Badroom

badijà sf. (2) Ar, Trgn stoka, nepriteklius, trūkumas: Dabar pinigų pati badijà Pkn. Pavasarį pašaro pati badijà Dgl. Badijà ir par juos – duonos nedėlia kai neturi Ds. Daug badìjų mačiau Ds. | Šitoj badijoj (nederlingoj žemėj) nė žolė neauga Ds.

badė́ti, -ė́ja (bãda), -ė́jo intr. K; KN259 badą kęsti, badauti, nevalgyti, alkti: Ko tu taip badė́ji, šykštauni dėl savęs? J. Jau trečia diena badù, nieko nevalgau Skr. Mes badėt nebadė́jom Pgg. Tuokart jau badė́sime, jei nė bulvių nebeturėsime Sr. [Bitės] negali ilgai badėti S.Dauk. Bagotieji turi pristokti ir badėti RBPs34,11.
išbadė́ti intr. K; R44
1. J išalkti: Svečiuose išbadė́jote, parvažiavę vilką suėstumėt Lnkv. Karvės kad ėda rugienius šiaudus, kaip išbadė́ję Pc. Kai išbadė̃s, tai keptą ridiką suės Ml. Valgo kai išbadė́jus Jnš. ^ Gieda kaip išbadėjęs vilkas PPr338. Išbadė́jusiam ir juoda duona gardi Rod. | refl.: Išsibadėję ką jie darys? V.Piet.
2. išmirti badu: Žiemą daug paukščių išbadė́jo DŽ. Kitą metą man tokie spietliai išbadėjo S.Dauk.
nubadė́ti intr. Alk nusilpti badaujant, nualkti: Turbūt jau nubadė́jot, vaikučiai? Mrk. Jis buvo didei nubadė́jęs KII297. Namo sugrįžo jo arklys – visiškai nubadėjęs ir labai nuvargęs prš. | refl.: Į smertį nusibadėti KII230.
pabadė́ti intr. pabūti nevalgiusiam, paalkti: Su savo duona šįmet neišeisime, teks ir pabadė́ti Skrd.
pérbadėti intr. K, J labai išbadėti, peralkti: Jin buvo perbadėjus: valgė i valgė Btg. Krito žmonės perbadėję kaip lapai LzP.
prabadė́ti intr. prabadauti: Tiek prabadė́jo, o nieko nesudžiūvo Gs.
pribadė́ti intr. Sr pribadauti: Atejo pas mane visai pribadė́jusi Ut.
užbadė́ti intr. nusilpti badaujant, užmarėti: Veršis užbadė́[jo], kad negavo ėsti J. Jau aš teip užbadė́jau, kad visai nenoriu valgyti Skr. | refl.: Turi porą avių užsibadė́jusių Alk.

bàdikauti, -auja, -avo tr.
1. Alk badyti, baksnoti: Kam tu jį bàdikauji, jis greit vėl verks Vl.
2. badant numušinėti: Nebàdikauk nenunokusių vaisių Ilg.
išbàdikauti tr. išbadyti, išdurti: Išbàdikavau su pirštu akį Skr.
nubàdikauti tr. nubadyti, numušti: Paskutinius obuolius vaikai nubàdikavo Gs. | refl.: Nusibàdikauk kokį obuolį, daug nekrėsk Gs.
pabàdikauti intr. pabaksnoti: Pabàdikavo į medį ir pamatė, kad jis supuvęs Ss.
užbàdikauti tr. negyvai užbadyti, užbaksnoti: Užbàdikavo pelę oloj Gs.

bãdaris sm. (1)
1. žr. badaras: Argi jis apsiims tokį badarį – rūmus statyti! Lp. Šiemet teliuko nelaikysim – kam čia to bãdario? Lš.
2. triukšmas: Pakėlė tokį bãdarį, kad nėko nebegirdėti Šts.

badgáltis, -ė smob. (1)
1. B, [K] kas užsibadėjęs, vis alkanas, badmirys: Kas tuos badgálčius prišers dabar J.
2. BŽ513 šykštuolis, knežas: Tas badgáltis gaspadorius, t. y. pats dvės, visa turėdamas, ir kitam neduoda J. Badgáltis – kaip proto nustojęs Tvr.

bedgáltis, -ė smob. (1) žr. badgaltis: Niekuomet neprivalgo arba turtų trokšta be galo – bedgáltis Škn.

bẽdrė (la. bedre) sf. (2)
1. Kos38 duobė.
2. I kelio duobė.
3. duobė prieš jaujos krosnį: Iššluok bẽdrę, kad neužsidegtų Slč.
4. klampynė: Čia tikra bẽdrė Lnkv. Pakliuvau į bẽdrę ligi kaklo Jnš.

bẽdrekis sm. (1)
1. pamazgų duobė: Užduralio pusėj, kur pyles lesiname, belejant vandenį pasidarė bẽdrekis Gršl. Paplavas reikia atiduot karvei, bet ne į bẽdrekį verst Plng.
2. srutų duobė prie tvarto: Bẽdrekis pilnas sriutų Krtn.
3. purvynė, klampynė: Laidare jau didžiausias bẽdrekis pasidarė Ms. Ar po bẽdrekį ir braidei, kad toks purvinas esi! Slnt.

bedrýnas sm. (1) pamazgų duobė: Kam braidai po bedrýną Vkš.

bedelas sm. Kos41 išbestas, iškastas daiktas.

bẽdelioti, -ioja, -iojo tr. bedžioti, smaigstyti.
pribẽdelioti tr. pribedžioti, prismaigstyti: Žilvičio šakų pribẽdeliota, ir auga Ds.

bẽdė sub. ind. bedimas peiliu į žemę (toks piemenų žaidimas): Eikim bẽdė Š.

bed (v.)
O.E. beddian "to provide with a bed or lodgings," from bed (n.). From c.1300 as "to go to bed," also "to copulate with, to go to bed with;" 1440 as "to lay out (land) in plots or beds." Related: Bedded; bedding.

bed (n.)
O.E. bedd "bed, couch, resting place, garden plot," from P.Gmc. *badjam "sleeping place dug in the ground" (cf. O.Fris., O.S. bed, M.Du. bedde, O.N. beðr, O.H.G. betti, Ger. Bett, Goth. badi "bed"), from PIE root *bhedh- "to dig, pierce" (cf. Hittite beda- "to pierce, prick," Gk. bothyros "pit," L. fossa "ditch," Lith. bedre "to dig," Bret. bez "grave"). Both "sleeping" and "gardening" senses are in O.E. Meaning "bottom of a lake, sea, watercourse" is from 1580s.

bad (adj.)
c.1200, "inferior in quality;" early 13c., "wicked, evil, vicious," a mystery word with no apparent relatives in other languages.* Possibly from O.E. derogatory term bæddel and its dim. bædling "effeminate man, hermaphrodite, pederast," probably related to bædan "to defile." A rare word before 1400, and evil was more common in this sense until c.1700. Meaning "uncomfortable, sorry" is 1839, American English colloquial.

Comparable words in the other I.E. languages tend to have grown from descriptions of specific qualities, such as "ugly," "defective," "weak," "faithless," "impudent," "crooked," "filthy" (e.g. Gk. kakos, probably from the word for "excrement"; Rus. plochoj, related to O.C.S. plachu "wavering, timid"; Pers. gast, O.Pers. gasta-, related to gand "stench;" Ger. schlecht, originally "level, straight, smooth," whence "simple, ordinary," then "bad").

Kaka плохиш, išplakti reikia...

Comparative and superlative forms badder, baddest were common 14c.-18c. and used as recently as Defoe (but not by Shakespeare), but yielded to comp. worse and superl. worst (which had belonged to evil and ill).

As a noun, late 14c., "evil, wickedness." In U.S. place names, sometimes translating native terms meaning "supernaturally dangerous." Ironic use as a word of approval is said to be at least since 1890s orally, originally in Black English, emerging in print 1928 in a jazz context. It might have emerged from the ambivalence of expressions like bad nigger, used as a term of reproach by whites, but among blacks sometimes representing one who stood up to injustice, but in the U.S. West bad man also had a certain ambivalence:
These are the men who do most of the killing in frontier communities, yet it is a noteworthy fact that the men who are killed generally deserve their fate. [Farmer & Henley]
*Farsi has bad in more or less the same sense as the English word, but this is regarded by linguists as a coincidence. The forms of the words diverge as they are traced back in time (Farsi bad comes from M.Pers. vat), and such accidental convergences exist across many languages, given the vast number of words in each and the limited range of sounds humans can make to signify them. Among other coincidental matches with English are Korean mani "many," Chinese pei "pay," Nahuatl (Aztecan) huel "well," Maya hol "hole."

Badass...

Badgirl in badroom.