Prezidentas ir akademikai

academy
1474, from L. academia, from Gk. Akademeia "grove of Akademos," a legendary Athenian of the Trojan War tales (his name apparently means "of a silent district"), whose estate, six stadia from Athens, was the enclosure where Plato taught his school.

В тихом омуте черти водятся.

Iš Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy lūpų praėjusią savaitę nuskambėjo jokiam politikui neįprastas prisipažinimas. „Visame pasaulyje piliečiai mano, kad mes jiems meluojame, - Sorbonoje susirinkusiai auditorijai pasakė prezidentas. - Ir jie taip galvoja ne be pagrindo“.

Šitaip N.Sarkozy kalbėjo apie metodą, kuriuo valstybinės statistikos agentūros matuoja ekonomikos augimą. Jo manymu, dabartinis būdas yra abejotinas, galbūt netgi apgaulingas. Šitai suvokęs Prancūzijos prezidentas 2008-aisiais pasikvietė būrį žymių akademikų – tarp kurių buvo ir Nobelio premijos laureatas Jozephas Stiglitzas – ir paragino sukurti naują gerovės rodiklį.

Sekasi gi prancūzams...

Turi nuovokų, matantį apgaulę, nemėgstantį melo, prezidentą!

O žymūs akademikai šitam "Spiegel" straipsny išrodo it amatininkai.

Davė prezidentas užsakymą - čiupo jie įrankius ir ėmėsi darbo.

3. Karla Marla 09:07 09-24 IP: 80.240.12.72
Šitai (BVP apgaulę, melą) suvokęs Prancūzijos prezidentas 2008-aisiais pasikvietė būrį žymių akademikų (kurie arba nesuvokė šito, arba suvokė, bet tylėjo) ir paragino sukurti naują gerovės rodiklį.

Skamba ironiškai.

Wikipedia sako: BVP = vartojimas + investicijos + valstybės išlaidos + (eksportas – importas).

Apie skolų dinamiką - nė žodžio.

Jei prisiminsit, kad mūsų Seimas atleido bankus nuo pelno mokesčio tada, kai jie pūtė " ekonomikos augimo" burbulą skolindami į kairę ir į dešinę, t.y., " investuodami" (nejuokauju, skolinimas buvo vadinamas investavimu), bus aišku, kad paskolų burbulo pūtimas visiškai oficialiai ir legaliai augina BVP.

Šalies įsiskolinimai auga -> BVP auga.

Apie tai straipsnyje - nė žodžio.

Sutinku, kad BVP - apgaulė, bet pirmiausia todėl, kad juo paslepiamas tiek paskolų burbulo pūtimasis, tiek bliūškimas.

Manau, kad BVP prieš dvidešimt metų pakeitė BNP (bendrąjį nacionaliniį produktą) siekiant nuo visuomenės nuslėpti tikrųjų ekonomikos vairininkų - bankų, moneymasterių - veiksmus ir tikslus.

Visuomenė, deklaruojanti viešumą ir demokratiją kaip savo pagrindinius principus, turi to paties reikalauti (ir pasiekti) ir ekonomikoje bei finansuose.

Išeitų, didžiojo BVP melo prezidentas nepastebėjo.

Ir akademikai...

Na, bent jau "Spiegel" ir lrytas.lt inf. šitaip teigia.

Išties, argi skolų augimas yra (įsiklausykit) produktas?

Šitokių ekonomikos augimo apskaičiavimo metodų
ydingumą stebim Lietuvoj: dalino bankai paskolas - Baltijos tigrai buvom, šitaip stipriai augo ekonomika. Užsuko bankai paskolų čiaupą - tapom šlapiais kačiukais, prarandančiais verslą, o kai kas - ir būstą.

Pažiūrėkit į BVP formulę dar sykį:

BVP = vartojimas + investicijos + valstybės išlaidos + (eksportas – importas).

Įsiskolinimų augimas didina visus dėmenis:

a) pasiskolinę pinigų vartojame;

b) bankų paskolas vadiname investicijomis;

c) pasiskolinusi pinigų valstybė išlaidauja;

d) pasiskolinę pinigų gaminame ir eksportuojame;

f) pasiskolinę pinigų importuojame.

Tiesa, pastarasis dėmuo - su minuso ženklu. Betgi importuojame mažesnėmis kainomis negu suvartojame arba reeksportuojame, tiesa? Taigi, ir čia įsiskolinimų augimas didina BVP.

Manau, kad šis BVP trūkumas yra pagrindinis.

Jį ir reikia šalinti.

Įsiskolinimų augimas nėra ekonomikos produktas.

Tai ir yra pagrindinė, pinigų valdytojų mums sykiu su BVP sąvoka įpiršta apgaulė.

Pabaigai pora sąvokų sukeitimo pavyzdžių cituojamame straipsnyje.

Kad BVP matavimo metodika turi trūkumų, suprato net pats bendrojo vidaus produkto koncepcijos autorius, rusų kilmės JAV ekonomistas Simonas Kuznetcas. Vargu ar galima tautos gerovę pamatuoti nacionalinėmis pajamomis“, - sakė jis dar 1934-aisiais.

Simonas Kuznetcas kalbėjo apie BNP, ne apie BVP, kuris visam pasauly pakeitė Simono Kuznetso BNP, žiūrėkit puslapio pabaigoje.

O straipsnyje minimas Jozephas Stiglitzas nėra Nobelio premijos laureatas. Jis 2001 metais laimėjo Švedijos Riksbanko ekonomikos mokslų prizą, skirtą Alfredui Nobeliui atminti.

Štai jums dvi "lėlės".

Panašios į tai, ką imituoja, bet ne - visai ne tas.

Tokius dalykus spaudoje pastebiu nuolat.

Galima nekreipti į tai dėmesio.

Bet tada rizikuoji nebepastebėti tokio sveiku protu nesuvokiamo teiginio, pateikiamo ekonomikos apžvalgoje, absurdiškumo:

...vartojimas, kuris sudaro du trečdalius didžiausio pasaulio ūkio bendrojo vidaus produkto (BVP)...

Kam prireikė pateikti vartojimą kaip Bendrojo vidaus produkto dalį?

Žinau tik vieną atsakymą.

Tiems, kurie daro pinigus iš nieko ir skolina mums, už palūkanas.

Prireikė, norint nuo mūsų šitą apgaulę paslėpti.