Tribūnai

Tribūnas – Senovės Romos pareigūnas (magistratas). Šį titulą dalinosi 2–3 skirtingos vyriausybinės ir karinės institucijos.

Iš pradžių tribūnais buvo vadinami „genčių“ arba tribų (tribus) atstovais. Triba buvo savotiškas administracinis vienetas, kuriuo romėnai buvo suskirstyti kariniais ir balsavimo tikslais. Vėliau atsirado karo tribūnai ir liaudies (plebso) tribūnai.

Liaudies tribūnai (nuo 494 m. pr. m. e.) buvo aukščiausi pareigūnai, kuriuos galima rinkti iš plebėjų. Turėjo teisę vetuoti iš patricijų rinktų magistratų ir Senato sprendimus ar kitaip kištis į jų veiklą. Sudarė 2 ar 4, o vėliau ir 10 žmonių kolegiją, kuri turėjo asmens neliečiamybės statusą. Imperijos metais institucija formaliai išliko, tačiau jos pareigos perėjo imperatoriui.

Žymiausi liaudies tribūnai buvo Flaminijus, Apulėjus Saturnas bei broliai TIberijus ir Gajus Grakchai, iniciavę agrarines reformas ir demokratinius pertvarkymus.

Tribune (Latin: Tribunus) was the title of various elected officials in ancient Rome. The two most important were the tribunes of the plebs and the military tribunes. For most of Roman history, a college of ten tribunes of the plebs acted as a check on the authority of the senate and the annual magistrates, holding the power of ius intercessionis to intervene on behalf of the plebeians, and veto unfavourable legislation. There were also military tribunes, who commanded portions of the Roman army, subordinate to higher magistrates, such as the consuls and praetors, promagistrates, and their legates. Various officers within the Roman army were also known as tribunes. The title was also used for several other positions and classes in the course of Roman history.

Tribunus Plebis