Pagonio kareivio ietis

Šiandien per "Klasikos" radiją transliuotas iš Žemaičių Kalvarijos mišias tiems paskutiniems Europos pagonims vokiečių "paskolintu" vardu besivadinantis šventikas baigė žodžiais apie pagonio kareivio ietį, pervėrusią Dievo Sūnaus širdį.

Kas tas pagonis su ietimi?

Stovintis mūsų kairėje – Lionginas, o dešinėje, pagal tradiciją jo adjutantas, vardu Steponas. Lionginas buvo romėnų kareivis, o Steponas žydų kilmės tarnas. Abudu jie reprezentuoja tuos, kuriems buvo pavesta Kristaus mirties egzekucija: žydus ir romėnus.


Longino ietis, Šventoji ietis (lot. Lancea Longini, angl. Holy Lance, Spear of Destiny, Holy Spear, Lance of Longinus, Spear of Longinus, Spear of Christ) - ieties, kuria buvo perdurtas nukryžiuoto Jėzaus Kristaus kūnas, pavadinimas. Tai yra viena iš krikščionybės relikvijų. Mūsų laikais egzistuoja kelios ietys, laikomos Longino ietimis.

Ietis paminima tik Jono evangelijoje. Pasakojama, kad romėnai, norėdami paspartinti Jėzus mirtį, iš pradžių planavo sulaužyti jam kojas, bet pastebėjo, kad jis jau miręs, todėl to nedarė. Vienas romėnas paėmė ilgą ietį ir perdūrė ja Jėzaus šoną.

Biblijoje neįvardinamas romėnas kareivis, perdūręs Jėzaus šoną, bet kituose šaltiniuose (Nikodemo evangelijoje, IV a.) minimas vardas Longinas.

Ietis priklausė Šventajai Romos imperijai ir buvo saugoma didelio imperatoriškojo kryžiaus viduje.

Legendos pasakoja, kad tas, kuris turi šią ietį yra nemirtingas ir visagalis, nes įgauna galių iš Dievo. Šią ietį iš Vienos į Niurnbergą išgabeno naciai, siekdami surinkti visas senąsias relikvijas savo okultinėms apeigoms.

Longino ietis dabar dažnai kaip mistinis objektas vaizduojama filmuose (pvz., „Konstantinas“, 2005 m.), taip pat komiksuose (pvz., Indiana Jones and the Spear of Destiny, 1995 m.), kompiuteriniuose žaidimuose (pvz., Wolfenstein 3D) ir kt.

Apie Šventosios Romos imperijos relikviją - Longino ietį - istoriniuose šaltiniuose užsimenama jau nuo imperatoriaus Otono I laikų (912-973). Otonas III apie 1000 m. buvo liepęs pagaminti dvi Šventosios ieties (dabar saugoma Vienoje) kopijas, kurių vieną perdavė Lenkijos karaliui Boleslovui I Narsiajam.

Krikščioniui.

Ne prastesniam krikščioniui, matyt, už Konradą I Mazovietį.

Lenkiškoji „šventoji“ ietis nuo 1200 m. saugoma Krokuvoje.