Nepriklausomybės atkūrimo diena, Karalius Mindaugas ir Didysis Kunigaikštis Gediminas (abu patamsy, antrasis - netikras), Valstybės Saugumo departamento patarimas dėl Lietuvos Respublikos piliečių orumo bei Kuningas
Nutiko kovo 11 – toji, Nepriklausomybės atkūrimo diena. Ta proga prisiminiau pora dalykų, atsitikusių anksčiau, ir išsiunčiau du sveikinimus: Valstybės Saugumo departamentui bei Vilniaus Pilių direkcijai. Jų kopijas (Cc:) nusiunčiau spaudos atstovams.
Laiškas Valstybės Saugumo departamentui
From: Eugenijus Paliokas
To: vsd1@vsd.lt ; spauda@vsd.lt ; priimamasis@vsd.lt
Cc: SPAUDA
Sent: Sunday, March 11, 2007 9:44 AM
Subject: SU KOVO 11! (Fw: Pasityčiojimas iš Lietuvos)
Sveikinu su Nepriklausomybės atkūrimo diena!
Ta proga primenu, kad į š.m. vasario 20 - sios dienos laišką, siųstą Valstybės saugumo departamentui negavau jokio atsakymo.
Taip pat primenu, kad iš mūsų protėvių, iš Lietuvos praeities besityčiojantys rašiniai tebesaugomi Lietuvos Nacionalinės A.Mažvydo bibliotekos Lietuvos elektroninių išteklių archyve,
žr. http://www.russianresources.lt/projects.html
Vasario 20 - tosios dienos laišką rasite žemiau.
Eugenijus Paliokas,
Lietuvos Respublikos pilietis
----- Original Message -----
From: Eugenijus Paliokas
To: vsd1@vsd.lt ; spauda@vsd.lt ; priimamasis@vsd.lt
Cc: ................................................................
Sent: Tuesday, February 20, 2007 11:01 PM
Subject: Pasityčiojimas iš Lietuvos
Labas vakaras,
prisegtoje byloje rasite mažą dalį medžiagos, patalpintos adresu
http://www.russianresources.lt/dictant/Mananas/Manintro.html
kurioje tyčiojamasi iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lietuvos praeities.
Maža to, kaip įsitikinsite paspaudę šį adresą
http://www.russianresources.lt/projects.html
ši rašliava saugoma Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Prašau šią betvarkę sutvarkyti.
Pagarbiai,
Eugenijus Paliokas,
Taikos g. 20 bt. 87, Vilnius
Apie ką rašoma nurodytuose tinklalapiuose, paskaitykite patys, jei mokate rusiškai. Už poros dienų gavau Valstybės Saugumo Departamento atsakymą į šį laišką (skirtingai nuo vasario 20 – tosios neatsakyto laiško):
From: spauda
To: Eugenijus Paliokas
Sent: Tuesday, March 13, 2007 10:23 AM
Subject: Re: SU KOVO 11! (Fw: Pasityčiojimas iš Lietuvos)
Gerbiamas Eugenijau,
Valstybės saugumo departamentas neturi įgaliojimų cenzūruoti internetinių svetainių tekstų ar juose talpinamos informacijos. Dažniausiai patys operatoriai privalo kontroliuoti, ar jų svetainėse pateikiama informacija nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų.
Šiuo konkrečiu atveju, jeigu interneto svetainėje publikuojami juodojo humoro tekstai, jūsų manymu, žeidžia piliečių orumą, jūs galėtumėt kreiptis tiesiai į M.Mažvydo bibliotekos elektroninių išteklių archyvo darbuotojus prašydamas panaikinti nuorodas į tuos tinklalapius.
Su pagarba,
Vytautas Makauskas
VSD atstovas spaudai
Neturėjau laiko susirašinėjimui, neklausiau, ką reiškia žodis „dažniausiai“ VSD atstovo spaudai laiške (gal viską, išskyrus atvejį su Kavkazcentr tinklalapio aptarnavimo lietuviškame serveryje nutraukimu Lietuvos VSD pastangomis) todėl palieku Jums patiems spręsti:
1. Ar minėti tekstai žeidžia Lietuvos Respublikos piliečių orumą?
2. Ar jie turėtų būti saugomi Lietuvos Nacionalinės A.Mažvydo bibliotekos Lietuvos elektroninių išteklių archyve?
3. Lietuvos Respublikos Valstybės Saugumo Departamentas turėtų saugoti Lietuvos Respublikos piliečių orumą ar ta sauga yra jų pačių, tų Lietuvos Respublikos piliečių, reikalas?
Laiškas Vilniaus Pilių direkcijai
Pernai rudenį krito į akis patamsy sėdintis Lietuvos Karalius Mindaugas prožektorių šviesomis nutvieksto Lietuvos Nacionalinio muziejaus fasado fone. Gal mėnesį ruošiausi, kol parašiau Lietuvos Nacionalinio muziejaus tvarkytojams, iš kurių gavau man pritariantį laišką, kuriame jie paaiškino, kad paminklą prižiūri Vilniaus Pilių direkcija. Parašiau jiems:
From: Eugenijus Paliokas
To: vpd@takas.lt
Sent: Tuesday, December 12, 2006 11:20 PM
Subject: Karalius Mindaugas
Labas vakaras!
Jau senokai pastebiu vakarais patamsyje sėdintį Lietuvos karalių Mindaugą šviesų nutvieksto Lietuvos nacionalinio muziejaus fasado fone.
Mano manymu, taip neturėtų būti.
Pagarbiai,
Eugenijus Paliokas
Kitą dieną sulaukiau atsakymo:
From: vpd
To: Eugenijus Paliokas
Sent: Wednesday, December 13, 2006 8:16 AM
Subject: Re: Karalius Mindaugas
Laba diena,
Dėkojame Jums už laišką ir norime pranešti, kad dėl sulaužytų žemųjų šviestuvų neveikia prožektoriai, apšviečiantys karaliaus Mindaugo paminklą. VĮ "Vilniaus pilių direkcija" kelis kartus kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. 2006-11-27 d. įvyko susitikimas prie Karaliaus Mindaugo paminklo dėl teritorijos apšvietimo. Susitikime dalyvavo šios teritorijos projektuotojai, rangovas, užsakovas ir teritoriją prižiūrinčios organizacijos direktorius. Pavesta projekto vadovui A.Nasvyčiui kartu su šviestuvų tiekėju T.Petraičiu išnagrinėti esamų šviestuvų tvirtinimo trūkumus ir pateikti naują šviestuvų tvirtinimo sprendimą. Gavus projektinį pasiūlymą, sprendimai bus apsvarstyti papildomai. Darbai planuojami atlikti 2007 metais.
Pagarbiai,
inžinierė Ramunė Gudėnė
VĮ "Vilniaus pilių direkcija"
Tiesą sakant, tada ir pagalvojau – kurioms gi šventėms šitoks žmonių būrys suspės pritaisyti lempas ir Karalius Mindaugas nebesėdės naktimis patamsy lyg nuo policininkų besislepiantis pavargėlis. Matyt, elektrošokas, vis dėlto, bus pamažinęs mano kantrybę, nes kovo 11 – tąją parašiau ir Vilniaus Pilių direkcijai:
Sveikinu su Nepriklausomybės atkūrimo diena!
Ta proga primenu, kad tiek Lietuvos Karaliaus Mindaugo, tiek Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklai, saulei nusileidus, tebeskendi tamsoje.
Manau, kad tai - nepagarba Lietuvos valstybei, Lietuvos žmonėms, mūsų protėviams, gynusiems šalį.
Nejaugi negalima vietoje to, kad "išnagrinėti ... trūkumus", paprasčiausiai apšviesti šiuos Lietuvos valstybingumo simbolius? Nejaugi Vilniaus pilių direkcija neturi tam darbui atlikti pakankamai pajėgų ar lėšų?
Žemiau rasite mano 2006 m. gruodžio 12 - tosios dienos laišką Vilniaus pilių direkcijai ir 2006 m. gruodžio 13 - tosios dienos Vilniaus pilių direkcijos atsakymą į šį laišką.
Eugenijus Paliokas,
Lietuvos Respublikos pilietis
Didįjį Kunigaikštį Gediminą, naktimis irgi patamsy stovintį šalia savojo žirgo, pimąjame laiške buvau pamiršęs. Dabar prisiminiau.
Deja, atsakymo į šį laišką ligi šiandien iš Vilniaus Pilių direkcijos negavau. Gal galvoja, kad priekabiauju - juk aiškiai parašė, kad "darbus planuoja atlikti 2007 metais".
O abudu mūsų protėvių valdovai, saulei nusileidus, tebesikuklina patamsiuose. Ir man dėl to tebepikta!
Netikras Gediminas
2001- jų metų rudenį atskrido Vilniun mano buvęs bendramokslis, amerikonas, su kuriuo 1971 – 1973 metais studijavom matematiką Vilniaus Universitete. 1973 – jų rudenį aš su dar penkiais likimo broliais išvažiavau miestan, kuris vadinosi Leningradu, o tasai būsimasis amerikonas – į savo istorinę tėvynę, Izraeliu vadinamą. Anot jo paties, ten papuolė karan, kur po pirmojo mūšio iš penkiasdešimties kuopos karių liko dešimt. Vėlgi anot jo paties, po to mūšio jis pervertino vertybes ir, progai pasitaikius, atsidūrė Amerikoj, kur ilgainiui gerai įsitaisė, o dirbo, lyg tyčia, viename iš bokštų - Dvynių. O atskrido Vilniun po to, kai tie Dvyniai 2001 metų rugsėjo 11 - tąją nugriuvo. Na, bet tai – atskira istorija.
Susiskambinom, susitarėm susitikti prie paminklo Didžiajam Kunigaikščiui Gediminui. Jis atėjo anksčiau už mane. Skambina telefonu ir sako:
- Augi, jūsų Gediminas - netikras.
- Kodėl gi? - klausiu.
- Jis kardu ne kirsti nori, o kardą - duoda, - sako.
- Čia ne Gediminas, - sakau jam, - čia transformeris.
Pašnekovas ėmė kvatotis:
- Gerai pasakei!
- Ne aš taip pasakiau, - sakau, – mažas vaikelis pasakė.
Eina mama su vaikeliu pro Gedimino paminklą, o tasai pirštu rodo ir šaukia:
- Mama, mama, žiūrėk - transformeris!
Kuningas
Šiemet vienon maniškių VGTU studentų grupėn atvažiavo Erasmus studijų mainų programos studentas suomis. Vidury paskaitos atsitiko atoslūgis, tai ir klausiu to suomio:
- Sakykit, kaip suomiškai karalius?
Kaip suomiai šneka, turbūt, visi girdėjot – panašiai, kaip estai. O suomis ir sako:
- Kuningas!
Lygiai šitaip. O po paskaitos priėjo ir sako: suomiškai ir kirvis – kirvis.
Tik mes kirviu kirsti tebemokam, o jie – nebe.
P.S. Šiemet, 2008 m. kovo 8, sutikau suomį ir papasakojau jam apie kuningą ir kirvį. O jis rodo balkį palubėj ir klausia:
- Kaip jį vadinat?
- Balkiu, - sakau.
- O mes jį vadinam kirsi, - sako suomis.
- Kadaise buvom viena Tauta, - sakau jam.
- Labai seniai, - patikslina suomis.
Tai va, šitokia versija:
Kuningas 2007-03-09 08:09:05
Kuningas -> Konung (šved.), Koenig (vok.)-> Konge (norveg.), King (angl.). Štai seka, rikiuojanti senuosius ir naujuosius bei rodanti, kas po ko. Kai kryžiokai nukirto mūsų Kuningą, atvedė giesmes giedantį vyrą su suknia ir pasakė - jis nuo šiol bus jums už vadovą. Tam tikra prasme taip ir nutiko. O mums, Kuningo netekusiems, beliko kuningaikščiai. Kai kuriuos buvom Didžiaisiais Kuningaikščiais paskelbę. O kryžiokai Kuningo miesto nepervardino - gal nepajėgė, o gal ir nenorėjo. Mat, jiems labai norėjosi Kuningo galios, šlovės ir valdžios. Štai kaip iki mūsų atėjo mietas Koenigsberg. Paskui tie Kuningo galios "perėmėjai" patį senąjį Kuningą daugelį amžių slėpė, trynė iš raštų ir knygų. Bet kur paslėpsi - atvažiuoja suomis ir sako - Kuningas. Jie, suomiai (kaip ir dabartiniai estai), buvo to senojo, tikrojo Kuningo pavaldiniai. Taip ir liko tasai vardas jų kalbose. O mes Koenigsbergą vadiname Karaliaučiumi. Nepatinka man tas vardas, nes Karalius - karan šaukia. O Kuningas - mūsų lūkesčius įkūnija.
http://www.balsas.lt/naujienos/kaleidoskopas/straipsnis55106
1189 metais Brėmeno ir Liubeko (Vokietija) pirklių Akone (Izraelyje) įkurta Vokiečių ligoninės brolija. 1198 m. perorganizuota į Kryžiuočių ordiną. Vadovaujama pirmojo magistro Hermano fon Zalcos (1170 g. – 1239 m.) su popiežiaus Honorijaus III palaiminimu ir Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Frydricho II (1194 g. – 1250 m.) Riminio 1226 m. Aukso bulės sankcija pradeda savo nusikalstamą veiklą prieš prūsų, lenkų, lietuvių, jotvingių ir kt. tautas. 1228 m. atvykę į Konrado I Mazoviečio jiems paskirtą prūsų Kulmo žemę pirmieji riteriai Konradas fon Landsbergas ir Otonas fon Zaleidenas.
http://www.lietuvos.net/istorija/byla/
Pranešimai
