių asmenų registrui turi pateikti visą pakeistų asociacijos įstatų tekstą (naują redakciją).

7. Įstatus pasirašiusių fizinių asmenų parašų tikrumas notaro netvirtinamas.

13 straipsnis. Asociacijos nariai

1. Asociacijos nariais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, ir (ar) juridiniai asmenys. Minimalus asociacijos narių skaičius yra trys. Asmuo gali būti kelių asociacijų nariu.

2. Asociacijų, kurių veikla susijusi su vaikų ir jaunimo poreikiais, nariais gali būti ir jaunesni kaip 18 metų asmenys.

3. Už jaunesnius kaip 14 metų asmenis prašymus tapti asociacijos nariais asociacijos įstatuose nustatytam valdymo organui pateikia jų tėvai arba globėjai. Jaunesni kaip 18 metų asmenys asociacijoje gali įgyti teises ir pareigas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

4. Asociacijos narys turi tokias teises:

1) dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime;

2) naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis;

3) susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą;

4) bet kada išstoti iš asociacijos. Tokiu atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip asociacijai nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami;

5) kitas teisės aktuose ir asociacijos įstatuose nustatytas teises.

5. Asociacijos buveinėje, taip pat asociacijos filialų ir atstovybių buveinėse turi būti visų asociacijos narių sąrašas. Su šiuo sąrašu turi teisę susipažinti kiekvienas asociacijos narys.

6. Asociacijos narys privalo laikytis asociacijos įstatų.

14 straipsnis. Asociacijos veiklos garantijos

Valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus.

15 straipsnis. Asociacijos tarptautiniai ryšiai

Asociacija įstatų nustatyta tvarka gali įstoti į tarptautines organizacijas, kurių tikslai ir veikla neprieštarauja Konstitucijai, šiam ar kitiems įstatymams.

16 straipsnis. Asociacijos veiklos ribojimai

1. Asociacijai leidžiama nuosavybės ar bet kokiomis kitomis teisėmis valdomą turtą ir lėšas perleisti, užtikrinti juo prievolių įvykdymą ar kitaip apriboti savo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises į jį tik tuo atveju, kai tuo siekiama įgyvendinti asociacijos įstatuose nustatytus veiklos tikslus (įskaitant ir labdaros, ir paramos tikslus, nustatytus įstatuose pagal Labdaros ir paramos įstatymą).

2. Net ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais asociacijai draudžiama:

1) neatlygintinai perduoti asociacijos turtą nuosavybėn asociacijos nariui, valdymo ir kolegialių organų nariui, asociacijoje darbo sutarties pagrindu dirbančiam asmeniui ar su jais susijusiam asmeniui, ar trečiajam asmeniui, išskyrus labdaros ar paramos tikslus, nustatytus įstatuose pagal Labdaros ir paramos įstatymą;

2) mokėti asociacijos steigėjui ar nariui išmokas iš pelno dalies ar perduoti likviduojamos asociacijos turto dalį, viršijančią stojamąjį nario įnašą ar mokestį;

3) asociacijos turtą ir lėšas, įskaitant pelną, jokia forma, išskyrus labdarą ir paramą pagal Labdaros ir paramos įstatymą, skirstyti tos asociacijos ir (ar) jos valdymo organų nariams, asociacijoje darbo sutarties pagrindu dirbantiems asmenims, išskyrus atvejus, kai yra mokamas darbo užmokestis, kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos ir kai autorinės sutarties pagrindu mokamas autorinis atlyginimas, atlyginama už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes;

4) suteikti paskolas, įkeisti asociacijos turtą (išskyrus atvejus, kai turtas įkeičiamas asociacijos prievolėms užtikrinti), garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą. Ši nuostata netaikoma, kai skolinamasi iš kredito įstaigų ir kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai numato kitaip;

5) skolintis pinigų iš asociacijos nario ar su juo susijusio asmens ir mokėti palūkanas. Ši nuostata netaikoma, kai skolinamasi iš kredito įstaigų;

6) skolintis iš kitų asmenų, mokant neprotingai dideles palūkanas;

7) pirkti prekes ir paslaugas už akivaizdžiai per didelę kainą, išskyrus atvejus, kai tokiu būdu yra suteikiama labdara asmeniui, kuris pagal Labdaros ir paramos įstatymą yra labdaros gavėjas;

8) parduoti asociacijos turtą už akivaizdžiai per mažą kainą, išskyrus atvejus, kai tokiu būdu yra suteikiama labdara asmeniui, kuris pagal Labdaros ir paramos įstatymą yra labdaros gavėjas;

9) steigti juridinį asmenį, kurio civilinė atsakomybė už juridinio asmens prievoles yra neribota, arba būti jo dalyviu;

10) vykdyti valstybės ar savivaldybių, jų institucijų ar pareigūnų bei valstybės tarnautojų viešojo administravimo funkcijas, jeigu to nenumato kiti įstatymai;

11) vykdyti profesinių sąjungų, religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų bei pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtų juridinių asmenų, kredito unijų ir kitų juridinių asmenų, kurie yra kitos teisinės formos, funkcijas, jei šias funkcijas pagal įstatymų nuostatas gali vykdyti tik tam tikros teisinės formos juridiniai asmenys;

12) ginkluoti savo narius, organizuoti jiems karinius mokymus ir steigti karinius būrius, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

3. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose numatytas su nariu susijęs asmuo yra:

1) asociacijos nario – fizinio asmens artimasis giminaitis, sutuoktinis (sugyventinis), sutuoktinio (sugyventinio) artimasis giminaitis;

2) juridinis asmuo, kuris turi daugiau kaip pusę balsų asociacijos nario – juridinio asmens organe;

3) juridinis asmuo, kurio organe daugiau kaip pusę balsų turi asociacijos narys, šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas asmuo ar šie asmenys kartu.

4. Asociacija pinigus, gautus kaip paramą, taip pat kitus negrąžintinai gautus pinigus ir kitą turtą naudoja juos davusio asmens nurodytiems tikslams, jeigu asmuo tokius tikslus nurodė. Asociacija šiuos gautus pinigus privalo laikyti atskiroje sąskaitoje, taip pat sudaryti išlaidų sąmatą, jei tai numatyta teisės aktuose arba pinigus davęs asmuo to reikalauja. Asociacija negali priimti pinigų ar kito turto, jei duodantis asmuo nurodo juos naudoti kitiems, negu asociacijos įstatuose yra nustatyta, tikslams.

PENKTASIS SKIRSNIS

ASOCIACIJŲ PERTVARKYMO IR PABAIGOS YPATUMAI

17 straipsnis. Asociacijų pertvarkymo ir pabaigos ypatumai

1. Asociacijos pertvarkomos, pasibaigia (reorganizuojamos ar likviduojamos) Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

2. Vienu metu asociacija negali būti ir reorganizuojama, ir pertvarkoma.

3. Jeigu asociacijoje liko mažiau negu trys nariai, per trisdešimt dienų apie tokį narių sumažėjimą asociacija turi pranešti juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

4. Likęs asociacijos turtas ir lėšos, įstatymų nustatyta tvarka patenkinus visus kreditorių reikalavimus ir asociacijos narių reikalavimus dėl asociacijos turto dalies, neviršijančios nario stojamojo įnašo ar mokesčio, iki asociacijos išregistravimo iš juridinių asmenų registro perduodami kitam ar kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nustato visuotinis narių susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti asociaciją.

5. Be kitų šiame Įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, asociacijos likvidatorius privalo:

1) viešai paskelbti asociacijos įstatuose nurodytame dienraštyje apie asociacijos likvidavimą ir pateikti juridinių asmenų registrui dokumentus, patvirtinančius sprendimą likviduoti asociaciją bei savo duomenis;

2) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios balansą;

3) perduoti likusį asociacijos turtą šio Įstatymo nustatyta tvarka;

4) sudaryti asociacijos likvidavimo aktą. Asociacijos likvidavimo akte aprašoma likvidavimo eiga ir patvirtinama, kad atlikti visi su likvidavimu susiję veiksmai;

5) perduoti dokumentus saugoti Archyvų įstatymo nustatyta tvarka;

6) pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui asociacijos likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus asociacijai išregistruoti.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1. Asociacijų ir visuomeninių organizacijų, įsteigtų iki šio Įstatymo įsigaliojimo, įstatai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams.

2. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo įregistruotos asociacijos ir visuomeninės organizacijos yra laikomos juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija, be atskiro perregistravimo.

3. Visuomeninių organizacijų padaliniai, iki šio Įstatymo įsigaliojimo įsteigti kaip juridiniai asmenys, nuo šio Įstatymo įsigaliojimo yra laikomi juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija, be atskiro perregistravimo. Šių asociacijų įstatai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams. Jeigu šio Įstatymo įsigaliojimo dieną tokios asociacijos narių yra mažiau negu trys, Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 6 punkte nustatytas terminas yra skaičiuojamas nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos.

4. Šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktas netaikomas asociacijoms ar visuomeninėms organizacijoms, įsteigusioms juridinį asmenį, kurio civilinė atsakomybė už juridinio asmens prievoles yra neribota, arba tapusioms jo dalyviu iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

5. Asociacijas ir visuomenines organizacijas, taip pat jų duomenų ir dokumentų pakeitimus, dėl kurių registravimo pareiškimai registro tvarkytojui buvo pateikti atitinkamai Asociacijų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-786) ar Visuomeninių organizacijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 18-400) nustatyta tvarka iki šio Įstatymo įsigaliojimo ir kurių registravimo procedūra nebaigta, registruoja valstybės įmonė Registrų centras pagal iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką.

19 straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 18-400);

2) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 1995, Nr. 18-401);

3) Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-786);

4) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo įgyvendinimo“ 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 53-1251);

5) Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 65-1545);

6) Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 59-1653);

7) Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 52-1815).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                 ROLANDAS PAKSAS